Palūkanos šių metų pabaigoje gali mažėti procentu
Šiandien rinkose tikimasi, kad 2025 m. palūkanos bus sumažintos bent 3–4 kartus, kaskart po 0,25 proc. punktus. Banko „Bigbank“ vyriausiojo ekonomisto Raul Eamets teigimu, galima numatyti, kad šių metų pabaigoje šešių mėnesių EURIBOR, kurį daugelis naudoja būsto paskoloms, bus 1,5–1,8 proc. lygyje.
„Tai reiškia, kad skolinimasis neabejotinai išaugs, nes pinigai taps lengviau prieinami. Tai neabejotinai turės teigiamos įtakos vartojimui ir investicijoms“, – teigia ekonomistas.
Šis pokytis gali būti itin naudingas Lietuvai, kadangi šiuo metu šalis atrodo išskirtinai gerai regione. Lietuvos Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiemet kils 2,9 proc. Palyginimui, „Bloomberg“ ekonomistų apklausa rodo, kad euro zonoje šiemet tikimasi tik 1,2 proc. augimo, o „Goldman Sachs“ numato tik 0,8 proc. augimą.
Kitaip tariant, Lietuvoje mažėjančios palūkanų normos turės itin didelį poveikį. Skirtingai nei kai kuriose kitose euro zonos valstybėse, tokiose kaip Estija, Lietuvoje neprireiks atsigavimo laikotarpio ir todėl palūkanų sumažinimo privalumai bus pastebimi praktiškai iš karto, beveik kiekvienam gyventojui.
Būsto paskolų refinansavimo patrauklumas gali blėsti
Lyginant su 2023 m., pernai būsto paskolų refinansavimo paslaugos populiarumas išaugo dvigubai – tokią tendenciją rodo „Bigbank“ duomenys.
Paprastai žmonės refinansuoja savo būsto paskolas, kad susimažintų palūkanas.
„Kai kurie ėmė būsto paskolas 2015–2020 m. Tuo metu EURIBOR buvo istoriškai žemas, neigiamo lygio. Bankai tuo naudojosi ir dažnai siūlydavo paskolas su kiek didesne marža, kartais siekiančia beveik 2 proc. Išaugus EURIBOR, tokios paskolos tapo itin brangios.
Šiuo metu bankai siūlo paskolas su daug mažesnėmis maržomis, kad bent jau dalinai kompensuotų išaugusį EURIBOR, todėl dažnai apsimoka refinansuoti dideles paskolas, paimtas būtent tuo žemo EURIBOR periodu. Refinansavimo augimą taip pat skatina Lietuvos banko pastangos populiarinti šį produktą bei dėl to išaugusi konkurencija tarp bankų“, – aiškina Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Taigi, tikėtina, kad 2025 m. vėl krentant EURIBOR, bankai vėl kiek padidins savo pelno maržas arba bent jau nustos jas mažinti. Nors 2015–2020 m. lygis tikrai pasiektas nebus, refinansavimo patrauklumas dėl to bent jau daliai žmonių gali kiek sumažėti.
Indėlių patrauklumas mažės, bet neišnyks
Šiemet indėlių rinkoje taip pat neabejotinai įvyks reikšmingų pokyčių. Per pastaruosius kelerius metus didesnės indėlių palūkanų normos skatino terminuotųjų indėlių populiarumo augimą, nes klientai ieškojo patrauklios galimybės santaupoms be rizikos.
Tačiau mažesnės ECB palūkanų normos greičiausiai sumažins indėlių produktų siūlomas palūkanas, o taip pat – ir patrauklumą. Nepaisant to, daugelis rizikos vengiančių klientų ir toliau gali teikti pirmenybę indėliams, o ne kitoms investavimo galimybėms. Indėliai užtikrina stabilumą – nors ir su mažesne grąža. Be to, tikėtina, kad dalis klientų per pastaruosius kelerius metus tiesiog priprato naudotis šia paslauga.
R. Eamets teigia, kad ši tendencija taip pat laikinai sumažins ir bankų pelną: „ECB palūkanas mažina ganėtinai greitai, o indėlių palūkanų normos mažėja lėčiau, nes terminuotieji indėliai būna fiksuojami tam tikram laikotarpiui. Bankai, kuriems pavyks išlaikyti aukštesnes palūkanų normas savo indėliams, gali padidinti klientų skaičių ir užimti konkurencingas pozicijas, tačiau jų pelningumas sumažės.“
Galima tikėtis, kad indėlių populiarumas 2025 m. neabejotinai kris, tačiau tai vis dar išliks ganėtinai populiariu produktu. Nors apie 2 proc. grąža, kurios indėliuose galima laukti jau šiemet, nėra labai didelė, tai vis dėlto priimtinesnis variantas nei pinigų saugojimas einamosiose sąskaitose, negeneruojančiose jokios grąžos.
