Ne tik pigu, bet ir skanu
„Keliauju Lenkijoje ir kiekvieną kartą nustembu maitinimo ir paslaugų kainomis. Man sunku suvokti, koks yra jų verslo modelis, kad jie sugeba turėti tokias geras kainas – Lenkijoje algos nėra mažos, o kainos gerokai skiriasi“, – pastebėjimu su naujienų portalu „Delfi“ pasidalijo lietuvė.
„Kone kiekviename restorane ar kavinėje, nepriklausomai nuo miesto, tikrai nustembi, koks yra kainos ir kokybės santykis“, – apie kelionės įspūdžius pasakojo Dovilė.
Už vaikišką spagečių porciją šeima sumokėjo 18 zlotų – virš 4,2 euro; už blynus su varške – 21 zlotą arba 4,9 euro; už sriubą, kuri buvo per soti vieno žmogaus apetitui – 22 zlotus arba 5,2 euro.
Dvi porcijos karšto šokolado atsiėjo 24 zlotus. Pavertus eurais, tai būtų kiek daugiau nei šeši eurai dviem žmonėms. Mineralinis vanduo restorane kainavo 7 zlotus, o tai būtų 1,6 euro.
Taigi, vienas apsilankymas su užkandžiais ir gėrimais kainavo kiek daugiau nei 30 eurų. Tuo metu Lietuvoje už tokią vakarienę tektų sumokėti kur kas brangiau, mano pašnekovė.
Visos savaitės atostogos, neįskaičius išlaidų apgyvendinimui, bet sudėjus išlaidas maistui, valgius restoranuose ir pramogas, kainavo apie 100 eurų šeimai per dieną. Moteris patikino, kad restoranų išrankiai nesirinko ir su šeima lankėsi tuose, kurie pakliuvo į akiratį, tad dar kartą įsitikino, kad kainos žemos beveik bet kurioje vietoje.
Aiškina, iš kur tokios kainos
Kodėl Lenkijos restoranai siūlo patrauklias kainas ir tuo pačiu gerą maisto kokybę?
Lenkijoje veikiantys restoranai lankytojus pasitinka ne tik žemomis kainomis, bet ir dideliu įvairaus kainų lygio įstaigų pasirinkimu: vienoje gatvėje rasi ir paprastą valgyklą, ir aukšto lygio restoraną, ir tą patį „McDonald’s“, pastebi Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
„Lenkijoje yra platus pasirinkimas ir tas pasirinkimas orientuotas į visas klases. Lietuvoje yra susiskaldymas ir restoranuose iš tavęs bando išlupti kaip įmanoma daugiau“, – mano pašnekovas.
Lietuvoje yra susiskaldymas ir restoranuose iš tavęs bando išlupti kaip įmanoma daugiau.
Tuo metu Lenkijoje, pašnekovo nuomone, stipriai konkuruoja ne tik patys restoranai, bet konkurencija pastebima ir tiekimo bei gamybos grandinėse. Jei šalyje yra vos vienas didelis žaidėjas maisto tiekimo rinkoje, tai Lenkijoje P. Čepkauskas skaičiuoja bent kelias dideles įmones, kurios maisto produktus ar pusfabrikačius tiekia maitinimo įstaigoms.
Prie mažesnių kainų maitinimo įstaigoje galbūt prisideda ir istoriškai paveldėtos ar ilgą laiką turėtos patalpos.
Skiriasi ir patys gyventojų įpročiai valgyti maitinimo įstaigoje. Kaip sakė jis, lenkai yra linkę dažniau valgyti maitinimo įstaigose, nes ten yra pigu. Lietuvoje dėl didesnių kainų tautiečiai pavalgyti į miestą eina rečiau. Jei šie eina rečiau, tai reiškia, kad verslai turės dar labiau kelti kainas, kad galėtų išsilaikyti, mano P. Čepkauskas.
Tačiau „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, analizuodamas atstovaujamo banko mokėjimo kortelių klientų duomenis, teigia, kad 2024 metais lietuviai Lenkijoje išleido mažiau, nei 2023-aisiais. Vidutiniškai 2023 m. per mėnesį lietuviai išleido 713 tūkst. eurų, kai 2024 m. – 581 tūkst. eurų. Tai yra 18,6 proc. mažiau.
Anot A. Izgorodino, beveik penktadaliu mažesnes išlaidas lėmė kelios priežastys.
„Pirma priežastis yra tai, kad nuo 2024 metų pradžios Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo daugiau negu 4 procentais. Tai yra labai rimtas sustiprėjimas ir iš esmės tai sumažino Lenkijos patrauklumą Lietuvos vartotojų atžvilgiu, kalbant apie apsipirkimą Lenkijoje“, – dėstė ekonomistas.
Maisto kainos, įskaičius ir prekes, kurioms taikomas akcizas, yra mažesnės nei Lietuvoje, akcentavo jis.
Tačiau Lietuvoje darbo užmokestis augo, infliacija stabilizavosi ir mažėjo palūkanos. Visa tai prisidėjo prie tautiečių perkamosios galios padidėjimo ir kelionės į Lenkiją nebebuvo tokios aktualios kaip 2023 m.
„Įsivaizduokite, jeigu jau mes turėjome keletą karpymo iš Europos Centrinio Banko ir dar turėsime bent 3, tai tai jau yra pakankamai didelė suma, kuri žmonėms susitaupo visiškai natūraliai“, – kalbėjo A. Izgorodinas, pridurdamas, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojų nuomonė apie ekonominę perspektyvą buvo geriausia per visą istoriją.
Lietuvių išleista suma Lenkijoje mažėjo
„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuvių išleista suma Lenkijoje mažėjo.
„Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, praėjusiais metais lietuvių išlaidos Lenkijoje susitraukė maždaug 6 proc., palyginus su 2023-iais metais. Atsižvelgus į pakilusį zloto kursą, nuperkamų prekių kiekis krito dar labiau – skaičiuojame, kad prekių ir paslaugų Lenkijoje buvo įsigyta maždaug dešimtadaliu mažiau.
Sumažėjusio lietuvių srauto tendencijos buvo stebimos jau nuo praėjusių metų pradžios. Įdomu ir tai, kad Lenkija, pagal lietuvių išlaidas užsienyje, nebėra pirmoje vietoje – praėjusiais metais daugiausiai pinigų lietuviai išleido Vokietijoje“, – portalui „Delfi“ komentavo ekonomistė.
Pastebėta ir tai, kad išlaidos yra sezoniškos – didžiausios išleidžiamos sumos fiksuojamos vasarą.
„Tai natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti. Praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 mln. eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 13-14 mln. eurų per mėnesį.
Išlaidos pastebimai išaugo ir praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai gyventojai ruošėsi šventėms. Visgi, visais mėnesiais išlaidos buvo mažesnės nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams“, – banko duomenis analizavo G. Ilekytė.
Pats didžiausias apsipirkimų Lenkijoje bumas stebėtas 2022 metų pradžioje, kai kaimyninėje šalyje buvo laikinai panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Tuo metu Lietuvoje, kaip primena ji, buvo sparti infliacija, kuri privertė ieškoti, kaip sutaupyti.
„Vis dėlto situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi. Visų pirma, Lenkijos zloto vertė grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tai reiškia, kad zloto vertė sustiprėjo ir už tą patį kiekį eurų galime „įpirkti“ mažiau Lenkijos zlotų.
Šių metų sausio mėnesį už vieną eurą buvo galima įpirkti 4,2 zloto. Palyginimui, 2022 m. Lenkijos valiutos kursas buvo nuvertėjęs iki maždaug 5 zlotų už eurą. Toks pokytis gali reikšti kiek daugiau nei 15 proc. brangesnes prekes.
Prie valiutos sustiprėjimo prisidėjo ne tik aukštesnės Lenkijos centrinio banko nustatytos palūkanų normos, pasibaigusi energetikos krizė, bet ir valdžios pasikeitimas bei atšildytos ES fondų piniginės dotacijos“, – paaiškino ekonomistė.
Šių metų sausio mėnesį už vieną eurą buvo galima įpirkti 4,2 zloto. Palyginimui, 2022 m. Lenkijos valiutos kursas buvo nuvertėjęs iki maždaug 5 zlotų už eurą. Toks pokytis gali reikšti kiek daugiau nei 15 proc. brangesnes prekes.
Be to, ji pridūrė, kad Lenkijoje pernai buvo aukštesnė infliacija nei Lietuvoje.
Palygino „McDonald’s“ pusryčių kainas
Kaip pavyzdį, įrodantį prisitaikymą prie vietinės rinkos ir auditorijos koncentraciją, Pricer.lt atstovas pateikė „McDonald’s“ pusryčių meniu pasirinkimą ir kainas. Tie patys pusryčių meniu sumuštiniai arba, kitaip vadinami „McMuffin“, puikiai atspindi situaciją.
Pigiausias variantas – „McMuffin“ su kiaušiniu – Lenkijoje kainuoja brangiau, nei Lietuvoje (atitinkamai 1,85 euro ir 1,5 euro). Tačiau P. Čepkauskas pastebi, kad Lenkijoje nėra sumuštinio su kiaulienos kotletu.
„Aiškiai nenori prekiauti pačiais pigiausiais patiekalais, tai aukštesnio lygio sumuštiniai yra pigesni – lyginant analogus kiaušinis šoninė/bekonas, kiaušinis kotletas“, – palygino jis.
Persikėlus į brangesnį segmentą, Lenkijos greito maisto tinklas siūlo didesnę įvairovę (nuo varškės, ridikėlių iki kiaušinių su avokadu), tačiau nėra keturis eurus kainuojančio sumuštinio.
„Galima neabejoti, kad „McDonald’s“ skaičiuoti moka gerai, tai padarysim globalias išvadas, kad lenkiškasis „McDonald’s“ fokusuojasi į vidurinio lygio, vidurinės klasės, vartotoją, todėl, kad – arba jų dauguma, arba žemesnių ir aukštesnių pajamų vartotojas turi konkuruojančias alternatyvas“, – išvada pasidalijo P. Čepkauskas.
Pastebėta ir tai, kad Lietuvoje veikiantis pasaulinis greito maisto tinklas orientuojasi į „2 greičių Lietuvas“: žemesnių ir aukštesnių pajamų, o vidurinioji klasė lieka nuošalyje ir turi pasirinkti stovyklą.