Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus ekonomistė Justina Petronė aiškina, kad kiekvieno gyventojo asmeninė infliacija gali skirtis nuo vidutinės infliacijos Lietuvoje dėl to, kad skiriasi atskirų žmonių poreikiai, jų įsigyjamos prekės ir paslaugos, tad ir joms skiriamos išlaidos.
Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu itin sparčiai brangsta maistas ir nealkoholiniai gėrimai, o aprangos ir avalynės kainos kyla kur kas lėčiau. Vidutiniškai gyventojai visoje Lietuvoje maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria apie 23 proc., aprangai ir avalynei – apie 5 proc. visų savo vartojimo išlaidų per mėnesį.
„Tačiau dalis gyventojų maistui skiria mažiau, o aprangai daugiau – tarkime, abiem po 15 proc. visų savo vartojimo išlaidų per mėnesį. Tokiu atveju, tikėtina, kad jų asmeninė infliacija yra mažesnė nei vidutinė infliacija Lietuvoje, nes sparčiai brangęs maistas sudarė mažesnę jų vartojimo krepšelio dalį, o lėčiau brangusi apranga ir avalynė – didesnę vartojimo krepšelio dalį“, – „Delfi“ komentuoja J. Petronė.
Tarkime, asmeninėje infliacijos skaičiuoklėje vidutinės išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui (4-as punktas) siekia apie 108 eurų, panašios ir išlaidos transportui (7-tas) – 107 eurai. Tačiau, „Delfi“ vertinimu, pirmojoje grupėje sutaupius 50 eurų ir juos išleidus transportui bus matyti, kad asmeninė infliacija net sumažėja.
Kovo mėnesį metinė infliacija (palyginti su pernai kovu) Lietuvoje siekė 16,6 proc. (pagal vartotojų kainų indeksą, VKI). Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras brango 34,9 proc., maistas – 28 proc. Tuo metu asmeninių transporto priemonių eksploatacija pigo 3,6 proc., tarp mažiausią brangimą patyrusių grupių buvo ligoninių paslaugos (jų kainos augo 1,4 proc.), nurodo Valstybės duomenų agentūra.
Savo asmeninę infliaciją galite suskaičiuoti paspaudę čia.
Bendri infliacijos duomenys pateikiami šiame infografike:
Infliacijos skaičiuoklė paremta kovo mėnesio duomenimis. Lietuvos bankas komentuoja, kad metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) kovo mėnesį Lietuvoje mažėjo šeštą mėnesį iš eilės ir siekė 15,2 proc. (rugsėjo mėn. piko metu – 22,5 proc.).
Pagrindinis infliaciją mažinantis veiksnys yra mažėjantis metinis energijos kainų augimas, kurį lemia tiek aukštesnės palyginamosios bazės efektas (kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus), tiek energijos kainų lygio mažėjimas.
Savo ruožtu maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos, kovą kilusios 23,3 proc. metiniu tempu, ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys (sudarė 6,4 proc. punkto bendrosios infliacijos). Itin dideliu augimu išsiskyrė duonos ir grūdų produktų kainos, kurios kovo mėn. buvo 32 proc. didesnės nei prieš metus.
Pagal VKI apskaičiuotos infliacijos tendencijos atitinka infliacijos, apskaičiuotos pagal SVKI, raidą.
J. Petronė paaiškino, kad skaičiuoklėje pateikiamas vidutinis Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų įvertis yra apskaičiuojamas naudojant bendrus namų ūkių individualaus vartojimo išlaidų duomenis per metus, iš jų atėmus prekių ir paslaugų kategorijas, kurių nėra vartotojų kainų indekso krepšelyje, juos padalijus iš gyventojų skaičiaus tais metais ir 12 (siekiant gauti mėnesines vartojimo išlaidas).
„Siekiama, kad būtų naudojami patys naujausi tiek vartojimo išlaidų, tiek gyventojų skaičiaus duomenys. Tiesa, išlaidos nurodomos palyginamosiomis kainomis, jos ilgesniu laikotarpiu gali gerokai nukrypti nuo nominalių vartojimo išlaidų, todėl ateityje planuojame jas pakeisti išlaidomis pagal to meto kainas“, – sako LB atstovė.
Lietuvos bankas skelbia, kad skaičiuoklė leidžia sužinoti, kodėl asmeninė infliacija yra didesnė arba mažesnė nei vidutinė infliacija Lietuvoje, leidžia matyti istorinius savo asmeninės, vidutinės Lietuvoje bei atskirų prekių ir paslaugų grupių infliacijos duomenis nuo 1993 metų.
Įrankis taip pat įgalina palyginti savo vartojimo krepšelio sudėtį su vidutinio vieno Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelio sudėtimi bei matyti, kurios prekių ir paslaugų grupės pastarąjį mėnesį labiausiai pabrango ir atpigo.
Skaičiuoklę atnaujinti balandžio mėnesio infliacijos duomenimis centrinis bankas turėtų iki gegužės vidurio.
Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad metinė infliacija pagal SVKI balandį (palyginti su 2022 metų balandžiu), siekia 13,3 proc. O mėnesio infliacija (balandį, palyginti su kovu) buvo 0,2 proc.