Rinkimams JAV artėjant prie fotofinišo naujienų antraštėse gausu įvairiausių spėlionių apie tai, „kas bus, jei...“, finansų rinkose didėja svyravimai ir svarstymai ar turėsime porinkiminį ralį. Norint suprasti, kaip šie rinkimai gali paveikti rinkas, verta pasigilinti į abiejų kandidatų ekonomines kryptis bei pažadus.
Ar rinkimų metai – išskirtiniai?
Banko „J.P. Morgan“ duomenimis, per 23 prezidento rinkimų metus nuo 1932 m. S&P 500 indeksas augo 74 proc. laiko, o vidutinė metinė grąža siekė 6,2 proc. Per visus kitus metus vidutinė indekso grąža buvo 8,7 proc. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog rinkimai nėra palankiausias metas investuoti, tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų.
Pirmiausia kai kurie rinkimų metai sutapo su dideliais akcijų rinkos nuosmukiais, kurie mažai tebuvo susiję su politika. Ko gero, jau nuspėjate, apie kuriuos metus kalbu: labiausiai išsiskyrė 2000 m. ir 2008 m., kai akcijų rinkas purtė „dot-com“ burbulo sprogimas bei didžioji finansų krizė. Šie įvykiai savo svarba ir mastu rinkimus nustūmė į antrą planą, o juos pašalinus iš analizės, vidutinė rinkimų metų grąža priartėja prie 9,1 proc.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad rinkimų laikotarpiu rinkose kyla daugiau nepastovumo – rinkimų sezonu, t. y. nuo liepos iki spalio pabaigos, politikų kalbos, skandalai ar strategijų pokyčiai sukelia didesnius svyravimus.
Ko laukti, jei laimės Donaldas Trumpas?
Savo ekonominės politikos plane D. Trumpas siūlo svarbius pokyčius mokesčių srityje, kurie, anot jo, paskatins JAV verslų augimą ir investicijas. Žurnalo „Investuok“ skaitytojams matyt įdomiausia kaip tai galėtų paveikti atskirų sektorių ar konkrečių įmonių akcijų kainas. Vienas iš pagrindinių jo siūlymų yra mažinti pelno mokestį įmonėms nuo 21 proc. iki 15 proc. Be to, jis siekia 2017 m. respublikonų priimtus laikinuosius mokesčių sumažinimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingiausi didelėms korporacijoms, padaryti nuolatinius.
Įvykdžius šiuos pažadus, pramonės šakos, tokios kaip naftos, dujų, gamybos bei technologijų sektoriai, greičiausiai patirtų didžiausią naudą. Įmonės šiuose sektoriuose paprastai turi dideles kapitalo investicijas, o mažesnis mokesčių tarifas leistų atlaisvinti daugiau lėšų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti. Tai teigiamos įtakos galėtų turėti tokioms energetikos įmonėms kaip „Chevron“, „Occidental Petroleum“ ar „ConocoPhillips“, susiduriančioms su sunkesne mokesčių našta.
Taip pat D. Trumpas ketina švelninti ribojimus vietinei naftos ir dujų gavybai, skatindamas didesnę produkciją, todėl šios įmonės galėtų matyti augančius pelnus ir dėl mažesnių reguliacinių kliūčių bei didesnių gamybos mastų.
Tačiau švarios energijos ir elektromobilių gamintojai, tokie kaip „Tesla“, „Rivian“ ar „Lucid“, tokio pat palankumo, tikėtina, nesulauktų. D. Trumpas yra išreiškęs norą atšaukti J. Bideno įvestą Infliacijos mažinimo aktą, kuris skatina elektrinių transporto priemonių naudojimą per įvairias mokesčių lengvatas ir subsidijas. Be šių paskatų elektromobiliai taptų mažiau prieinami vidutiniam pirkėjui, o švarios energijos sektorius prarastų svarbią paramą.
Tarptautinės prekybos srityje D. Trumpas pasiūlė įvesti 10 proc. mokestį visoms importuojamoms prekėms, o Kinijai skirtus tarifus padidinti dar labiau. Tai galėtų paveikti įmones, kurios stipriai priklauso nuo Kinijos tiekimo grandinių ar ten generuoja dideles pajamas. „Nvidia“, „Broadcom“, „Tesla“ ir kiti dideli gamintojai, kurie remiasi Kinijos rinkomis ar komponentais, galėtų patirti neigiamą poveikį, jei prekių tiekimo grandinės sutriktų arba išaugtų importo kainos.
Jei kalbėtume apie imigraciją, D. Trumpo pozicija šiuo klausimu yra paprasta ir aiški – nelegalių imigrantų laukia deportacija. Skaičiuojama, jog šiuo metu JAV yra apie 11 mln. nelegalių imigrantų, sudarančių apie 4,5 % darbo rinkos. Jeigu jie būtų deportuoti, tai sukeltų darbo jėgos trūkumą, ypač tokiose pramonės šakose kaip statybos (21 proc. darbuotojų yra nelegalūs imigrantai) ir svetingumo sektorius (16 proc.). Tai reikštų ne tik mažesnį darbo našumą, bet ir infliacijos augimą dėl darbo jėgos trūkumo.
Žvelgiant iš kitos pusės, kalėjimų operatoriai, tokie kaip „GEO Group“ ir „CoreCivic“, galėtų matyti naudos iš griežtesnės imigracijos politikos, išaugus pataisos įstaigų poreikiui.
Augant geopolitinėms įtampoms, respublikonai tradiciškai palaiko didesnes investicijas į nacionalinį saugumą ir kariuomenės modernizavimą. Jiems vėl įgijus valdžią, galima tikėtis didesnių užsakymų gynybos sektoriui – pradedant nuo pažangių ginklų sistemų iki naujų karinių technologijų kūrimo.
„Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, ar RTX yra trys didžiausios JAV gynybos pramonės įmonės, kurios galėtų matyti savo akcijų vertės augimą, jei būtų priimtas didesnis gynybos biudžetas.
Galiausiai D. Trumpo valdomos įmonės, pvz., „Trump Media & Technology Group“, dažniausiai koreliuoja su jo politine sėkme. Štai po neseniai vykusių debatų su K. Harris „Trump Media & Technology Group“ akcijos nukrito 17 proc., tai pasiuntė aiškų signalą apie buvusiam prezidentui nepalankų debatų rezultatą.
O jeigu Kamala Harris?
K. Harris siekia progresyvesnės mokesčių politikos, orientuotos į socialinę atsakomybę ir žaliąją ekonomiką. Vienas svarbiausių jos siūlymų – padidinti įmonių pelno mokestį iki 28 proc. nuo dabartinių 21 proc. Nors tai keltų iššūkių didžiosioms korporacijoms, K. Harris planuoja įvesti mokesčių lengvatas mažoms įmonėms ir tęsti J. Bideno administracijos siūlymus dėl kapitalo prieaugio mokesčio padidinimo iki 28 proc. tiems, kurie uždirba daugiau nei 1 mln. JAV dolerių per metus.
Tai išryškina skirtumą nuo D. Trumpo mokesčių planų, kurie didžiosioms korporacijoms ir didžiausias pajamas uždirbantiems leistų toliau naudotis lengvatomis.
K. Harris taip pat planuoja griežtą, bet labiau subalansuotą požiūrį į prekybą su Kinija. Nors ji nėra suinteresuota gilinti ekonominius konfliktus su antrąja didžiausia pasaulio ekonomika, K. Harris siekia tvirtos, bet atsakingos politikos, stengdamasi išvengti prekybos karų, kuriuos D. Trumpas žada eskaluoti, įvedant daugiau tarifų. Tai galėtų būti naudinga įmonėms, kurios priklauso nuo tarptautinės prekybos, nes stabilumas padėtų sumažinti tiekimo grandinių sutrikimus.
Demokratų pozicija dėl imigracijos taip pat gana griežta – dalis JAV ir Meksikos sienos prieglobsčio prašymams buvo uždaryta. „J.P. Morgan“ strategai perspėja, kad jei bus toliau ribojama imigracija, tai gali sukelti darbo jėgos trūkumą, kuris galėtų padidinti infliaciją ir stabdyti ekonomikos augimą.
Tačiau K. Harris pergalė galėtų tapti reikšmingu postūmiu švarios energijos ir elektromobilių pramonei. Demokratų planas iki 2030 m. smarkiai sumažinti anglies dvideginio emisijas skatintų tiek elektromobilių, tiek atsinaujinančių energijos šaltinių paklausą. Tokiu atveju daug naudos gautų žurnale „Investuok“ pastoviai nagrinėjama „Tesla“, taip pat ir „Rivian“ ir „Lucid“ kartu su elektromobilių įkrovimo tinklų operatoriais, pvz., „ChargePoint Holdings“, „Beam Global“ ar „Blink Charging“, galėtų pasinaudoti šiuo augančiu rinkos poreikiu. Be to, įsipareigojimas remti atsinaujinančią energiją teigiamai paveiktų ne kartą „Investuok“ aprašytas „First Solar“, „Sunrun“ ar „Enphase Energy“ ir panašias į jas įmones.
Nekilnojamojo turto rinka taip pat galėtų gauti postūmį, jei K. Harris įgyvendintų savo planą skirti iki 25 tūkst. JAV dolerių paramą pirmajam būstui įsigyti. Be to, ji siūlo mokesčių lengvatas statytojams, kurie dirba su pradinio būsto projektais, siekiant skatinti naujos, prieinamos būsto statybos plėtrą.
Toks planas galėtų tiesiogiai paveikti dideles nekilnojamojo turto statybos bendroves, tokias kaip „DR Horton“, „Lennar“, ar „KB Home“. Šios įmonės specializuojasi statydamos pigius ir pradinio lygio būstus, todėl galėtų pasinaudoti papildomais užsakymais ir finansinėmis paskatomis, padedančiomis plėsti jų veiklą.
O finansų sektorius gali susidurti su didesniais iššūkiais, jei K. Harris administracija įvestų griežtesnius reguliavimus. Ji kalba apie norą padidinti kapitalo reikalavimus bankams, tokiems kaip „Bank of America“, „JPMorgan Chase“ ir „Goldman Sachs“, priversdama juos laikyti daugiau atsargų, taip apribodama jų galimybes skolinti ir investuoti.
Be to, manoma, kad būtų toliau ribojami kredito kortelių operacijų mokesčiai, sudarantys reikšmingą dalį šių bankų pajamų šaltinio.
Ne viskas taip paprasta
Įsivaizduoti savo rankose krištolinį rutulį – tikrai smagu, tačiau, kaip visada, tikrieji scenarijai gali labai skirtis nuo prognozių. Pirmiausia prezidentas vienas pats nepriima visų sprendimų. Daugelis įstatymų projektų turi pereiti Kongreso filtrą, t. y. jie turi būti patvirtinti Atstovų Rūmų ir Senato, tik vėliau pasirašomi prezidento. Tai reiškia, kad net jei prezidentas turi tam tikrą viziją, ją įgyvendinti gali būti sudėtinga priklausomai nuo politinės partijos kontrolės Kongrese.
Taip pat, nepaisant politinių pokyčių, rinkos kartais elgiasi priešingai, nei tikėtasi. Pavyzdžiui, jau anksčiau žurnale „Investuok“ rašėme apie įdomų paradoksą – kai D. Trumpas buvo valdžioje, nepaisant jo paramos tradicinės energetikos sektoriui, švarios energetikos sektorius augo, skatinamas investuotojų susidomėjimo ir pasaulinių tendencijų. O J. Bideno prezidentavimo metu, jam išskirtinai skatinant švariosios energetikos sektorių, iškastinio kuro įmonės reikšmingai brango dėl geopolitinių veiksnių ir naftos kainų augimo.
Todėl, nors paspėlioti ateitį smagu ir kartais net pavyksta tai daryti taikliai, aklai pasikliauti rinkimų pažadais ir savo investavimo strategijas keisti pagal rinkimų rezultatus, ko gero, būtų gana rizikinga.
Tačiau viena yra gana aišku – kad ir kas laimėtų, rinkų nepastovumas po rinkimų yra beveik garantuotas. Tai pasikartojo per daugiau nei dvidešimt prezidento rinkimų praeityje.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Viršelio tema – naujas palūkanų ciklas – kas keisis? JAV centrinis bankas agresyviai sumažindamas bazines palūkanas 0,5 proc. rinkoms pasiuntė signalą apie naują visuotinį palūkanų mažėjimo ciklą. Ką naujasis ciklas atneš verslams ir investuotojams? Ar verta keisti investicinį krepšelį? Kokios turto klasės iš to gali gauti daugiausia naudos? Kita vertus – ar tai geras ženklas? Galbūt mažėjančios palūkanos pranašauja artėjančią krizę? Apie galimybes ir pasirinkimus naujoje aplinkoje.
Rubrikoje „Vertybinių popierių rinka“ – apie lietuviškas obligacijas ir tikrą investuotojų maniją – pernai, o ypač šiemet, susidomėjimas vietinių įmonių obligacijomis drastiškai augo. Investuotojų negąsdina nei pradėjusios mažėti palūkanos, nei kelios per šiuos metus su labai rimtais sunkumais susidūrusios įmonės. Kaip šiuo metu atrodo vietinių obligacijų rinka? Kaip įvertinti rizikas? Kokie pajamingumai normalūs ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
ETF fondai – įpusėjus metams pasaulio ETF’uose sukauptas turtas perkopė 14 trln. JAV dolerių. Straipsnyje – detali ETF rinkos apžvalga ir naujos investavimo kryptys Europoje.
NT rubrikoje – investicinio buto remonto ir įrengimo nuomai subtilybės, praktiški patarimai. Su NT rinkos ekspertais, brokeriais ir investuotojais praktikais aiškinamės, ką ir kiek apsimoka remontuoti, kaip įrengti, ką nuomininkai vertina, kas padeda pasididinti grąžą ir užtikrina ramybę, o kur pinigai gali būti tiesiog išmetami.
Antra tema apie naujus STR reikalavimus – šį kartą apie didelių „sodo namelių“ eros pabaigą. Nuo lapkričio 1 d. supaprastinta tvarka sodo sklype bus galima statyti ne 80, o tik 50 kv. m ploto sodo namelį. Aiškinamės, dėl ko prireikė tokių pakeitimų, kokia šių pokyčių esmė ir kaip investuotojams tai atsilieps praktikoje.
Investavimo strategijos – dažnai manoma, kad investicijų žaidime laimi tik stambieji – fondai, instituciniai investuotojai, hedge fondai ir pan. Iš tiesų, mažieji turi daug privalumų kurių negali sau leisti didelius pinigus valdantys. Apie smulkiųjų investuotojų privalumus.
Mokesčiai ir planas – palikimas ir paveldėjimai. Straipsnis ir apie filosofinius dalykus, ir labai žemiškus paveldėjimo mokesčių reikalus.
Požiūryje – detalus interviu su NT investuotoju Aurimu Levicku – dalindamasis patirtimi jis pabrėžia, kad investicinės idėjos nebūtinai turi būti didelės ar novatoriškos. Kur kas svarbiau – pastebėti ir išnaudoti galimybes bei greitai testuoti naujas idėjas. Investuotojo istorija ir praktiški patarimai.
Rubrikoje „Įmonės analizė“ – „Intel“ pakilimai ir nuosmukiai. Įmonė tapo mikroprocesorių ir kompiuterių technologijų sinonimu. Tačiau pastaruoju metu įmonės akcijos stipriai atpigusios, tad gal laikas apsipirkti?
Įžvalgose – apie verslo angelus ir startuolius – grąžos, kelių konkrečių atvejų analizė ir kaip patikrinti ar startuolis sako tiesą?
Ir dar: daug kitų straipsnių, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu