Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama planuojamą mokesčių reformą, teigė dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis. GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų, o trijų ketvirtadalių individualios veiklos pažymų savininkų pajamos per metus siekia tik iki 5 tūkst. eurų.
Tačiau išsamius skaičiavimus atlikusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) teigia, kad ministrė klysta arba nesako visos tiesos.
Asociacijos skaičiavimais ir 5 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų gaunantys gyventojai, įgyvendinus visą siūlomos reformos paketą, mokesčių turėtų mokėti gerokai daugiau. Mokestinė našta augtų ir tiems gyventojams, kurie faktiškai uždirba valstybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau dirba individualiai.
„Skaičiai rodo kitaip“
„Kai pasižiūri skaičius, tai matai, kad mokesčiai didėja visiems. Taip, galbūt uždirbantiems mažiau, jie procentiškai auga mažiau, bet vis tiek auga, net ir tiems, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei minimalus atlyginimas“, – Delfi teigia LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, labai liūdna, kad ministerija „klaidina ir sudaro iliuziją, kad tie mokesčiai beveik niekam nedidėja.“
„Sakoma, kad mokesčiai didės tik 25 proc. dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą, bet iš tiesų jie didės visiems. Reikėtų atversti visas kortas ir pasakyti, kaip yra, nebeklaidinti visuomenės. Nes žmonės galvoja, kad mokesčiai jiems nedidės, bet skaičiai rodo kitaip“, – sako D. Čibirienė.
Finansų ministerija siūlo nuo 2025 m. viršutinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
Be to, norima suvienodinti apmokestinamąsias bazes. „Šiuo metu skirtingose veiklose apmokestinamoji bazė taikoma skirtinga, nuo 50 proc. iki 100 proc., dėl to siūloma suvienodinti ir taikyti 90 proc.“, – teigė G. Skaistė.
LBAA savo „Facebook“ paskyroje skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai reiškia, kad asmenys, iš individualios veiklos uždirbantys 5 tūkst. eurų per metus, 2026 m. mokės 128 eurų daugiau mokesčių nei šiandien.
Buhalteriai lygina 5 tūkst. eurų iš individualios veiklos per metus gaunantį ir 1 tūkst. eurų asmenį su žmogumi, dirbančiu pagal darbo sutartį ir gaunančiu 4000 tūkst. eurų iki mokesčių. Daroma prielaida, kad dar 1 tūkst. eurų kainuoja jo darbo vietos išlaikymas – atostoginiai, kvalifikacijos kėlimas, darbo priemonės ir pan.
LBAA skaičiavimais, pirmasis šiuo metu per metus sumoka 1273 eurus mokesčių, 2026-aisiais ši suma išaugtų iki 1401 euro, arba 10 proc. Antruoju atveju tiek šiemet, tiek 2026 m. reikės mokėti tiek pat – 780 eurų.
„Viešas klausimas Finansų ministerijai: ar tokias mažas pajamas generuojančiai individualiai veiklai tikrai teisinga didinti mokesčius, kai net dabar tokios individualios veiklos apmokestinimas yra didesnis nei darbo santykiuose?“ – stebisi LBAA.
Verstis individualiai nebeapsimokės?
LBAA taip pat teigia, kad jei bus pritarta visiems Finansų ministerijos pasiūlymams, nuo 2026 m. labiau apsimokės dirbti samdomą darbą už minimalią mėnesinę algą, nei imtis individualios veiklos ir tokias pat pajamas užsidirbti pačiam.
Asociacija paskaičiavo, kad minimaliai algai prilygstančias pajamas iš individualios veiklos gaunantys gyventojai po reformos per metus turėtų mokėti 407 eurų daugiau nei dabar. Toks pokytis sudaro 20 procentų.
Tokia išvada buvo padaryta palyginus 12,6 tūkst. eurų pajamas iš individualios veiklos su tokios pat vertės darbo vietos kaina, iš kurios 10,08 tūkst. eurų sudaro darbo užmokestis (840 eurų per mėnesį).
Anot LBAA, darbo santykiuose minimalią algą uždirbančių gyventojų mokesčiai per metus siekia 2693 eurus, tokią pačią sumą reikės mokėti ir 2026-aisiais.
Tuo metu tokias pačias pajamas iš individualios veiklos gaunantys asmenys šiuo metu moka 1989 eurus mokesčių, o įgyvendinus reformą suma išaugtų iki 2396 eurų.
„Toks skirtumas nepadengia visų rizikų ir iššūkių, su kuriais susiduria dirbantieji pagal individualią veiklą. Išvada tokia, kad 2026 m. bus geriau rinktis darbo santykius su minimalia alga nei individualią veiklą su tokioms pačiomis pajamomis“, – konstatuoja LBAA.
Asociacija taip pat pastebi, kad 2026 m. individualios veiklos mokesčiai 2026 m. daugiau nei 100 eurų padidės net tiems gyventojams, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos – 417 eurų per mėnesį.
Daugiau uždirbantiems geriau mažoji bendrija
Išnagrinėjus Finansų ministerijos siūlymus, Buhalterių ir auditorių asociacija taip pat padarė išvada, kad didesnes pajamas individualiai uždirbantiems gyventojams po reformos bus palankiau steigti mažąją bendriją (MB) nei toliau verstis individualia veikla.
Asociacijos skaičiavimais, šiuo metu individualios veiklos mokesčiai yra mažesni už MB, jei metinės pajamos siekia iki 100 tūkst. eurų. Tik pasiekus šią ribą verta galvoti apie teisinio statuso keitimą. Po reformos kartelė sumažės iki 30 tūkst. eurų.
LBAA skaičiavimuose naudojo 120 tūkst. eurų metinių pajamų pavyzdį. Šiuo metu tokias individualios veiklos pajamas gaunantis žmogus per metus sumoka 21,501 tūkst. eurų įvairių mokesčių, arba 21,83 proc. visų savo pajamų. Po reformos mokesčiams tenkanti pajamų dalis išaugtų iki 44,89 proc. ir siektų 37,180 tūkst. eurų.
Tuo metu Mažosios bendrijos atveju šiandien už tokias pajamas tenka mokėti 25,48 proc., arba 24,365 tūkst. eurų, o po reformos suma ūgteltų tik iki 25,440 tūkst. eurų, arba 26,9 procento.
Ministrė kalbėjo tik apie GPM
Finansų ministerija Delfi pateiktame komentare akcentuoja, kad LBAA skaičiuoja visos mokestinės naštos pokyčius, o ministrė, kalbėdama apie iš esmės nesikeičiančią situaciją, omenyje turėjo pajamų mokesčio dalį, tačiau pabrėžė ir tai, kad socialinės apsaugos dalis aktuali visiems dirbantiems individualiai.
„Visi vykdantys individualią veiklą bus apdrausti nedarbo draudimu (1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų), todėl gaus nedarbo draudimo išmoką. Tai daroma išmokus skaudžias pandemijos pamokas, kai dalis dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymėjimus buvo likę be realių pajamų.
Tuo pačiu siūloma socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir dėl to prezumpcinių išlaidų ribą mažinti nuo 30 iki 20 proc. gautų pajamų. Taip suvienodinant sąlygas su darbo santykiais, nes ten tokie atskaitymai negalimi“, – teigia ministerija.
Ji skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, dabar 800 eurų per mėnesį uždirbantieji besiverčiantys individualia veikla (deklaruojantys faktines išlaidas), kas mėnesį sumoka 33 eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 90 eurų VSD įmokų ir 59 eurus PSD įmokų. Priėmus siūlomus pakeitimus, tokiam asmeniui dėl VSD ir PSD įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams GPM padidės 7 eurais (pirmaisiais metais, vėlesniais metais jau nebesikeis), o VSD įmokos dėl apmokestinimo nedarbo draudimu padidės 10 eurų antraisiais metais po pakeitimų (vėlesniais metais nesikeis).
„Tad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toks asmuo per mėnesį mokės 17 eurų daugiau mokesčių. Tai reiškia, kad jo mokesčių našta išaugs 2,1 proc. punkto (nuo 22,4 proc. iki 24,5 proc.). Palyginti, mokestinė našta tokio paties dydžio pajamas generuojančiam pagal darbo santykius dirbančiam asmeniui šiuo metu yra 29,3 proc.“, – nurodo Finansų ministerija.
Lygybės buvo galima siekti kitaip
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą suvienodinti norinti Finansų ministerija galėjo eiti kitu keliu ir, užuot didinusi mokesčius dirbantiems individualiai, mažinti darbo santykių apmokestinimą.
Pasak ekonomisto, jei valstybė siekia socialinio ir mokestinio teisingumo, visų pirma turėtų įvesti visiems vienodą neapmokestinamųjų pajamų dydį, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tos pajamos gaunamos. Tuomet būtų išvengta situacijų, kai mokesčiai didėja net žemiau skurdo ribos esančias pajamas individualiai uždirbantiems asmenims.
„Vietoje mokesčių suvienodinimo tai labiau panašu į mokesčių didinimą. Bent jau taip idėją interpretuoja dauguma gyventojų ir jie nėra visiškai neteisūs. Jei jau mokesčiai vienodinami, tai, matyt, buvo tikslinga didesnei daliai dirbančiųjų naštą sumažinti. Juo labiau, kad ji ir taip nėra maža, palyginti su EBPO šalių vidurkiu“, – Delfi sako Ž. Mauricas.
Jis pažymi, kad Vyriausybė ir savo programoje yra įsirašiusi nuostatą nedidinti darbo mokesčių, todėl atrodė, kad, esant galimybėms, jie gali būti ir sumažinti. Anot pašnekovo, tai būtų galima daryti atsisakius kai kurių lengvatų, pavyzdžiui, mažesnio pridėtinės vertės mokesčio šildymui, kuris yra visiškai neefektyvus, ar įvedus naujų ekologinių mokesčių.
„Jei mes norime suvienodinti tarifus, tai pirmiausia turime suvienodinti neapmokestinamųjų pajamų dydžius ir „Sodros“ ribas. Kad kiekvienas žmogus žinotų, jog pirmieji jo 5-6 tūkst. eurų yra neapmokestinami, tada iki X sumos apmokestinamo tokiu tarifu, o nuo X kitokiu. Ir viskas, dviejų tarifų užtenka“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.