Lietuviams keliaujant po Europą bei Lietuvą aplankant turistams iš euro zonos šalių, lietuviškos eurų monetos pasklis po visą žemyną, tačiau ar sulauksime dienos, kai jos dings iš lietuvių piniginių ir bus pakeistos vokiškomis, prancūziškomis ar kitų didesnių euro zonos šalių monetomis?
Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2014 m. gruodį euro zonoje cirkuliavo daugiau nei 110 mlrd. eurų monetų. Lietuvos bankas informuoja, kad pernai ir šiais metais bus nukaldinta 370 mln. euro monetų su lietuviškuoju Vyčiu. Taigi, lietuviškos euro monetos sudarys vos 0,3 proc. visų euro monetų Europos Sąjungoje.
„Lietuvos monetų kalykla Vilniuje pernai ir šiemet nukaldins 370 mln. vienetų (1,7 tūkst. t) lietuviškų eurų monetų, reikalingų euro įvedimui ir atsargoms. Pagal nominalus kiekiai neskelbiami“, - praneša Lietuvos bankas.
Prognozuoti, ar Lietuvoje lietuviškas euro monetas nustelbs kitų šalių euro monetos, Lietuvos bankas nesiryžta.
Kalbant bendrai, euro zonoje daugiausia nukaldinta 1 ct euro monetų. Jų šiuo metu cirkuliacijoje yra daugiau nei 29 mlrd. vienetų. 2 ct monetų – beveik 23 mlrd., 5 ct – 18 mlrd., 10 ct – 13 mlrd., 20 ct – apie 10 mlrd., 50 ct – apie 5,5 mlrd., 1 euro monetų – apie 6,6 mlrd., 2 eurų – apie 5,2 mlrd. vienetų.
Visų cirkuliacijoje esančių eurų monetų vertė siekia beveik 25 mlrd. eurų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad Lietuvoje euro monetos su lietuviškąja nacionaline puse neturėtų tapti deficitu.
„Viskas priklausys nuo turistų srautų: tiek lietuvių, važiuojančių į euro zonos valstybes ir iš ten atsivežančių europietiškas monetas, tiek, dar svarbiau, kiek į Lietuvą atvyks turistų iš euro zonos šalių“, - paklaustas, ar lietuviškas euro monetas šalyje skaičiumi nugalės kitų šalių euro monetos, kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, kol kas Lietuvai nelabai sekasi pritraukti turistų iš euro zonos šalių, todėl tikimybė, kad Lietuvoje lietuviškos eurų monetos bus vis rečiau sutinkamos, mažėja.
„Iš euro zonos šalių daug atvažiuoja turistų tik iš Vokietijos, o daugiau pirmauja Rusija ir Baltarusija. Kol kas nesame patrauklūs turistams iš euro zonos valstybių, bet laikui bėgant, jei jie atrastų Lietuvą, tai apyvartoje matytume įvairiausių monetų – lygiai taip pat kaip Paryžiuje ar Romoje, kurios sulaukia daug turistų iš euro zonos“, - svarstė N. Mačiulis.
„Mes nesiekiame 0,5 proc. bendro vidaus produkto (BVP) euro zonos ekonomikoje, tai natūralu, kad mažai yra ir lietuviškų euro monetų cirkuliacijoje. Net jei ir visos dabar Lietuvoje esančios monetos pasklistų po euro zoną, jų tikriausiai niekas nepastebėtų, nes tai būtų tik viena moneta iš 300”, - komentavo pašnekovas.
Lietuvos banko muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius nusiteikęs optimistiškai lietuviškų eurų monetų likimu Lietuvoje. Ekspertas primena, kad lietuviškos eurų monetos bus nuolat kaldinamos.
„Jos tikrai iš Lietuvos neišnyks, nes mes nuolat kažkiek jų kaldinsime. Bet šiaip vien dėl to, kad jų kiekis mažesnis, jos euro zonoje tikrai bus retesnės“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, tikri monetų kolekcionieriai iš anksto pasirūpina nacionalinėmis pusėmis papuoštais euro monetų rinkiniais.
Monetų kolekcionavimu užsiimantys entuziastai savo kolekcijas papildo apyvartoje nenaudotomis, neapibraižytomis monetomis.
Vertingesnėmis euro monetomis Lietuvos banko muziejaus direktorius laiko progines apyvartines eurų monetas, kurios dažniausiai leidžiamos 2 eurų pavidalu. Kiekviena euro zonos valstybė per metus gali išleisti dvi progines eurų monetas.
Pasak pašnekovo, tokios monetos sulaukia dėmesio jau iš viso pasaulio kolekcininkų.
„Tokios monetos nebūna brangios, kainuoja tiek pat, kiek apyvartinė, bet būna išleistos tam tikra proga. Tokių monetų kolekcininkai būtent ir ieško labiausiai, nes jų tiražai būna nedideli ir po kelerių metų tokios monetos įgauna kitokią vertę“, - aiškino pašnekovas.