Pirmadienio dieną už vieną eurą buvo galima įsigyti 25,89 liros, kai, tuo tarpu, lyginant, 2019-aisiais 1 Eur buvo lygus tik 6 Turkijos liroms.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentavo, kad liros kritimas šiuo metu yra susijęs su dviem dalykais.
„Pirmasis tas, kad didieji centriniai Vakarų bankai kelia palūkanų normas, jos – aukštos, todėl „nusiurbia“ dalį kapitalo iš besivystančių rinkų ir tai labai veikia tokių rinkų valiutų kursus.
Turkijos lira, ne išimtis, ir jos kritimą sąlygojo aspektas, kad dėl padidėjusių palūkanų ir Vyriausybių obligacijų pajamingumo, labai nemaža dalis kapitalo iš besivystančių rinkų išlplaukė į JAV rinką. Artimiausiu metu tai tęsis, nes JAV Vyriausybė neseniai patvirtino skolos lubas, kas reiškia, kad agresyviai platins naujas obligacijas, o kapitalas toliau plauks į JAV rinką“, – aiškino jis.
Kita priežastis, kaip įvardijo, neseniai vėl išrinktas Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Rinkimų metų lira krito, nes pirmame rate buvo didelis neapibrėžtumas dėl laimėtojo, o dabar lira krinta, nes laimėjo Erdoganas.
Jo laimėjimas reiškia, kad jis vėl laikysis netradicinės pinigų politikos, kas reiškia neleis centriniam bankui kelti bazinių palūkanų normų. Taip pat nemažai kišis į centrinio banko darbą“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas patikino manantis, kad lira ir toliau kris ir gali pasiekti ir 30 lirų už 1 Eur.
„Lietuviams tai labai gerai. Liros kritimas reiškia, kad mums atostogauti Turkijoje yra vis pigiau ir pigiau, nes galima nupirkti daugiau.
Vietinės prekės, paslaugos, viešbučiai, atitinkamai, tampa pigesni“, – sakė jis bei įspėjo, kad apsiperkant naudingiausia būtų atsiskaitinėti būtent liromis.