Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas tikino, kad anksčiau buvo susidurta su tokia situacija, kuomet buvo sunkmetis, o rezervo ne tik kad nebuvo, tačiau jame buvo palikta didžiulė skylė.
Pasak jo, tada, atėjus krizei, teko skolintis ir galvoti, iš kur mokėti pensijas.
Šiuo metu „Sodra“ rezervą turi. Tai reiškia, kad gyventojai sumoka daugiau mokesčių nei „Sodra“ išleidžia pensijoms ar kitoms išmokoms.
„Metų pabaigoje planuojame, kad biudžeto rezultatas bus teigiamas, šiek tiek daugiau nei pusė milijardo. Iš viso metų pabaigoje turėsime 3 mlrd. Eur“, – tikino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Toks „Sodros“ rezervas yra kaupiamas juodai dienai.
„Viskas, kad „Sodra“ pilnai galėtų įgyvendinti visus įsipareigojimus ir nereikėtų skolintis, kaip tai teko daryti 2009 – 2012 m.“, – sakė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Šis rezervas pastaraisiais metais auga dėl didėjančio užimtumo ir atlyginimų, bet nėra toks, koks turėtų būti. Aiškinama, kad rezervas turi būti tokio dydžio, kokio pernai buvo biudžeto išlaidos. Pavyzdžiui, pernai jos siekė 6 mlrd. Eur.
Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, tokio rezervo, koks yra dabar, Lietuvai užtektų neilgam.
„3 mlrd. Eur rezervas žmonėms gali atrodyti labai didelis, bet jis nėra. Turimas dabar padėtų atlaikyti nesunkią recesiją, bet sunkios nepajėgtumėme“, – teigė A. Bartkus.
Kad rezervas toliau augtų, yra investuojama.
„Rezervo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, kuri jas investuoja. Praėjusiais metais iš investicijų <...> „Sodra“ uždirbo 33 mln. Eur“, – teigė M. Kozič. Nuo sukauptų 3 mlrd., tai būtų maždaug 1 proc.
A. Bartkus pabrėžė, kad rezervą reikia mokėti ir tinkamai valdyti.
Turi būti investuojama į žemos rizikos finansinius instrumentus, kas reiškia, atitinkamai, kad jų grąža nebus didelė, tačiau turėti 1 proc. grąžą, kuomet infliacija buvo labai didelė, tai yra labai blogai
„Turi būti investuojama į žemos rizikos finansinius instrumentus, kas reiškia, atitinkamai, kad jų grąža nebus didelė, tačiau turėti 1 proc. grąžą, kuomet infliacija buvo labai didelė, tai yra labai blogai“, – rezultatą vertino jis.
Investuotojai taip pat aiškina, kad investuoti rezervo pinigus taip pat galima išmintingiau.
„Investuočiau į trumpo laikotarpio instrumentus, tai yra indėlis ECB, vienos nakties indėliai, trumpo laikotarpio obligacijos. Iš esmės, tai darant šiuo metu grąža galėtų siekti arčiau 4 proc.“, – sakė investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
„Ar tikrai Finansų ministerija turėtų valdyti, o ne šią paslaugą pirkti iš investicijų valdytojų ar bent daliai lėšų, kad būtų galima pažiūrėti, kas geriau ir efektyviau“, – siūlė V. Rūkas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasitikinti, kad Finansų ministerija daro viską, ką gali.
„Rezervo investavimas turi būti labai atsakingas ir ganėtinai konservatyvus. Tai liečia visų mūsų gyventojų pagalvę“, – sakė Monika Navickienė.
A. Bartkus dar kartą pabrėžė, kad 1 proc. rezultatas yra nepakankamas, o investuotojai klausė, ar „Sodros“ rezervo lėšos nebūtų naudingesnės valstybės biudžete.
„Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas negu gauna investuodama šį rezervą“, – sakė V. Plunksnis.
