Anželika etikečių ir pakuočių spausdinimo gamykloje dirba 4,5 metų. Kone pusę savo uždirbto atlyginimo moteris atseikėja mokesčiams.
„Dabar su tokiomis kainomis gyventi yra labai sunku. Viskas pabrango daugiau nei per pusę, galima sakyti. Kas savaitę vis brangsta ir brangsta, o atlyginimai nekyla. O mokesčiai vis didėja“, – sakė „Pakmarkas“ kokybės kontrolierė Anželika Savoskaja.
Anželikos darbdavys iš visų mokesčių daugiausiai išleidžia darbo mokesčiams. Įmonėje dirba 206 specialistai, etikečių gamyba vyksta pamainomis.
Vadovo teigimu, kuo daugiau mokesčių sumoki, tuo aukštesnė finansinė drausmė.
„Čia kaip verslo mokyklose mokina, reikia rūpintis pelnu, o ne tuo, kiek mokesčių sumoki. Visi mokesčiai yra nuo uždirbtų pajamų“, – sakė „Pakmarkas“ vadovas Virginijus Gumbaragis.
Lietuvoje vidutinio vieno darbuotojo pajamos „į rankas“ tesudaro 60 proc. Likusi dalis keliauja mokesčiams į „Sodrą“ ir valstybės biudžetą. Tai pernai apskaičiavo EBPO. Iš 38 valstybių daugiau mokesčiams skiria tik Belgijos ir Vokietijos darbuotojai.
„Galėtų ir mums tą mokesčių naštą numesti, būtume labai patenkinti“, – sakė moteris.
Vokietijoje ir Belgijoje BVP vienam gyventojui yra kone 20 tūkst. eurų didesnis nei pas mus.
Dabar 1,5 tūkst. eurų „popieriuje“ uždirbantis žmogus „į rankas“ negauna nė tūkstančio. Daugiau nei 500 eurų darbuotojas skiria pajamų mokesčiui ir „Sodrai“, dar 20 eurų pats darbdavys įmoka į „Sodrą“.
„Manyčiau, kad nesąžininga, labai daug mokesčių sumoki valstybei. Aišku, tenka nemažai pakloti ir už elektrą, maistą“, – sakė mergina.
Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad mažiau mokesčių sumoka tik susituokęs, du vaikus turintis darbuotojas. Vietoje kone 40 proc., „Sodrai“ ir valstybės biudžetui skiria tik penktadalį.
Anželika vieniša mama, bet, kaip sako, dėl to mokesčių jai nemažiau.
„Palyginus su močiute, skaitant, kad auginu neįgalų vaiką, tas pats, nieko man mažiau neatskaičiuoja“, – sako ji.
Finansų ministerija: reiktų lyginti platesnį rodiklį
Finansų ministerija tikslina, kad šiuo atžvilgiu nagrinėjami ir su kitomis šalimis lyginami tik darbuotojo sumokami mokesčiai nuo bruto darbo užmokesčio. Anot ministerijos, tai yra dalinė, viso vaizdo neatspindinti informacija.
„Vertinant darbo apmokestinimo naštą, pilnam palyginimui tarp šalių, naudotinas platesnis rodiklis, skaičiuojantis visą darbo apmokestinimo naštą. Skaičiuojant šį rodiklį (angl. tax wedge), apskaičiuojami ne tik darbuotojo mokesčių (Lietuvos atveju – GPM, socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos), bet ir darbdavio mokesčių (Lietuvos atveju – dalis socialinio draudimo įmokų) dalis nuo visos darbo vietos kainos ( = bruto darbo užmokestis + darbdavio socialinio draudimo įmoka), kartu įvertinant ir socialines išmokas, tokias kaip, pvz. vaiko pinigai.
Nors šį rodiklį galima analizuoti įvairiais pjūviais, t.y. skaičiuoti, kokia yra darbdavio vs. darbuotojo sumokamų mokesčių našta, arba pajamų mokesčio vs. socialinio draudimo įmokų našta, tačiau šių atskirų sudedamųjų dalių analizė neleidžia turėti pilno apmokestinimo vaizdo. Taip yra todėl, kad atskirų apmokestinimo naštos sudedamųjų dalių rodikliai šalyse gali labai ženkliai skirtis priklausomai nuo pasirinktos darbo apmokestinimo sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje po 2019 m. darbo apmokestinimo sistemos reformos didžiąją socialinio draudimo įmokų dalį sumoka darbuotojas, o, pavyzdžiui, Danijoje – socialinio draudimo įmokas moka tik darbdavys, o ir jų dalis mokestinėje naštoje yra labai maža, kadangi socialinio draudimo sistema Danijoje yra finansuojama iš bendrų mokesčių.
Nors pagal darbuotojo sumokamus mokesčius ir atrodo, kad mokesčių našta Lietuvoje yra gana didelė, tačiau tokio palyginimo rezultatai nėra visa apimantys, nes apima tik vieną iš mokesčių naštos dedamųjų – darbuotojų mokesčius, kurių dalis visoje darbo apmokestinimo naštoje skirtingose šalyse varijuoja.
Siekiant įvertinti, kiek Lietuvoje sumokama mokesčių nuo visų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų, nagrinėtina tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokesčius ir vertinti bendrą darbo apmokestinimo naštos rodiklį, pagal kurį, EBPO duomenimis, 2021 m. Lietuvoje darbo mokesčių našta vidutines pajamas gaunančiam gyventojui (uždirbančiam vidutinį darbo užmokestį) siekė 37,6 proc. ir neženkliai viršijo EBPO šalių vidurkį (34,58 proc.). Didesnė mokestinė našta buvo ne tik publikacijoje paminėtose Belgijoje ir Vokietijoje, bet ir dar 15 šalių, pvz. Estija, Ispanija, Čekija, Latvija, Slovakija, Švedija ir kitos.
Be to, pastaraisiais metais darbo apmokestinimo našta, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunantiems, nuosekliai mažėja dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo“, – rašoma ministerijos komentare.
Kuodis: tai ne mokestis, o draudimo įmoka
Ekonomistas sako, kad neteisinga sakyti, jog lietuviai kone labiausiai apmokestinti, nes tai, ką skiriame „Sodrai“, esą net ne mokesčiai. Jie anksčiau ar vėliau grįžta atgal.
„Daugiau ar mažiau gauni tiek, kiek sumokėjai atgal pensijos pavidalu. Toks mokėjimas nėra mokestis. Tai yra draudimo įmoka“, – sakė Raimondas Kuodis.
Pagal EBPO, sumokami mokesčiai gerokai pranoksta vidurkį. Paprastai darbuotojams atlieka 75 proc. atlyginimo, lietuviams tik kiek daugiau nei 60 proc.
„Turime gana tvarkingą sistemą, kai „Sodros“ visas įmokas moka darbuotojas, turime žymiai skaidresnę sistemą, kuri EBPO gali atrodyti kaip blogesnė, bet taip nėra. Visos EBPO šalys turėtų pasitempti ir padaryti, kaip mes padarėme“, – sakė R. Kuodis.
Gali laukti mokestiniai pokyčiai
2000 m. valstybė atriekdavo kone pusę algos, tačiau netrukus valdžia vėl gali užkrauti mokesčius ant darbuotojų pečių.
„Tam tikras darbuotojų krepšelis koalicijos partneriams yra pateiktas, laukiame jų reakcijos, kuomet galima bus traktuoti, kad tas politinis susitarimas dėl tam tikrų mokestinių pakeitimų yra pasiektas, tokiu atveju tie mokesčių pakeitimai galėtų pasiekti politines diskusijas Seime“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
LNK žinios apie galimus mokesčių pokyčius klausė praeivių.
„Bus daugiau ir neramumų, čia faktas. Čia užprogramuota“, – sakė vyras.
„Kaip visada, mažiau nebūna“, – sakė moteris.
„Reikia turbūt suprasti, kad yra išskirtinis laikotarpis, kada dėl daug ko reikia susitaikyti. Ar tai būtų augantys komunaliniai mokesčiai per energetinius kaštus, ar tos pačios kuro, maisto kainos“, – sakė vyras.
Anot prezidento, reikia atsisakyti visų galimų lengvatų. Finansų ministrė kalba apie taršos mokesčius.
Pernai būta diskusijų apmokestinti dideles pajamas gaunančius iš individualios veiklos. G. Skaistė tikina, kad mažėti galėtų nebent darbo pajamų mokesčiai.
„Vyriausybė jau kelis kartus iš eilės yra pasiūliusi mažinti darbo pajamų apmokestinimą per neapmokestinamojo pajamų dydžio plėtrą. Tai reiškia, kad mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms darbo užmokestis yra apmokestinamas mažiau.
Manome, kad tai yra nuoseklus ėjimas į tai, kad darbo pajamos būtų apmokestinamos mažiau“, – sakė G. Skaistė.
Valdantieji ir anksčiau yra sakę, kad neatsisako planų peržiūrėti mokesčius. Tačiau tai esą galės būti padaryta, kai krizė aprims.
Čia galite pažiūrėti LNK video: