Įsigyti pirmąjį būstą jaunoms šeimoms bus dar sunkiau
Didmiestyje ar rajone – jaunimo problema ta pati. Įsigyti būstą iš santaupų taip, kaip prieš penkmetį, neišeina.
„Vienintelė išeitis, kas belieka – arba gyvena su tėvais, arba nuomojasi“, – teigė kalbintas vyras.
„Nežinau, sunku palyginti su dabartinėmis kainomis. Neseku dabartinių kainų. Įsigijau nebrangiai, konfidencialu“, – dalijosi kitas.
„Aš įsigijau jau 18-tais metais. Nuo to laiko jau pabrango dvigubai, gal net daugiau“, – svarstė dar vienas pašnekovas.
Būstas tik brangsta, o valdžia ruošiasi dar labiau apkarpyti paramą jaunoms šeimoms.
„Mano vertinimu, tai pablogins situaciją regione ir jaunų šeimų situaciją“, – teigė Seimo narys (DFVL) Linas Kukuraitis.
Seimas po svarstymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui pritarė. Valstybės subsidiją pirmam būstui gautų mažiau žmonių, nei dabar. Tą pripažįsta ir pati ministrė.
„Kadangi apsiribos ta finansinė sandorio vertė, tai turbūt bus ir šiek tiek mažesnis aplinkuojančių žmonių skaičius, ir tame skaičiuje bus tie, kuriems labiausiai tos paramos ir reikėtų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dabar šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkstančių eurų paramos. Pagal naują tvarką, ji sumažėtų perpus ir siektų 6,5 tūkstančio.
„Be šansų. Per didelės kainos Vilniaus rajone, apskritai šioje pusėje. Tai nepadės. Per maža suma“, – kritiškai naują tvarką įvertino vyras.
„Neįmanoma, bet pradžia vis tiek šiokia tokia tie 6 tūkstančiai“, – teigė kitas.
„Na, jeigu nedidelį būstelį, kad būtų tik koks dušas ir, atsiprašant, tualetas – viskas. Virtuvytę jie gali patys koridoriuke pasidaryti“, – kalbėjo senjoras.
Demokratai siūlė paramos dydį sieti su vaikų skaičiumi šeimoje, bet Seimas pasiūlymo neišgirdo.
„Didesnėms šeimoms reikia didesnio būsto, o didesnės paramos nėra“, – teigė L. Kukuraitis.
Nebuvo noro didinti ir būsto kainų. Subsidija priklausytų tik tada, jei butas arba namas neviršija 120 tūkstančių eurų. Iki šiol kainų niekas neribojo.
„Tai yra regresas. Tos šeimos, kurios turėjo lūkesčius ir dabar galbūt yra suplanavę šeimos padidėjimą – jiems tokia žinia iš Vyriausybės ir tokie sprendimai yra didelis nusivylimas“, – teigė Seimo narė (MG) Rita Tamašunienė.
Sąlygos tik griežtėja
Ministrė aiškina, kad devynios iš dešimties šeimų į būsto paramos ribas telpa, o jei trūksta pinigų – daugiau prisidėti esą gali ir rajonų valdžia.
„Jeigu savivaldybei reikalingi tam tikri specialistai, profesionalai ar žmonės, kurie darbo rinkoje yra reikalingi – jie irgi gali jausti tą motyvaciją, kad kuo daugiau žmonių atsikraustytų“, – teigė M. Navickienė.
Šeimos ir toliau galės su valstybės parama įsigyti būstą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, bet su sąlyga, kad išsirinktas būstas yra pigesnis, nei vidutinė būsto vertė savivaldybėje.
„Tai yra labiau regiono apgyvendinimo įstatymas, o ne pagalba jaunoms šeimoms, nes regionuose nėra būsto įperkamumo problemos. Tu gali už vidutinį atlyginimą gana didelį būstą įsigyti, o didmiesčiuose, žiedinėse savivaldybėse jaunos šeimos, iš tikrųjų, sunkiai suduria galus“, – atkreipė dėmesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministerija keičia tvarką, nes mato, kad dauguma namų ieško aplink didmiesčius, o ne regionuose.
„Šitas projektas lieka kaip vienintelė galimybė padėti šeimoms. Nors ir netobulas, bet jis toks yra“, – kalbėjo M. Navickienė.
Įsigaliojus pataisoms, jaunos šeimos nebegalėtų ir namų statytis pačios, o tik pirkti pastatytus namus ar butus.
„Regionuose kartais jo gali ir nebūti tiesiog. Čia yra labiau vištos ir kiaušinio dėsnis, bet kai atsiranda parama – atsiranda ir pasiūla. Mes gyvename rinkos ekonomikoje“, – teigė S. Gentvilas.
„Pirmas dalykas, turėtų būti algos geresnės. Antras dalykas, būsto kainos turėtų kristi ir būti mažesnės“, – teigė jaunas vyras.
Seime dėl subsidijų pirmam būstui lieka paskutinis balsavimas. Tikimasi, kad jis vyks gegužę.
Visą reportažą rasite LNK portale: