Dviejų kambarių butas Vilniuje naujos statybos name kainuoja 150 tūkst. Eur, tačiau prieš metus butas buvo gerokai pigesnis.
„Lyginant su praėjusių metų kovu, butų kainos išaugo apie 27 proc.“, – skaičiavo „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis.
Vilniuje vidutinė buto kvadrato kaina vasarį siekė daugiau nei 2543 Eur, Kaune ir Klaipėdoje – apie 1600 Eur. Ekspertai skaičiuoja, kad per metus butai didmiesčiuose pabrango kone šeštadaliu.
„Žiūrint į pastaruosius keturis mėnesius matome, kad spartus kainų augimas baigėsi ir turime stagnacijos periodą, kai kas mėnesį kainos šiek tiek paauga arba šiek tiek sumažėja“, – sakė „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Įšalusios butų kainos koreguoja ir pirkėjų planus – ar pirkti būstą žmonės svarsto ilgiau, kiti – sprendimą ir atideda.
„Praėjusį mėnesį buvo apie 250 naujų būstų parduota, šį mėnesį prognozuojame apie 200“, – sakė R. Stalnionis.
„Šiai dienai Vilniuje būsto parduodama maždaug keturiskart mažiau. Akivaizdu, kad kai pirkėjų sumažėjo keturis kartus, būsto įperkamumas yra sumažėjęs“, – sakė ir „Hanner“ valdybos primininkas Arvydas Avulis.
Rinkos ekspertas teigė, kad sulėtėję pardavimai – geras ženklas dėl būsto kainų. Jos gali kristi.
„Kuo ilgiau tęsiasi sąstingis rinkoje, tuo pardavėjai pakliūva į nedėkingą situaciją ir yra priversti daryti didesnes nuolaidas“, – sakė R. Reginis.
Pardavėjai mažinti būsto kainų nesiruošia ir tikisi, kad augs gyventojų atlyginimai.
„Gyventojų pajamos augs. Mes matome, kiek rinkoje trūksta darbuotojų, o jei jų trūksta, juos gali prisitraukti tik vienu – jei mokėsi daugiau“, – svarstė A. Avulis.
„Swedbank“ teigė, kad dalis gyventojų jau nebeįperka būsto. Tai rodo seniai į žemumas nukritęs būsto įperkamumo indeksas.
„Yra ženklus nukritimas į maždaug tą lygį, kuris buvo prieš 10 metų. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio dabar krinta būsto įperkamumas, yra padidėjusios palūkanų normos dėl ECB griežtesnės pinigų politikos“, – sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Praėjusią savaitę ECB pagrindines palūkanų normas pakėlė dar puse procento. Lietuvos bankas pastebi, kad pabrangęs skolinimasis jau mažina paskolų apetitą.
„Išduotų paskolų sumos maždaug apie 20-25 proc. yra sumažėjusios lyginant su praėjusių metų aukščiausiu lygiu“, – teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Komerciniai bankai atsargiau vertina ir rizikas, kelia skolinimo standartų kartelę.
„Yra nustatyti tam tikri normatyvai, kokią tavo pajamų dalį gali sudaryti įsiskolinimai. Bendrai, atsakingo skolinimo nuostatai tampa labiau ribojantys“, – sakė LB atstovė.
Poršvaisčių, kad skolinimasis pigs, kol kas nėra. Šią savaitę JAV federalinis rezervų bankas pagrindines palūkanų normas kilstelėjo dar ketvirčiu procento, iki 5 proc.
Ekonomistai to paties laukia ir iš ECB.
„Tikimės, kad palūkanos gali didėti dar ketvirčiu procento gegužę ir birželį, bet situacija – labai dinamiška“, – sakė V. Šimkus.
Anot Ž. Maurico, palūkanų viršukalnė greičiausiai bus pasiekta rudenį.
„Kažkoks kilimas bus, bet, matyt, palūkanų normų kilimo viršukalnė gali būti pakankamai netoli“, – sakė jis.
„Euribor“ palūkanų norma jau siekia 3,5 proc.