Todėl, pasak LB Makropudencinės politikos skyriaus specialistės Nijolės Valinskytės, nėra efektyviai įgyvendinamas tikslas skatinti regionų plėtrą.
„Kaip sukonstruota dabar paskata nėra labai tiksli, nepasiekia savo tikslo, nes didžioji jos dalis suteikiama arti didžiųjų miestų, kur galima kurtis ir savo veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose. (...) Regionų plėtros ir skatinimo tikslas iš esmės nėra pasiekiamas, o jei kažkuria dalimi ir pasiekiamas, tai neefektyviai – tiesiog būtų galima mažesnėmis lėšomis gauti panašų efektą, jei tai būtų tikslingesnė priemonė“, – trečiadienio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje teigė N. Valinskytė.
Anot jos, daugelyje apskričių būstą perkančių su parama ir be jos asmenų pajamos yra gana panašios. Be to, didelė dalį paskatos gauna žiedinėse savivaldybėse aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą įsikuriantys asmenys.
„Šis reiškinys ypač ryškus Klaipėdoje“, – teigė N. Valinskytė.
Be to, neribojant įsigyjamo būsto vertės, pastebi N. Valinskytė, paskata „pasinaudojama maksimaliai“ bei perkamas aukštos vertės būstas.
„Matėme atvejų, kad tai gali būti nebūtinai ekonominės klasės būstai, bet ir pajūrio regione įsigyjami ir gana aukštos kokybės, galima sakyti, netgi prabangūs bųstai. Aišku, yra visokių atvejų“, – teigė ji, neatmetusi, kad galėjo būti ir atvejų, kai parama buvo panaudota pradiniam įnašui susimažinti, nors būstas galėjo būti įperkamas ir be jos.
Centrinio banko atstovė taip pat neatmetė, kad dėl jaunoms šeimoms suteikiamos paramos gali augti būsto kainos, kadangi per daug paskatinus paklausą pernelyg sumažėtų būstų pasiūla.
„Tada ne tik tie, kurie gauna paskatą būstui, kas yra mažoji dalis, bet ir visi kiti gali įsigyti būstą tik didesnėmis kainomis. Tas suminis efektas gali būti ir neutralus, arba net priešingas“, – teigė N. Valinskytė.
Viceministras: tvarką reikia tikslinti, tas bus siūloma rudenį
Parlamentarams komitete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė, jog Seimo rudens sesijoje bus teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais bus siekiama didinti „paramos būstui prieinamumą ir adekvatumą“ bei tikslingiau išmokėti finansinės paskatos lėšas.
„Veiksmai tikrai bus, rudens sesijoje ateisime su įstatymų pakeitimais. (...) Kad ta priemonė būtų taiklesnė, tikslesnė ir pasiektų tuos, kuriems labiausiai šiai dienai tos lėšos yra reikalingos“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Anot jo, ministerija kol kas laukia tikslesnių duomenų iš Valstybės duomenų agentūros (VDA) – pavyzdžiui, siekiama išsiaiškinti, ar su parama būstą įsigiję asmenys iš tikrųjų jame ir gyvena ar jį nuomoja.
„Pačios priemonės tikslai yra labai teisingi, jie yra gražūs, bet taiklumas šiandien yra abejotinas. Matydami, girdėdami LB įžvalgas, Strateginės analizės centro įžvalgas, kai gausime daugiau duomenų iš VDA, tikrai ateisime su konkrečiais pasiūlymais ką reikėtų daryti“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu parama suteikiama nevertinant šeimos pajamų, taikomas tik reikalavimas, jog tai būtų pirmasis perkamas būstas.
„Šiandien neturime lubų, gali įsigyti bet kokį būstą, svarbu, kad jis būtų regione, reiškia, ne Vilniuje, ne Kaune ir ne Klaipėdoje. Gali pirkti jį ir už 300 tūkst., vis tiek subsidiją gausi“, – kalbėjo M. Šiurkus, pridūręs, jog tokia tvarka esą nėra socialiai teisinga.
„Gaunasi, kad turėdami tokią plačią ir horizontalią priemonę tikrai nuskriaudžiam tuos, kuriems ta parama tikrai reikalinga, nes papuola daug asmenų, kurie ir taip galėtų būstą įsigyti“, – akcentavo jis.
Taip pat viceministras sutiko su LB vertinimu, jog neužtikrinus būsto pasiūlos, finansinė paskata kelia jo kainas.
„Tai reiškia, kad ir tie, kurie gauna tą subsidiją, jie paprasčiausiai įsigyja brangesnį būstą, nei be tos subsidijos. Kas skamba kaip paradoksas. Bet tol, kol nebus išspręstos pasiūlos problemos, visos papildomos lėšos, kurios skatina paklausą kai nėra pasiūlos, tik didina kainą“, – sakė jis.
Pasak M. Šiurkaus, iš visų 60 mln. eurų nuo 2018 m. skirtos paramos apie trečdalis „nukeliavo“ į žiedines Vilniaus raj., Kauno raj. ir Klaipėdos raj. savivaldybes.
„Vadiname regionu, jei tai yra 5 km nuo didmiesčio centro. Čia turėtume irgi apsispręsti“, – sakė viceministras.
ELTA primena, kad jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, nuo 2018 m. rugsėjo taikoma finansinės paskatos priemonė – priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820, 2020 m. – 1202, 2021 m. – 1580, 2022 m. – 1595 jaunos šeimos. Taip pat per visą šį laikotarpį dar 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.
2023 m. šiai finansinei paskatai numatyta skirti 8 mln. eurų.