Skelbimų nelieka vos per vieną dieną
Vilnietė Austėja kartu su draugu jau kurį laiką ieško nuosavo būsto. Nors šiuo metu jie gyvena atskirai, tačiau dar neskuba pirkti pirmo pasitaikiusio buto. Kasdien jie peržiūri nekilnojamojo turto portaluose įdėtus skelbimus, tačiau jie čia ilgai neužsibūna.
Pora rado neblogą variantą Antakalnyje – dviejų kambarių, 46 kv. m butas senos statybos name kainuoja apie 70 tūkst. Eur. Kadangi Austėja su draugu neskubėjo pirkti šio buto, prieš kelias savaites įkeltame skelbime nurodoma, kad jis jau rezervuotas.
Kitais atvejais pora net nespėdavo nuvykti apžiūrėti buto, kai šis jau būdavo parduotas. Taip nutiko du kartus prieš Velykas.
Pora rado skelbimą, kuriame parduodamas senos statybos 2 kambarių, apie 50 kv. m, butas Žemuosiuose Paneriuose, kaina – apie 55 tūkst. Eur. Jo neliko vos per vieną dieną. Lygiai tokia pati situacija nutiko ir su 2 kambarių senos statybos Lazdynuose įsikūrusiu butu, jo kaina taip pat buvo 55 tūkst. Eur.
„Buto Žemuosiuose Paneriuose skelbimą įdėjo šeštadienį, o mes pirmadienį vakare norėjome važiuoti apžiūrėti, pirmadienį jis jau buvo parduotas. Lazdynų buto skelbimas buvo įkeltas sekmadienį per pietus. Norėjome tą patį pirmadienį apžiūrėti ir šį butą, bet jis per dieną jau buvo parduotas.
Tiek vienas, tiek kitas – visiškai apgriuvę, remontuotinos būklės. Viską reikėtų perdaryti: sienas lupti, grindis naujas tiesti. Lazdynuose – dar baisesnės būklės nei Paneriuose, bet realiai per vieną dieną abu nupirko.
Toks jausmas, kad žmonės juos perka net neapžiūrėję ar per daug ilgai negalvoję, nes pamato kainą – 55 tūkst. Eur – ir perka. Galbūt dar pasiderėjo iki 52 ar 50 tūkst. Eur, bet nemanau, kad daugiau nusiderėtų“, – pasakoja Austėja.
Perkamiausi nedideli loftai
Pora jau kurį laiką apžiūrinėja ir loftų projektus. Karoliniškėse, Viršuliškėse ir Žemuosiuose Paneriuose, anot Austėjos, beveik visi loftai jau parduoti, likę tik didesni ir brangesni.
„Didesni loftai rinkoje užsilaiko ilgiau. Gal žmonės didesnių neskuba pirkti, nes erdvės daug ir kaina didesnė. Mus nustebino, kad Vilkpėdėje, pramoniniame rajone, visi loftai, kurių langai – ne į vidinę pusę, ne mišką ar kiemo pusę, bet į gatvės, išpirkti.
Mes žiūrėjome loftą, kurio langai – į vidinę pusę, ramiau, nesigirdi jokio triukšmo. Loftai, kurių langai – į gatvės pusę, – mažesni ir pigesni. Kadangi pigesni, vadinasi, reikia žymiai mažesnio indėlio. Galbūt vienas kitas loftas kainuoja 40 tūkst. Eur, imant paskolą, tokiu atveju reikia įnešti 20 tūkst. Eur, o gal ir nieko nereikia įnešti, nes turi susitaupęs tiek pinigų. Kaip supratome bendraudami su brokeriu, kai kurie gyventojai perka loftus be jokių paskolų.
Tuo metu mažesnius loftus gyventojai šluoja. Titnago gatvėje – viskas iššluota, Viršuliškėse taip pat visi loftai jau išpirkti. Karoliniškių projekte irgi mažesni loftai išparduoti, likę keli didesni, pavyzdžiui, apie 80 kv. m loftas kainuoja apie 82 tūkst. Eur“, – pasakoja pašnekovė.
Pora rinkosi erdvesnį loftą, bet sužinoję bankų sąlygas nusprendė dar palūkėti.
„Vaikinas norėjo pirkti didelį loftą, Vilkpėdėje apžiūrėjome 115 kv. metrų loftą. Brokeris įspėjo, kad ne visi bankai finansuoja loftų projektus. Namų bankas iškart pasakė, kad nefinansuoja tokių projektų, o kiti bankai padengia tik apie 50 proc. būsto vertės.
Jei loftas kainuoja apie 70 tūkst. Eur, tai maždaug apie 35 tūkst. Eur reikia turėti savų pinigų. Beveik visi bankai sakė, kad be tokios sumos net nesikalbame, jei neturite pusės sumos. Gal ir galėtume surinkti abu tokią sumą, bet nusprendėme, kad neverta skubėti ir verstis per galvą“, – pasakoja jauna vilnietė.
Pastebi didelius kainų pokyčius
„Paprastai loftai gyventojams būdavo patrauklūs, nes juose – daug erdvės ir dažnai yra pigesni nei įprasti butai, bet dabar kainos susilygina ir kartais net brangiau būna loftą įsigyti“, – priduria ji.
Pašnekovė teigia pastebinti ir kainų pokyčius. Pasak jos, kartais atrodo, kad būstas brangsta ne dienomis, o valandomis. Tačiau gyventojų tai neatbaido, būstus ir toliau šluoja.
„Labai „apsitrynusios“ ribos tarp buto centre ir Pilaitėje kainų. Anksčiau būdavo žymiai brangiau vien tik todėl, kad butas yra arčiau centro. Dabar už 70 tūkst. Eur pardavinėja dviejų kambarių senos statybos butą ir Karoliniškėse, ir Žirmūnuose. Su naujos statybos butais panašiai – galbūt 10 tūkst. Eur daugiau kainuos vien todėl, kad butas centre“, – sako ji.
Su buto pirkimu jauna moteris susiduria antrą kartą. Pirmą kartą ji butą rinkosi kartu su tėvais, kai dar gyveno kartu su jais. Per penkerius metus, kaip pastebi, tokio paties būsto kainos paaugo maždaug 10 tūkst. Eur.
„Su buto pirkimu pirmą kartą susidūriau prieš 5-erius metus, kai tėvai kraustėsi į naują butą, jo kartu ieškojome Žirmūnuose. Tuo metu už 70 tūkst. eurų galėjai nusipirkti visai normalios būklės trijų kambarių butą, į kurį jau būtų galima keltis gyventi. Galiausiai tėvai Žirmūnuose už 60 tūkst. eurų įsigijo suremontuotą dviejų kambarių butą. Dabar už tiek galbūt nusipirksi vieno kambario butą, ir tikriausiai jis bus labai blogos būklės.
Per 5-erius metus būstas pabrango maždaug 10 tūkst. eurų. Dabar remontuotini butai Šnipiškėse ar Žirmūnuose kainuoja apie 70-75 tūkst. eurų. Manau, kad apgriuvusį butą šioje vietoje galima rasti ir už daugiau, bet aš esu nusistačiusi 75 tūkst. eurų ribą“, – dėsto Austėja.
Dalinį butą pardavė per dvi valandas
Austėja pasidalijo ir keliais NT portaluose įkeltais parduodamų butų skelbimais, kurie, pasak jos, – neadekvatūs. Štai, pavyzdžiui, Naujamiestyje, Vytenio gatvėje, senos statybos name parduodamas 1 kambario – 19 kv. m – butas, kaina – 36 tūkst. Eur. Tiesa, naujiems šeimininkams tektų naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Tačiau panašu, kad naujų šeimininkų jis dar nerado, mat skelbimas įkeltas beveik prieš mėnesį.
Už panašią kainą (32,5 tūkst. Eur) ji rado ir dviejų kambarių butą, taip pat su bendro naudojimosi patalpomis, Naujininkuose. Tiesa, pačiame skelbime apie tai nėra paminėta. Nepaisant to, šio buto neliko vos per kelias valandas.
Delfi taip pat susisiekė su šį skelbimą įkėlusiu NT brokeriu Juliumi Patapu. Jis šį butą parduoti užtruko dvi valandas. Brokeris dėl šio buto sulaukęs itin daug skambučių, mat gyventojai manė radę aukso gabalėlį.
„Deja, jau parduotas butas, pardaviau per mažiau nei dvi valandas. Tiek laiko teužtruko. Dėl šio buto nespėju atsiliepinėti, žmonės nežino, kad jis dalinis, ir visi mano, kad rado aukso gabalėlį. Tačiau jis nėra pilnas butas, tik du kambariai, visa kita – bendro naudojimo patalpos. Už durų yra dar du kambariai, kuriuose gyvena pensinio amžiaus žmonės. Realiai žmogui priklauso tik du kambariai.
Nėra tokių kainų (skelbime – 32,5 tūkst. Eur – Delfi) už dviejų kambarių butą. Už tokią kainą tik – dalinis. Jei būtų pilnas, kainuotų apie 55-60 tūkst. Eur.“, – atkreipia dėmesį NT brokeris.
Anot jo, naujam pirkėjui netrukdo tai, kad vonios kambariu ir virtuve jis turės dalintis su dar dviem buto gyventojais, mat jis namuose praleidžia mažai laiko: „Matyt, nesvarbu pirkėjui, nes jis daug dirbantis, grįžta vėlai naktį, nusiprausia ir vėl į darbą, todėl neturi poreikio turėti visą butą. Ar jam mokėti 60 tūkst. už pilną butą ar mokėti 30 tūkst. Eur ir pasidalinti, kiek jis ten būna tame bute – valandą laiko per parą.“
Brokeris: perka absoliučiai viską
Paprastai butą J. Patapas parduoda per savaitę ar dvi, šis Naujininkų buto sandoris buvo trumpiausias. Vyras atvyko apžiūrėti buto ir iškart informavo, kad perka. Pašnekovas kuklinasi, kad asmeniškai dar negali didžiuotis dideliais pardavimų skaičiais, nes NT brokeriu dirba tik kelis mėnesius. Per pandemiją jis persiorientavo iš renginių verslo srities.
„Jei viskas tvarkinga, gražiai nufotografuota, kaina teisinga, gali būti, kad ir dvi dienas užtrunka parduoti butą. Pats negaliu pasigirti, bet mano kolegos tikrai daug parduoda.
Perkantys iš antrinės rinkos žmonės atvažiuoja, apžiūri ir tada perka. Tačiau daug naujos statybos būsto šiuo metu perkama net neapžiūrėjus, iš brėžinių. Jiems vystytojas parodo popierius ir sako, kad bus šitaip. Pirkėjas sutinka ir perka, palieka pradinį įnašą ir laukia, kol jiems pastatys namus, pasitiki vystytojo žodžiu. Viskas yra tokio lygio“, – pasakoja J. Patapas.
Pašnekovas pasakoja, kad avarinės būklės vieno kambario butą 9-ame aukšte Pašilaičiuose pardavė per 8 dienas. Skelbime kaina buvo nurodyta 56 tūkst. Eur, parduotas už 53 tūkst. Eur.
Brokeris pažymi, kad perkamiausi šiuo metu vieno arba dviejų kambario butai. Tačiau iškart pridūrė, kad iš tiesų gyventojai šiuo metu perka viską, kas yra už gerą kainą ir likvidumą.
„Perka absoliučiai viską: investuoja, butus atnaujina, „paleidžia“ nuomai, sau pasilieka arba vėliau perparduoda brangiau. Kas kaip nori, tas taip ir daro. Rajonas nesvarbus kriterijus renkantis butą, už tinkamą kainą perka visur: Naujojoje Vilnioje, centre, Šnipiškėse ir t.t.“, – sako jis.
Palygino butų kainas prieš pandemiją ir šiuo metu
Paklaustas, kas, jo manymu, yra tinkama kaina, pašnekovas pažymi, kad tai – kaina, už kurią pirkėjas sutinka įsigyti būstą.
„Vienas vieno kambario butas gali kainuoti 60 tūkst. eurų, kitas gali kainuoti ir 40 tūkst. eurų. Yra daug niuansų, kurie susideda į buto kainą: įrengimas, lokacija, ar tai kampinis, ar ne, aukštas – daug niuansų. O kainas diktuoja rinka. Dabar rinka, galima sakyti, sprogsta, žmonės perka už kosmines sumas.
Jei pasiūloma tam tikra kaina, žmogus perka, vadinasi, jam yra tinkama kaina. O šiuo metu per karantiną žmonės, matyt, turi pinigėlių, ieško, kur juos padėti. Į kiną negali nueiti, keliauti negali – turi atliekamų pinigų ir perka automobilius, nekilnojamąjį turtą, kažkur tuos pinigus investuoja. Dėl to, kad daug kas nori pirkti, pardavėjai mato, kad yra didžiulė paklausa, tai kodėl nepadaryti brangiau, kodėl iš to neuždirbti. Taip natūraliai kainos ir kyla“, – komentuoja NT brokeris.
Jis palygino buto kainas prieš pandemiją ir šiuo metu: „Anksčiau tą patį butą, kuris kainuoja 50 tūkst. eurų, dabar galima parduoti už 65 tūkst. eurų, o laiko skirtumas – pusantrų metų.“
Nepaisant to, jo vertinimu, NT rinkoje situacija išlieka normali: „Jei yra žmonių, kurie yra pasiryžę išleisti pinigus, ir yra ką parduoti, žmonės perka. Manau, kad viskas normalu. Jei žmonės nepirktų už tokias kainas, tokių ir pasiūlymų nebūtų. Niekas neatsiranda šiaip sau, pasiūla ir paklausa tarpusavyje glaudžiai susiję, vienas kitą papildo. Jei kažkurio iš jų nebūtų, situacija rinkoje keistųsi kardinaliai. Dabar yra kaip yra, visi matome, kad Senamiestyje už kvadratinį metrą galima gauti ir 5 tūkstančius eurų.“
J. Patapo spėjimu, skelbimų portaluose ilgiausiai užsilaiko prabangus NT: „Pardavėjai laiko kainą dėl to, kad galbūt būstą įrengė labai žymus dizaineris arba yra klasikinių baldų iš senų laikų. Dėl tokių momentų laukiama tam tikro pirkėjo, kuriam tiks sumokėti itin neadekvačią kainą, kuris turi daug pinigų ir pajaus, kad jam reikia to buto.“
Ekonomistas: žmonės perka viską, kas yra likę
Vertindamas šiuo metu vis didėjančią NT paklausą sostinėje SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad jau pradėjus trūkti pasiūlos bei kylant žaliavų kainoms stebimas ir naujų gyvenamųjų būstų kainų augimas. Ekonomistas taip pat pažymi, kad stabilizuoti kylančias kainas padėtų atitinkamas NT pasiūlos didėjimas, rašo ELTA.
T. Povilauskas prognozuoja, kad artimiausius keletą mėnesių dėl mažėjančios NT pasiūlos ims mažėti ir sudaromų sandorių skaičius.
„Kalbant apie NT sandorius, atsiremiame į pasiūlos trūkumą. Matome, kad žmonės Vilniaus rinkoje perka tiesiog viską, kas yra likę, tai natūralu, kad artimiausiais 2-3 mėn. sandorių bus mažiau, nes bus mažesnė pasiūla. Tai ir pristabdys visą procesą. Tačiau nors sandorių skaičius gal sumažės, bet kainos nelabai. Visgi panašu, kad tai yra trumpalaikis scenarijus“, – teigė ekonomistas.
„Naujų NT projektų, manau, atsiras, tik tai užtruks laiko. Akivaizdu, kad ir naujų projektų kaina bus didesnė, nes visi savivaldybės struktūros mokesčiai ir Vilniaus teritorijoje brangstantys sklypai taip pat vers kainas didėti“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad didesnės naujų būstų pasiūlos būtų galima tikėtis antrąją šių metų pusę ar 2022 m.