Ekspertas: pinigų įsisavinimo „mašina“ jau veikia
„Pinigų rinkoje atsirado daugiau, kilo atlyginimai, augo išmokos. Kitas dalykas, krenta fiziniai kiekiai, jų pardavimai, tai manau, kad verslas bando sugalvoti, kaip tuos pinigus išimti iš rinkos“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
„Ir čia turbūt viena paprasčiausiu taktikų – parduoti vienetą brangiau, negu skatinti masto ekonomiją, nes tikrai: dviejų batonų nenupirksi“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, matyti, kad net ir atpigus žaliavoms, pieno produktų kaina nekrenta.
„Pieno sektorius šiandien toliau brangina savo produkciją. Mėsa: nors žaliava stabilizavosi, matome tam tikrus postūmius link aukštesnės kainos ir ji nebūtinai keičiama reguliaria kaina – keičiamas akcinis lygmuo, jis yra šiek tiek aukštesnis negu kad buvo“, – komentuoja ekspertas.
„Pasakysiu pavyzdį: tam tikros vištienos dalys buvo parduodamos po 2 eurus už kilogramą, dabar ta kaina yra perlipusi 2 eurų lygį, nors galbūt reguliari kaina liko ta pati. Tai tokiais veiksmais matysime tam tikrą kainų lygio paaugimą“, – priduria jis.
Kitaip tariant, pasak A. Vizicko, dalis prekybininkų – nekeisdami bazinės kainos – pakelia akcinį kainų lygį. Kitas pavyzdys būtų: 200 g sviesto pakelis kainuoja 2,49 euro, tačiau jeigu anksčiau su akcija kainavo 1,59 euro, tai dabar – 1,69 euro. Tad apyvarta didinama per akcijų „kanalą“ ir būtent taip kurį laiką gali vykti maisto brangimas.
„Galime pasakyti, kad šitų pinigų įsisavinimo „mašina“ rinkoje jau pradėjo veikti, ir jau matome tam tikrus kainų kilimo požymius“, – apie didėjančias žmonių pajamas ir dalies prekybininkų norą tuo pasinaudoti kalba A. Vizickas.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius porą mėnesių paaugo ir buvo aukščiausias Europos Sąjungoje, siekdamas apie 3 punktus, rodo „Eurostat“ duomenys, teigiamą rodiklį fiksuoja ir Valstybės duomenų agentūra. Teigiamų reikšmių zonoje taip pat yra Lenkija. Tačiau visų kitų Bendrijos šalių vartotojų pasitikėjimas yra neigiamas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta galimybės, kad šis gerėjantis Lietuvos vartotojų nusiteikimas ir santykinis optimizmas gali lemti dar vieną kainų ūgtelėjimą.
„Tam tikra prasme – taip, ir ypač kalbant apie maisto produktų kainų pokyčius, nes situacija yra tokia, kad energetinių išteklių kainos yra ženkliai sumažėjusios, ir beveik neabejotinai, mažės toliau“, – komentuoja ekonomistas.
Nustebino „užsispyrusios“ maisto kainos
Pasak Ž. Maurico, su maisto kainomis situacija kitokia.
„Mane asmeniškai net šiek tiek nustebino sausio mėnesio duomenys, kad turėjome mėnesinį kainų šuolį, nors priežasčių prekėms nebrangti yra labai daug, priežasčių brangti kaip tik labai mažai. Netgi sakyčiau, yra nemažai priežasčių toms prekėms pigti.
Yra tam tikra grėsmė, kad prekybininkai, matydami, jog gyventojų piniginės vis dar pakankamai plačiai atvertos, gali susigundyti kainas laikyti aukštas ten, kur jos galėtų kristi, ir kelti kainas, kur jos galėtų laikytis stabilios. Tai, atitinkamai, galime turėti šiek tiek didesnę infliaciją nei buvo lūkestis“, – sako Ž. Mauricas.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimas:
Pasak Ž. Maurico, neatmestina, kad teks netgi koreguoti infliacijos prognozes.
„Mūsų („Luminor“) prognozė buvo, kad turėtume matyti netgi šiokią tokią vidutinę metinę defliaciją. Bet dabar, matyt, gali tekti perskaičiuoti prognozes šiek tiek į viršų, nes matome, kad maisto kainos yra labai užsispyrusios. Labai.
Realiai, jos kaip į vieną pusę atsidaranti membrana: kai yra priežasčių kilti, jos pakyla, bet kai kristi, jos niekaip nekrenta“, – komentuoja ekonomistas.
Ž. Maurico požiūriu, galimas naujas infliacijos paspartėjimas pablogintų dabar palyginti gerą vartotojų nuotaiką.
„Ir klausimas, ar čia gerai mūsų konkurencingumui, nes maisto produktų kainų lygis jau aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kadangi žmones produktus perka labai dažnai, praktiškai kiekvieną dieną, tai mūsų įvaizdis, kaip nebepigios šalies, – sakyčiau, brangios, – gali įsitvirtinti ir turėti kitų neigiamų pasekmių.
Mums bus sunkiau pritraukti darbuotojus iš kitų šalių, investicijas ir taip toliau“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
A. Vizickas pratęsia savo mintį, kad dalis verslo mėgina išlaikyti kainų lygį ir, atitinkamai, apyvartas, kiek tik gali.
„Matome tokią tendenciją, kad per infliaciją užkeltas kainų lygis, – tą infliacijos periodą, kuris labiausiai buvo paskatintas karo, – jį bus bandoma išlaikyti daugelyje vietų, o ten, kur situacija darosi dar sudėtingesnė (tai yra, krenta pardavimai – red.), netgi bus keliamos kainos“, – komentuoja „Pricer.lt“ įkūrėjas.
Anot jo, dėl to vertėtų santūriai žvelgti į Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklį, nes gyventojų nuotaikos užbėga įvykiams už akių ir objektyviai jas paaiškinti sunkoka.
„Kai kuriose vietose matome, kad netgi drastiškai atpigus žaliavai, nevyksta jokie pokyčiai. Tai šitoje vietoje turbūt sakyčiau: optimizmas avansu“, – kalba A. Vizickas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango grietinėlė, valgomieji ledai, vaisių ir daržovių sultys, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu:
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad sausį, palyginti su pernai gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc.
Daugiausia tam įtakos turėjo spirituotų gėrimų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, farmacijos gaminių, dujų, alaus, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, kietojo kuro, avalynės kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų kainos augo 0,4 proc.
Alternatyvus paveikslas: žmonės šiemet taupys
Nors statistika rodo vartotojų pasitikėjimą, apklausos atskleidžia ir galima kitokią perspektyvą: esama ženklų, kad Lietuvos gyventojai, užuot išlaidavę, šiemet numatę pataupyti. Tokių planų turi apytiksliai du iš trijų, arba 59 proc. šalyje apklaustų žmonių, atskleidė „Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
30 proc. šios apklausos dalyvių tvirtino, kad atsargiau vertins planuojamų išlaidų būtinumą. Dar 29 proc. žada daugiau taupyti.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad pakankamai konservatyvų požiūrį į disponavimą asmeniniais finansais lemia daugybė priežasčių: nuo makroekonominių iki sezoninių.
„Metų pradžia, o apklausa vyko sausį, finansų prasme tradiciškai seklesnė – ką tik praėjo didžiosios metų šventės, dar nesibaigęs šildymo sezonas. Infliacija praktiškai jau suvaldyta, tačiau tai kol kas nepaveikė makroekonominio lygmens: palūkanų normų mažinimas dar nepradėtas, jo tik tikimasi“, – pranešime sako J. Ivaška.
Pasak jo, išliekantis neapibrėžtumas ir tokie prieštaringi signalai gali lemti tai, kad didelė dalis gyventojų bendrą situaciją savo finansuose šiuo metu vertina konservatyviai.
Jis pabrėžia, jog keičiantis ekonominėms sąlygoms atsargiai biudžetus planuojančių gyventojų nuomonė irgi gali pasikeisti, tačiau tai lems realūs 2024 metų ekonominiai faktoriai.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad infliacija įveikta, bet ji klausia, ar ilgam.
„Ar apie aukštą infliacijos rodiklį vėl galėsime pamiršti bent keliems dešimtmečiams? Ateityje galima įžvelgti įvairių naujų rizikų, kurios apsunkins centrinių bankų pastangas išlaikyti infliaciją 2 proc. lygyje.
Tarp šių rizikų – šiuo metu vykstantys konfliktai, protekcionistinė valstybių politika ir tikėtini muitų „karai“, klimato kaita ir jos padariniai ekonomikai, geopolitiniai pokyčiai, kurių nematėme nuo Šaltojo karo pabaigos, ir kaip atsakas į juos pradėjusios augti investicijos į gynybą“, – „Swedbank“ pranešime kalba ekonomistė.
Pasak jos, šios rizikos reiškia bent du dalykus: tiksliai prognozuoti ir numatyti infliaciją ateityje taps sudėtingiau, todėl centrinių bankų užduotis ją suvaldyti tampa sunkesnė, taip pat ir tai, kad kainų augimas gali tapti spartesnis nei žmonės įprato matyti per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Lietuvoje metinė infliacija šį sausį buvo viena mažiausių Bendrijoje – praėjusį mėnesį ji siekė 1,1 proc., o mėnesio infliacija buvo 0,1 proc. (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, SVKI).
Metinė infliacija Lietuvoje piką buvo pasiekusi 2022 metų rugsėjį, viršydama 20 proc. Artėjant tų metų žiemai maisto prekės brango daugiau 30 proc., vertinant metinį pokytį:
„Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija Europos Sąjungoje šių metų sausį siekė 3,1 proc. (gruodį – 3,4 proc.), euro zonoje – 2,8 proc. (2,9 proc.). Tikslinis euro zonos vidutinio laikotarpio infliacijos tikslas yra 2 proc.