Tačiau šios didelės palūkanų normos jau pradeda mažėti gana greitai, o daugelis ekspertų prognozuoja, kad jau kitąmet ECB mažins bazines palūkanų normas net keletą kartų. Banko „Bigbank“ specialistai pastebi, kad tai turės įtakos ne tik imantiems paskolas, bet ir turintiems indėlius.
Daug kas prisimena, kas vyko po 2008-ųjų krizės – kurį laiką indėlius siūlė visi, tačiau ilgainiui didžioji dalis pasiūlymų išnyko visiškai, o kitų bankų pasiūlymai buvo tokie nepatrauklūs, kad apie indėlių egzistavimą daugelis paprasčiausiai pamiršo.
Jau kitąmet indėliai bus mažiau patrauklūs
Bazinė palūkanų norma daro įtaką, kiek bankai ima vieni iš kitų už trumpalaikes paskolas, todėl didesnė bazinė palūkanų norma paprastai lemia didesnes paskolų, pavyzdžiui, būsto, palūkanų normas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – kad didesnės bazinės palūkanų normos reiškia ir didesnes indėlių palūkanų normas, kuo aktyviai naudotis pradėjo ir lietuviai. Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojų indėliai jau pasiekė 22,97 mlrd. eurų., nors dar tuo pat metu 2021 metais jie siekė tik 18,86 mlrd. eurų.
Tiesa, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad didesnę dalį santaupų šalies gyventojai vis dar laiko einamosiose sąskaitose, nors indėliai ar itin lanksčios taupomosios sąskaitos leistų saugiai įdarbinti savo turimas santaupas.
Šiuo metu vidutinės metinės palūkanos už gyventojų indėlius sudaro 3,42 proc., o už 1–2 m. trukmės indėlius mokama vidutiniškai 3,79 proc.
Šiemet ECB jau kartą mažino bazines palūkanų normas po 0,25 proc. punkto. Kai kurie specialistai tikisi dar vieno mažinimo iki šių metų galo, nors banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets teigia, kad šansai dar vienam sumažinimui – apie 50 proc.
Na, o kitais metais R. Eamets numato 3–4 sumažinimus, kas reiškia, kad EURIBOR kristų iki maždaug 2,3–2,5 proc. Atitinkamai, kristų ir indėlių pajamingumas.
Taigi, norintiems įdėti savo santaupas į indėlius dabar yra vienas iš paskutiniųjų šansų – jų palūkanos dar tik pradeda kristi. Apskritai, indėliai laikomi viena iš saugiausių taupymo ir pinigų įdarbinimo priemonių net mažai apie tai išmanantiems žmonėms, o taupomieji indėliai leidžia santaupas įdarbinti jų neįšaldant.
Kai kurie bankai gali išlaikyti aukštesnes palūkanas
Nors daugelis ekspertų sutaria dėl ECB palūkanų normų mažinimo tempo, pakitusios palūkanos gali turėti skirtingos įtakos finansinių įstaigų indėlių pasiūlymams. Pavyzdžiui, kai kurie bankai gali išlaikyti kiek didesnes palūkanų normas, kad pritrauktų pigesnio kapitalo ir klientų, net jei ECB pradės mažinti palūkanų normas, o bankai, kuriems iš indėlių gaunamos lėšos nėra tokios reikalingos, indėlių palūkanų normas mažins agresyviau.
„Kai kurie bankai indėlių dalies pasiūlymų gali atsisakyti visiškai. Indėliai dažnai yra viena iš paskutiniųjų bankų naudojamų lėšų pritraukimo priemonių, tad jeigu kitos priemonės atrodys patraukliau, indėlių gali būti netgi visiškai atsisakoma“, – pasakoja Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė.
Kitaip tariant, indėlių palūkanų normos gali kisti ne visai pagal ECB veiksmus, nes daug kas priklauso nuo pačių bankų pasirinktos verslo strategijos.
Palūkanos iki nulio mažinamos nebebus
ECB atstovai ne kartą pripažino, kad anksčiau iki 0 proc. nuleistos bazinės palūkanų normos buvo klaidingas žingsnis ir iki tokio žemo palūkanų normų lygio grįžti neplanuojama.
ECB atliktoje profesionalių prognozuotojų apklausoje nurodyta, kad daugelis analitikų mano, jog jau 2026 metais bazinės palūkanų normos pasieks 2,5 proc., tačiau tikėtis žemesnio lygio tikriausiai neverta.
Po 2008-ųjų krizės nemaža dalis finansinių įstaigų atsisakė indėlių pasiūlymų vos po kelių metų – jau 2013-aisiais palūkanų norma pasiekė 1 proc., todėl daugelis turėjo patrauklesnių alternatyvų lėšoms pritraukti nei indėliai.
„Be to, žmonėms dėti pinigus į indėlius nebeatrodė patrauklu. Lietuvoje turėjome ir „Snorą“, ir „Ūkio banką“, todėl net ir ta nedidelė rizika atrodė neverta minimalios grąžos. Visgi, šįkart indėlių palūkanos neturėtų kristi pernelyg žemai, o infliacijai pasiekus 2 proc., indėlių patrauklumas turėtų išlikti, kadangi jų palūkanos bus aukštesnės nei infliacija“, – situaciją apibendrina I. Rogozina.