Pagrindinė straipsnyje apžvelgiama informacija: neapmokestinama lengvata ir jos dydis, aplinkybės taikyti lengvatą, mokesčio rūšis ir jo dydis, deklaravimo procedūros ir galimos klaidos.
Finansinių priemonių pajamų apmokestinimas
„Pajamos, gautos iš finansinių priemonių pardavimo, apmokestinamos taikant 15 proc. (arba 20 proc., jei pajamos viršija 120 VDU) pajamų mokesčio tarifą. Apmokestinamosios pajamos už gyventojo parduotas ar perleistas (realizuotos) finansines priemones apskaičiuojamos sudėjus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPM lengvata, ir tas, kurioms lengvata nėra taikoma“, – „Delfi‟ komentuoja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Apmokestinamosios pajamos, kurioms taikoma lengvata ir kurioms netaikoma, apskaičiuojamos kiekvienu atveju atskirai kaip skirtumas tarp bendros tokių finansinių priemonių pardavimo kainos ir bendros įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., prekybos vertybiniais popieriais viešosios apyvartos tarpininkui (bankui, brokeriui) sumokėtą komisinį mokestį, susijusį su parduotų finansinių priemonių įsigijimu ir pardavimu).
VMI pažymi, jog gyventojų savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla, todėl tokios pajamos negali būti deklaruojamos kaip iš individualios veiklos.
Finansinėmis priemonėmis laikomi:
Neatidėliotini valiutos keitimo sandoriai (spot) ir kriptovaliutos nelaikomi finansinėmis priemonėmis.
Lietuvos bankas skelbia, kad šiuo metu prie neapmokestinamųjų pajamų galima priskirti po 500 eurų indėlių ir VVP (Vyriausybės vertybinių popierių arba obligacijų) pajamų, pajamų gautų už skolinimą sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimo platformose, už realizuotą kapitalo prieaugį.
Beje, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų iš finansinių priemonių (akcijos, investicinių fondų vienetai ir pan.) pardavimo, – nepaisant to, ar pajamos gautos iš Lietuvos, ar užsienio finansinių įstaigų, – pajamas deklaruoti ir atitinkamus mokesčius sumokėti reikia Lietuvoje, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Kitaip tariant, tokios pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurioje jis laikomas nuolatiniu gyventoju, todėl dvigubų mokesčių už finansinių priemonių pardavimą neatsiranda.
Finansinių priemonių, kurioms taikoma lengvata, apmokestinimas ir pajamų deklaravimas:
VMI teigimu, gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinamas skirtumas tarp finansinių priemonių, kurioms taikoma lengvata, įsigijimo ir pardavimo kainos:
- jei skirtumas neviršys 500 eurų per mokestinį laikotarpį, tuomet GPM mokėti nereikės,
- jei skirtumas viršija 500 eurų, tai viršijančioji dalis apmokestinama taikant 15 proc.(arba 20 proc.) tarifą.
„Pavyzdžiui, jei 2022 metais už 3000 eurų pardavėte finansines priemones, kurias anksčiau įsigijote už 2000 eurų, gautas uždarbis – apmokestinamosios pajamos yra 1000 eurų. Pritaikius 500 eurų neapmokestinamą sumą, GPM reikės mokėti tik nuo 500 eurų“, – aiškina M. Endrijaitis.
Kartu pažymėtina, kad iš finansinių priemonių gautas pajamas, kurioms taikoma lengvata, deklaruoti reikia tada, kai gauta jų realizavimo/pardavimo suma per metus viršija 500 eurų. Jei gauta suma neviršija 500 eurų – deklaruoti jų nereikia.
VMI, komentuodama konkrečiai indėlių situaciją, pridūrė, kad kuomet indėlių sutartys dėl už bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius sudarytos nuo 2014 metų sausio 1 dienos, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jei bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma neviršija 500 eurų, o jos buvo gautos už:
- Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius,
- vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, (yra papildomų išlygų),
- Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius.
Pavyzdžiui, gyventojas 2022 metais (nuo 2022 metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos) gavo tik palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį – 500 eurų (indėlio sutartis sudaryta 2014 metų sausio 10 dieną). Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, visa gauta palūkanų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama ir jų nuolatiniam Lietuvos gyventojui deklaruoti nereikia.
Tarkime, be palūkanų už banke laikomą indėlį, gyventojas dar gavo palūkanų už užsienio valstybės Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014 metų sausio 3 dieną) ir palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014 metų birželio 1 dieną, o vienetas – gyventojo darbdavys, mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos).
Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti gautas palūkanas.
Nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose.
Galime pateikti „Delfi“ skaičiavimus kitam pavyzdžiui, turėdami omenyje, kad dabar terminuotų indėlių palūkanos ar obligacijų grąža gali siekti daugiau kaip 3 proc. Tarkime, gyventojas pasidėjo 20 tūkst. eurų indėlį 24 mėn. laikotarpiui su 3 proc. palūkanomis. Tai reiškia, kad metinės palūkanos sieks 600 eurų. Mokesčius reikėtų mokėti nuo 100 eurų (su 15 proc. GPM – 15 eurų).
Pagal iki 2013 metų gruodžio 31 dienos sudarytas sutartis dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tokių neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui deklaruoti nereikia.
Pajamos iš finansinių priemonių, kurioms lengvata netaikoma:
VMI atkreipia dėmesį, jog įvardinta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, tai yra, 500 eurų neatimami ir pajamas būtina deklaruoti visais atvejais, jeigu:
- pajamos gautos iš tikslinės teritorijos (vadinamieji mokesčių rojai arba „ofšorai‟),
- pajamos gautos už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones,
- akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn tam vienetui, kuris jas išleido,
- vertybiniai popieriai laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju,
- pajamos uždirbtos parduodant akcijas, kurios gautos (arba turimų akcijų nominali vertė padidinta) didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms akcijų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai).
Kitaip tariant, jei gautos pajamos iš akcijų neatitinka nei vieno iš prieš tai išvardintų punktų, tai joms lengvata yra taikoma.
Deklaravimas – rekomenduoja atkreipti dėmesį į 11 kodą
Kaip ir kasmet, pajamas gautas už parduotą/perleistą turtą (įskaitant ir finansines priemones), deklaruoti reikia iki gegužės 2 dienos.
Pažymėtina, jog prieš pajamų deklaravimą mokesčius išskaičiuojantys bei tretieji asmenys Mokesčių inspekcijai pateikia duomenis apie gyventojų pajamas, įskaitant ir finansų įstaigų teikiamus duomenis apie parduotas finansines priemones, kurie sukeliami į preliminarias pajamų deklaracijas.
Šiuos duomenis teikia tik Lietuvoje įsteigti asmenys ar užsienio asmenys, kurie vykdo veiklą per Lietuvoje įsteigtą pagrindinę buveinę (bankai, kredito, draudimo bendrovės, elektroninių pinigų bendrovės ir kt.).
Informaciją, apie gautas finansinių priemonių pardavimo pajamas iš užsienio finansinių įstaigų gyventojas turi patvirtinti, esant poreikiui – papildyti, savarankiškai deklaruodamas pajamas.
Kadangi dalį duomenų žino tik pats gyventojas, todėl visada rekomenduojama prieš pildant deklaraciją pasitikrinti, kokie duomenys jau yra patiekti preliminarioje deklaracijoje. Tai padaryti galima atsidarius deklaravimo pirmąjį langą ir pasirinkus pažymos kortelę - Peržiūrėti 2022 metų pažymos kortelę.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) kovo mėnesį socialiniame tinkle pakartotinai atkreipė žmonių, pardavusių vertybinių popierių, dėmesį į šį deklaravimo niuansą. Pasak jos, norint prisitaikyti lengvatą, reikia ištrinti „trečio asmens pateiktus duomenis apie VP pardavimą, įrašyti iš naujo trečio asmens pateiktus duomenis apie VP pardavimo pajamas, pasirenkant pajamas su 11 kodu“.
Pasak inspekcijos, pasitaiko atvejų, kai deklaruodami pajamas gyventojai laukelyje, kuriame nurodoma išskaičiuota GPM nuo pajamų suma, nurodo 500 eurų, manydami, kad taip prisitaiko su finansinių priemonių pajamomis susijusį 500 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau jis pritaikomas automatiškai, kai pasirenkamas 11-as pajamų rūšies kodas. Ši informacija deklaruojant pajamas nerodoma, tačiau atvaizduojama suformuotos pajamų deklaracijos skaičiavimuose.
Kita pastebima klaida, kai gyventojas deklaruoja tik iš finansinių priemonių gautą pelną, o turi deklaruoti pajamas ir išlaidas, arba nurodydamas pajamų sumą iš anksto atima minėtą 500 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip dirbtinai sumažindamas pajamas, nors ši lengvata, kaip jau buvo minėta,pritaikoma automatiškai, kai nurodomas 11 pajamų rūšies kodas.
Pajamų iš finansinių priemonių statistika
Pastaraisiais metais stebimas gyventojų, deklaruojančių pajamas iš finansinių priemonių, skaičiaus bei jų deklaruojamų pajamų augimas. 2019 metais tokias pajamas deklaravo apie 12,5 tūkst. gyventojų, 2020 metais gyventojų skaičius augo iki 18,2 tūkst., 2021 metais – iki 22,8 tūkst. gyventojų, o pernai iš finansinių priemonių gautas pajamas deklaravo apie 13,6 tūkst. gyventojų.
Infografike – atitinkamų metų deklaruotos pajamos iš finansinių priemonių:
Skaičiai už 2022 metus nėra galutiniai, kadangi pajamų deklaravimas už praėjusį mokestinį laikotarpį vis dar vyksta.
Nekilnojamojo turto (NT) nuomos būdai ir apmokestinimas bei pajamų deklaravimas
Gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas (pavyzdžiui, butą) Lietuvoje gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos nuomos pajamas:
- galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirus VL),
- pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma su VL
Gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.
„Atkreipiame dėmesį, jog tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pvz., kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos.
Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai‟, – komentuoja M. Endrijaitis.
Pajamų apmokestinimas pateikus pajamų mokesčio deklaraciją
Bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims.
Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas, t. y. tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms.
Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo (tokios gautos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms).
Tai yra, metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, jei per kalendorinius metus gautų nuomos pajamų kartu su gautomis kitomis apmokestinamosiomis pajamomis bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (2021 metais 120 VDU – 162 324 eurai, 2022 metais 120 VDU – 180 492 eurai) sumos.
Jei tokių pajamų suma viršija 120 VDU, tai viršijančioji dalis apmokestinama 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Pajamų iš NT nuomos statistika
Inspekcijos teigimu, auga veiklą vykdančių gyventojų skaičius, jų pajamos ir deklaruoti mokesčiai. Pavyzdžiui, kalbant apie nuomos pajamas su verslo liudijimais, 2019 metais jas deklaravo 12 tūkst. gyventojų, 2020 – 13,4 tūkst. gyventojų, 2021 – 14,7 tūkst., o 2022 – 10,7 tūkst.
gyventojų.
Atitinkamai, deklaravo nuomos pajamas su pajamų deklaraciją (čia kalbama apie visą NT, ne tik gyvenamąjį): 2019 metais – 64,5 tūkst. gyventojų, 2020 metais – 66,7 tūkst., 2021 metais – 69 tūkst. gyventojų, o pernai 44 tūkst. gyventojų. (2022 metų duomenys negalutiniai).
Infografike – deklaruotos iš NT nuomos pajamos ir sumokėtas GPM:
Daugiau informacijos apie kitas Lietuvoje gautas pajamas galite rasti čia.
Apskritai, iki balandžio 19 dienos pajamų deklaracijas už praėjusių metų mokestinį laikotarpį pateikė daugiau nei 1,14 mln. gyventojų. Iš jų beveik 218 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (174 mln. eurų), o daugiau nei 812 tūkst. gyventojų – GPM permoką (280 mln. eurų sumai).
Pateikti pajamų deklaracijas reikia iki gegužės 2 dienos.
Mokesčių reforma – galimos korekcijos
Pateiktas mokesčių pakeitimų paketas koreguotų aukščiau nusakytą apmokestinimo tvarką, tačiau projektas pristatytas palyginti neseniai, be to, jame išsakyti siūlymai dar gali keistis.
Nuo ateinančių metų siūloma keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU.
Individualios veiklos pajamoms taikyti 5–15 proc. tarifai. Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU, skelbia Finansų ministerija.
O nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau bendrų pajamų daliai, viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 metais – 202 188 eurų), taikyti papildomą 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti ir 7 proc. tarifą bendrų pajamų daliai virš 120 VDU.
Norima atsisakyti nuomos pajamų apmokestinimo savivaldybių nustatytu fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), kai įsigyjamas verslo liudijimas. Tačiau Finansų ministerija pabrėžia kartu siūlanti, kad pajamos iš tokios nuomos būtų apmokestinamos nuo sumažintos bazės, tai yra, 15 proc. GPM tarifas būtų taikomas nuo 80 proc. pajamų (apyvartos) (tai yra, būtų taikoma galimybė atimti prezumpcines išlaidas – bet tik nuomojant gyventojams).