Saldūs kepiniai su kainų kartėliu
„Jau dabar galime būti nostradamusais arba vangomis ir pasakyti, kad „Saldžiosios Kalėdos“ bus brangesnės. Nes jeigu kalbėtume apie konditeriją, tai – sviesto, šokolado, kakavos brangimas nulems, jog ir pagaminti produktai, ir namuose gaminti bus tam kalėdiniam stalui brangesni“, – sako kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
„Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjęs ekspertas sako, kad vos tik pasigirdus gandams, jog brangsta kava, jos kainos kilo ir parduotuvėse.
„Parduotuvėse kava atsistatė į tą aukštą infliacinį lygį, – nors buvo šiek tiek atpigusi – tai įvyko momentaliai ir ten iš tikrųjų yra pakankamai didelės maržos, tą galima nesudėtingai pastebėti, jeigu palygintume pigiausią ir brangiausią kavą“, – teigia pašnekovas.
Tad žaliavos nesąs vienintelis veiksnys augti kainoms.
„Vienas iš rodiklių: ne kaip atrodys žaliavos ar kataklizmai, o ką nuspręs prekybininkai“, – teigia A. Vizickas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,5 proc. Labiausiai pabrango kava, gaivieji gėrimai, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, o atpigo cukrus, tešlos gaminiai su mėsa, saldumynai:
Taip pat kito kai kurių šviežių daržovių ir vaisių kainos: daugiausia sumažėjo bulvių, pomidorų, saldžiųjų paprikų, baltagūžių kopūstų, svogūnų, bet padidėjo mangų, kininių kopūstų, avokadų, mandarinų, kivių kainos (žr. infografiką aukščiau).
Agentūra pateikė „Delfi“ ir metinį daržovių mažmeninių kainų palyginimą skirtingais mėnesiais. Iš jo matyti, kad stabiliai brango česnakai, ilgavaisiai agurkai, o pigo kopūstai ir pomidorai (2024 metų mėnuo lyginamas su atitinkamu laikotarpiu 2023 metais):
Ekonomistas: rudenį galime matyti didesnes pieno produktų kainas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kalbėdamas apie maisto kainų perspektyvą, išskiria kai kuriuos sektorius, kuriose prekės „užprogramuotos brangti“.
„Į maisto kainas labiau žiūriu per atskiras produktų kategorijas, atskiras grupes, nes žaliavos juda skirtingai. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie pieno produktus. Jie kaip ir užprogramuoti brangti, nes tiesiog didmeninė kaina Europoje juda į viršų. Aišku, sviestas. Kai tiek padidėja (kaina – red.) didmeninėje rinkoje, tai natūralu, kad kažkada kainos turi paaugti ir pas mus mažmeninėje rinkoje“, – „Verslo temoje“ komentavo ekonomistas.
Pasak jo, sūrio ir kai kurių kitų pieno produktų kaina didmeninėje rinkoje jau padidėjusi – nors ir ne tiek daug.
„Žaliavinio pieno supirkimo kaina jau yra daugiau negu 10 proc. didesnė negu prieš metus. Tai didėjant žaliavos kainai, kažkiek vis tiek tai atsiris į mažmeninę rinką. Ir čia, manau, mes rudenį turėsim tas didesnes kainas“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Kita vertus, grūdinių kultūrų atveju jis mato panašias į pernykštes kainas.
„Ir čia augimas iš esmės turbūt labiau nulemtas jau vartotojo perkamosios galios. Prekybos tinklai mato, kaip eina pardavimai, jeigu mažėja, tai gali kainą mažinti. Jeigu žmonės perka ir tas vartojimas yra, tai natūralu, kad tos kainos nėra mažinamos“, – analizuoja ekspertas.
Kitose prekėse jis neprognozuoja ryškesnių pokyčių.
„Mėsa, žuvis, sakyčiau, čia turėtų būti pakankamai stabilios kainos. Tai žiūrint apskritai, maisto kainų dugnas, manau, pasiektas, bet kalbėti, kad infliacija stipriau įsibėgės iki metų pabaigos, kad žmonės susierzintų – tikrai neturėtų būti toks padidėjimas iki metų pabaigos“, – apibendrino pašnekovas.
Valstybės duomenų agentūra pateikė statistiką, kaip per metus (rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu) keitėsi kai kurių produktų kainos:
Dalis produkcijos beveik neatpigo ir net brangsta
Savo ruožtu Pricer.lt fiksuoja du krepšelius: pigiausių maisto produktų ir populiarių prekės ženklų (vadinamosios „brendinės“ produkcijos, įskaitant ir žinomus tarptautinius gamintojus). A. Vizickas sako, kad pirmasis jau atsiplėšia nuo kainų dugno, o antrasis net ir nebuvo pastebimai atpigęs.
„Labai įdomu stebėti. Du atskiri elementai – pas mus (Pricer.lt) yra pigiausias krepšelis ir yra prekinių ženklų krepšelis. Tai, pavyzdžiui, pigiausiame krepšelyje matėme, kad kainos nuo 2023 metų balandžio mėnesio, kai buvo pikas, nuosekliai mažėjo, pastaruoju metu jau vyksta tam tikras atsispyrimas nuo dugno – jau vėl yra pastangų tas kainas šiek tiek kelti“, – sako A. Vizickas.
Jis užsiminė apie kai kurių prekybos tinklų skelbimus „šaldyti kainas“ kaip galimą signalą, jog kainos kils.
„Atrodytų, viskas lyg mažėja, bet ateina reklaminis šūkis „šaldome kainas“. Tai čia jau įžvelgiame vieną iš (brangimo – red.) požymių, bet šitas krepšelis yra pakankamai konkurencingas ir jo tendencijos yra tokios, kad, palyginti su praeitais metais atpigo beveik 10 proc., bet jeigu jį lygintume su 2021 metų duomenimis, tai jis vis dar brangesnis apie 18 proc. Bendroje sumoje per piką, šitas krepšelis užaugo 36 proc.“, – kalbėjo Pricer.lt įkūrėjas.
O štai populiarių prekės ženklų krepšelio atveju matyti kitokia situacija: čia pigimą apskritai sunku įžvelgti.
„Jeigu kalbame apie prekinių ženklų krepšelį – čia jau įdomesnis dalykas, kuris rodo, kad vis dėlto mūsų rinkoje konkurencijos yra labai mažai. Per infliacijos piką krepšelis užaugo 46 proc. ir šiandien jis tame lygyje ir liko. Jis šokinėja tai -2 proc., tai +1 proc., ir stabiliai laikosi šitoje vietoje“, – teigia A. Vizickas.
Abiejų krepšelių kainų dinamika per penkerius metus (Pricer.lt):
Prekinių ženklų krepšelis, kuriame tėra 22 prekės, dabar pagal kainą nedaug nusileidžia pigiausių pigiausių prekių krepšeliui su maždaug 30 produktų.
„Kažkada buvo pigesnis, galėjome nupirkti tų prekinių ženklų už mažesnę sumą, palyginimui, 35–39 eurus, priklausomai nuo mėnesio. Dabar jisai yra 60 eurų“, – prisimena pašnekovas.
Pasak jo, čia galimas ir tolesnis brangimas.
„Ir netgi prekinių ženklų krepšelyje, nors kainos yra užfiksuotos pakankamai aukštai, – o bazė yra krentanti (žaliavos ir panašiai), – mes vėlgi matome pastangų jį kelti. Ir pieno produktuose, ir – galėčiau vardinti ilgą sąrašą“, – kalbėjo A. Vizickas.
Todėl, anot jo, aukšti Lietuvos vartotojų lūkesčiai, jų optimizmas gali šiek tiek koreguotis, jeigu maistas vėl brangs.
„Šiandien optimizmas dėl žaliavų atpigimo – jis blėsta ir galimai netgi pereina į nerimą, kad jau netrukus prasidės veiksmai į didesnę pusę. Turbūt tai dar vienas požymis, galintis keisti ir gyventojų lūkesčius“, – sako A. Vizickas.