Nebegimdome vaikų iš gero gyvenimo? Ekspertai tikina – išmokos čia tikrai niekuo dėtos

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gimstančių vaikų stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, dar 1994-aisiais jų buvo virš 40 tūkst., o dabar perpus mažiau. Toks gimstamumo mažėjimas viešojoje erdvėje jau vadinamas demografine krize, o Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad nesiimant jokių veiksmų 2050-aisiais per metus Lietuvoje gims tik 12 tūkst. vaikų. Ekspertai tikina, kad tai lemia daug veiksnių, tačiau išmokos su tuo mažai susijusios – kaip tik gerėjant gyvenimui, gimdoma vis mažiau vaikų.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Rūta Brazienė aiškino, jog nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl taip dramatiškai mažėja gimstamumas – yra ne vienas tai veikiantis faktorius.

„Galim pradėti nuo to, kad maždaug nuo 7-8 dešimtmečio Vakarų Europoje, o Rytų ir Vidurio Europoje nuo 9 dešimtmečio vidurio labai ženkliai mažėja gimstamumas ir auga vidutinis vaiko susilaukiančių moterų amžius. Tai čia viena iš priežasčių.

Kitas dalykas, kad mes kalbam apie gana ženklius pokyčius darbo rinkoje, augantį individualizmą Vakarų Europos šalyse, kuomet vis labiau rūpinamasi individualiais gyvenimo kokybės klausimais“, – nurodė R. Brazienė.

Kalbant apie darbo rinką, yra visas kompleksas priežasčių, paminėjo ji. Žmonės vis labiau jaučia neužtikrintumą, o asmenys, kurie ketintų susilaukti vaikų, susiduria su būsto iššūkiais, ypatingai jaunos šeimos. Būstą įsigyti tampa vis sunkiau, kas lemia pakankamai prastas tendencijas.