„Apsimoka, bent jau kurą mes ištyrėme, tai iš 10 euro centų skirtumo paaugo į 20. Manau, kad tai atsiliepia visame kame: ir maisto produktuose“, – galimybes apsipirkti Lenkijoje „Delfi“ komentuoja kainų stebėjimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad zlotas prieš metus buvo dar pigesnis.
„Patraukliau važiuoti apsipirkti į Lenkiją, lyginant su šių metų geguže ar birželiu, – tai taip, kažkiek yra į naudą, bet vis tiek, nemanau, kad šią sekundę yra labai stiprūs pokyčiai metų dvejų perspektyvoje“, – komentuoja ekonomistas.
Pasak jo, jeigu žvelgtume atgal, zlotas net sustiprėjo.
„Apie kokius intervalus kalbame, nes jeigu žiūrėsime, kiek per metus zlotas yra pasikeitęs, tai turbūt netgi yra pastiprėjęs. Jeigu žiūrėsime nuo šių metų birželio, kada buvo 4,4 (zloto už eurą – red.), tai tada susilpnėjęs“, – sako jis.
Zloto kritimas euro atžvilgiu šį rugsėjį:
Pricer.lt antradienį skelbė degalų kainų palyginimą Lietuvoje, analizėje prisimenama ir kaimyninė šalis.
„Lenkijoje degalai tapo pigesni – A95 benzinas – 0,22 euro, dyzelinas – 0,20 euro. Matyt, lenkai po vasaros turizmo sezono ruošiasi kaimyninių šalių gyventojus labiau motyvuoti atvykti apsipirkti – nes ir degalų kainos, ir zloto kursas krenta“, – teigiama portalo pranešime.
A. Vizickas sako, kad euro pasmukimas JAV dolerio atžvilgiu čia neturi reikšmės.
„Realiai, kiek už eurus gauname zlotų ir jau tada su tais zlotais apsiperkame. Dabar išeina, kad daugiau zlotų, atitinkamai, daugiau galime įpirkti. (…) Bet šiaip, turbūt visas tas dalykas daromas, kad Lenkijos eksportas pasidarytų dar labiau konkurencingas.
Lenkijos centrinis bankas ir palūkanų normas pamažino – paskatinti ekonomiką šiame etape ir išeiti su pliusu“, – komentuoja ekspertas.
Įprastai, kai silpsta šalies nacionalinė valiuta, jai patraukliau eksportuoti, bet brangiau importuoti. Atitinkamai Lietuvai šiuo atveju brangiau eksportuoti į Lenkiją, bet patrauklesnis tampa prekių įsivežimas. Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus yra komentavęs „Delfi“ analogišką situaciją su Švedijos ir Norvegijos kronų kritimu.
Metinė infliacija Lenkijoje ir Lietuvoje:
Siūlo dar nesitikėti zloto stiprėjimo
Lenkijos centrinis bankas rugsėjo 6 dieną pirmą kartą per trejus metus sumažino bazines palūkanų normas, kurios šiuo metu yra 6 procentai, skelbė SEB grupė.
Jos ekspertų teigimu, 0,75 proc. siekiančio palūkanų normų mažinimo nesitikėjo dauguma ekonomistų (prognozuota 0,25 proc.), ypač turint mintyje, kad metinė infliacija Lenkijoje išlieka aukšta (10,1 proc.). Toks sprendimas iškart daugiau nei 1 proc. atpigino zlotą (žr. pirmą infografiką).
T. Povilauskas mano, kad iki metų pabaigos zloto sustiprėjimo tikėtis sunku. Jis atkreipė dėmesį ir į geopolitinį klimatą, ir į Lenkijos vidaus politiką.
„Manau, kad tikėtis, jog zlotas pabrangtų, vilčių nėra daug (…). Šalia Lenkijos pasienio vyksta karas, rinkimai, vėlgi, kokių atneš mokestinių pokyčių, pykčių su Europos Sąjunga, visko gali būti. Taip trumpu laikotarpiu, kodėl zlotas turėtų brangti, aš sunkiai matau“, – teigia T. Povilauskas.
Nors Lenkijoje, kaip minėta, išlieka aukšta infliacija, A. Vizickas sako, jog kainų skirtumai su Lietuva išlieka dideli.
„(Infliacijos) bangose, kur mes kentėjome labiausiai, toji infliacija Lenkijoje atrodė pakankamai santūri. Šiuo atveju galbūt ir dėl to, kad yra didesnė konkurencija Lenkijoje, kainos ne taip smarkiai šuoliavo. Tai kainų skirtumas susidarė pakankamai didelis“, – sako jis.
Anot jo, situaciją gerai iliustruoja pieno sektorius, kuriame, matyt, lenkų gamyba efektyvesnė, konkurencija didesnė.
„Tyrinėjome pieno rinką, tai lenkai sugeba atvažiuoti pas mus, supirkti pieną brangiau negu Lietuvos perdirbėjai, ir po to jie tą pieną grąžina pas mus į rinką parduodami už 1 eurą, kai mūsų perdirbėjai pardavinėja už 1,5 euro“, – pridūrė A. Vizickas.
Mato lenkiškos produkcijos antplūdį
A. Vizickas pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau lenkiškos produkcijos.
„Judame spirale į nykimą, nes gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai gali patvirtinti, kad jau eilę metų parduodamų prekių kiekiai mažėja, o Lenkijoje atvirkščiai, jų eksportas didėja – į Lietuvą pakankamai stipriai.
Matome tik tiek, kiek patys nuvažiuojame ten nupirkti: deklaruojama apie 400 mln. eurų, bet jeigu pažiūrėtume, kiek lenkiškos produkcijos parduodama per „Lidl“, per privačias etiketes kituose prekybos tinkluose, – dar tiek pat“, – skaičiuoja Pricer.lt įkūrėjas.
A. Vizicko teigimu, panorėjus galima būtų pakeisti kainų padėtį ir Lietuvoje.
„Viskas prasideda nuo taisyklių, kurios valstybėje nustatomos verslui, tai ten (Lenkijoje) iš seno palaikomas smulkusis verslas, ūkininkai yra svarbi politinė jėga, dėl jų politikai stengiasi, daro tam tikrus sprendimus“, – sako ekspertas.
Pasak jo, netgi sprendimas dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto apribojimo – jis priimamas ne dėl to, kad „patinka, nepatinka“, o dėl Lenkijos politikų suvokimo, kad palaikymo kitai kadencijai iš ūkininkų gali ir nebesulaukti.
„Kai pas mus politikai ateis į valdžią dirbti žmonėms, o ne patikti Briuseliui, tai gal ir Lietuva pradės panašėti į Lenkiją“, – pridūrė jis.
