Kai „Amazon“ generalinis direktorius paskelbė, kad atsisako bendrovės hibridinio darbo modelio ir nuo kitų metų pradžios darbuotojai turės į biurą atvykti 5 dienas per savaitę, ši žinia iš karto sukėlė darbuotojų prieštaravimus bei pasipiktinimą.
Profesinio socialinio tinklo „Blind“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 91 proc. darbuotojų yra nepatenkinti šiuo įgaliojimu, o 73 proc. ieško naujo darbo, rašo „Forbes“.
„Amazon“ šioje valtyje yra ne vienintelė, tokios milžiniškos bendrovės kaip „Boeing“, „Goldman Sachs“, „UPS“, „Dell“ ir kitos taip pat reikalauja, kad darbuotojai nuo pirmadienio iki penktadienio grįžtų į biurą.
Tačiau ar gali įmonė reikalauti darbuotojų sugrįžti dirbti pilnai į biurus, jeigu prieš pradedant darbą buvo susitarta kitaip?
Turi pateikti priežastis
Advokatas Arvydas Budnikas „Delfi“ teigė, jog yra susidūręs su atvejais, kai darbdavys darbuotojui nebeleidžia dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju jis turi pateikti priežastis, kodėl keičiasi darbo organizavimas.
„Jei darbdavys užsimano, kad darbuotojas pilnai grįžtų į biurą, ir kyla ginčas dėl nuotolinio darbo, tai darbdavys turi įrodyti, jog tam tikro darbo neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu. Jei darbdavys buvo davęs savo sutikimą dirbti nuotoliu, o paskui jį atšaukė, jis turi pagrįsti, kodėl tas darbas būtinai turi būti atliekamas darbo vietoje – kas jį trukdo atlikti nuotoliniu būdu“, – aiškino advokatas.
Įprastai turime 5 darbo dienas per savaitę, tai darbdavys ir turi įrodyti, kodėl jas visas yra būtina dirbti iš biuro. Vis dėlto, jeigu darbdavys neįrodo darbuotojui, jog nėra galimybių dirbti darbo nuotoliniu būdu ir vis tiek reikalauja, kad jis grįžtų į biurą, darbuotojui lieka du variantai: arba sutikti su tokia darbdavio valia ir grįžti, arba teikti skundą Darbo ginčų komisijai ir prašyti, jog būtų pripažinta, kad turi būti leista dirbti nuotoliu, nes darbinės funkcijos gali būti atliekamos ir nesant biure, nurodė A. Budnikas.
Anot jo, komisijoje darbdavys bando įrodyti, jog darbuotojas negali savo funkcijų atlikti nuotoliu, o darbuotojas – priešingai.
„Kiek man tenka susidurti, gali iš dalies būti pripažinta, jog iš tų 5 darbo dienų kažkiek laiko reikia būti biure, o kažkiek nuotoliu. Galbūt ne visas funkcijas gali atlikti nuotoliu, gal iš tikrųjų dalis jų turi būti atliekama biure. <...> Jeigu darbuotojas iki šiol galėjo dirbti nuotoliu, tai klausimas, kas pasikeitė. Darbdavys turėtų ir įrodyti, kodėl reikia grįžti į darbo vietą“, – kalbėjo A. Budnikas.
Darbuotojo pusėje svertų mažai
Jeigu darbuotojas grįžti į biurą nesutinka ir savavališkai vis tiek lieka dirbti nuotoliu, darbdavys jam gali tai žymėti kaip pravaikštą, paminėjo advokatas. Tuomet sekantis žingsnis jau būtų atleidimas iš darbo.
Pasak pašnekovo, darbuotojui beliktų ginčyti tokį atleidimą, tačiau, kad jis neteisėtas, jau įrodyti būtų sunku. Taigi, nesilaikyti nurodymo grįžti į biurą būtų nepatartina.
Tačiau, kaip pastebėjo A. Budnikas, prašant darbdavio pagrindimo, kodėl reikia grįžti į biurą, jei iki tol buvo leidžiama dirbti nuotoliu, paprastai darbdavys kažkokį paaiškinimą sugalvoja.
„Įprastai darbuotojas grįžta, nes kitas kelias yra bylinėjimasis. O mes turbūt suprantam, kad pradėjus bylinėtis toje darbovietėje jau ilgai nepadirbsi. Jeigu darbuotojas brangina savo darbo vietą, tai turi ieškoti kompromisų“, – „Delfi“ sakė advokatas. Galbūt išeis susitart, jog bent jau būtų išlaikytas hibridinis darbo modelis.
