Taline, prekybos tinklo „Prisma“ parduotuvėje saldžios grietinėlės sviestas kainuoja vos 1,09 Eur (200 g pakelis, 82 proc. riebumo). Tokią kainą birželio pabaigoje fiksavo pirkėjas iš Lietuvos, o nuotrauką paskelbė kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“.

Lietuviško sviesto kaina Estijoje

Tokią pačią kainą liepos 2 dieną randame ir „Prisma“ internetinėje parduotuvėje. Ir tai yra bene pigiausias iš visų kitų sviesto pasiūlymų šioje parduotuvėje:

Lietuviško sviesto kaina Estijoje, 2024 m. liepos 2 d.

Lietuvos prekybos tinkluose tas pats sviestas kainuoja jau 2,79 Eur. Tiesa, vienoje iš parduotuvių kaip tik liepos pradžioje vyksta akcija, tad kaina nukrito nuo 2,85 Eur iki 1,69 Eur, bet tai vis tiek yra 55 proc. brangiau negu neakcijinė 1,09 Eur kaina Estijoje.

„Žemaitijos pienas“ neatsakė į „Delfi“ paklausimą, kas lemia jų produkcijos kainų skirtumus Lietuvoje ir Estijoje.

Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad gali būti įvairių tokio atotrūkio priežasčių. Viena iš jų: gamintojai eksportui suinteresuoti pasiūlyti mažesnes kainas nei vietinei rinkai.

„Yra gal subjektyvių nuomonių, bent jau iš mūsų pusės, kad vietinės rinkos sąskaita eksportui yra daromos mažesnės kainos. Čia ne konkrečiai „Žemaitijos pienui“, bet apibendrinant, nes pastebėjome ir tokių situacijų, kai sumažėjo kažkokios rinkos, pavyzdžiui, Kinijos, – automatiškai vietiniai pieno perdirbėjai kelia kainas Lietuvos pirkėjams“, – „Delfi“ komentavo A. Vizickas.

Arūnas Vizickas

Anot jo, dar vienas galimas paaiškinimas yra dideli antkainiai mažmeninėje prekyboje.

„Kitas momentas – dideli antkainiai: galime palyginti sviesto kainas privačių ženklų, kuriuos prekybininkai užsako pas gamintojus, ir taip vadinamą brendinę produkciją. Matysime 2–3 kartų kainų skirtumą. Jeigu brendinės produkcijos 200 g sviesto pakelis kainuoja nuo 2,6 iki 3 Eur, tuo metu privačių etikečių – kaip susitarta. Man atrodo, 1,33 Eur už 170-180 g. Tai štai, kainų skirtumas išties didelis“, – sako A. Vizickas.

Vidutinė mažmeninė sviesto kaina Lietuvoje pastaruoju metu:

Galiausiai, sako ekspertas, turi reikšmės ir žmonių „ištikimybė“ tam tikriems prekių ženklams.

„Ir dar trečias aspektas, kuris dažnai minimas, tai, kad Lietuvoje šitie prekės ženklai turi svorį, turi lojalių pirkėjų, dėl to gali prašyti aukštesnės kainos. Tuo metu Estijoje jie yra „vienas iš“: iš kitos šalies ir jokio lojalumo.

Jie turi prasimušinėti į lentynas, į vartotojų krepšelius. Tuo atžvilgiu tai yra gerokai sunkiau ir vienintelis būdas, kuris ten naudojamas, – mažesnė kaina“, – aiškina Pricer.lt įkūrėjas.

Pricer.lt įrašas socialiniame tinkle:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)