Tiek Danijos centrinio banko (CB), tiek Vyriausybės atstovai, tiek didieji Skandinavijos komerciniai bankai valiutos režimo atsisakymo galimybę kategoriškai neigia ir stengiasi slopinti spekuliacijas, tikindami, jog CB turi pakankamai priemonių kronos stiprėjimui riboti. Dažniausiai remiamasi argumentu, jog Danijos ir Šveicarijos valiutos režimai iš esmės skyrėsi: Šveicarijos atveju tai buvo prieš keletą metų įgyvendintas laikinas sprendimas, kaip toks aiškiai ir komunikuotas. Danijos atveju, fiksuotas valiutos kursas šalyje galioja nuo 1982 metų, jo palaikymas yra šalies Centrinio banko pagrindinė funkcija, toks režimas yra plačiai palaikomas politikų, visuomenės bei remiamas ECB.
Vis dėlto, pasak vieno Šveicarijos CB atstovų, „Neįmanoma priimti tokį sprendimą nesukeliant šoko. Negali dvi savaites apie tai viešai diskutuoti ir tada paskelbti sprendimą“. Todėl bandymas slopinti spekuliacijas Danijos atveju yra suprantamas: vos užsiminus apie galimą valiutos susiejimo atsisakymą, paklausa kronoms didėtų ir reikalautų CB atlikti didelio masto rinkos intervencijas, siekiant išlaikyti norimą kursą. Mes nesiremiame vien Danijos CB komunikacija bei įsigalėjusio režimo „neliečiamumu“ ir norėtume apžvelgti bei pakomentuoti keletą aspektų, lemiančių realius šalies ir CB pajėgumus kontroliuoti kronos kursą.
Visų pirma, nors EUR/DKK svyravimų diapazonas yra +/-2,25 proc. (fiksuotas kursas 7,4603 +/- 2,25 proc.), Danijos CB iki šiol labiausiai kursui sustiprėti leido iki 7,4234 (t.y +0,5 proc.). Siekis išlaikyti kroną taip arti nustatyto kurso reikalauja reikšmingų monetarinės politikos pastangų, todėl esant dideliam EUR/DKK kurso spaudimui, Danijos CB teoriškai dar turi erdvės leisti valiutai sustiprėti iki maksimalios nustatytos ribos, t.y. +2,25 proc. arba 7,2925 kronų už eurą, taip sumažindamas reikalingų intervencijų mastą. Be to, +/-2,25 proc. diapazonas yra individualus Danijos ir ECB susitarimas, kai ERM2 mechanizmo bendrosios taisyklės gali leisti valiutoms svyruoti iki +/-15 proc. – kai kurių ekspertų nuomone, dabar galiojančio diapazono didinimo galimybė neturėtų būti atmesta.
Danijos CB monetarinė politika valiutos kurso atžvilgiu yra įgyvendinama dviem būdais siekiant sumažinti valiutos patrauklumą: perkant užsienio valiutą už kronas bei mažinant palūkanų normas. Pirmuoju atveju, CB bando dirbtinai silpninti kroną didindamas jų pasiūlą rinkoje. Dėl šių intervencijų, kaip matyti 2 grafike, Danijos CB užsienio valiutos rezervai nuo 2008 m. padidėjo dvigubai, tačiau vis dar sudaro apie 23 proc. šalies BVP. CB balanso dydis taip pat siekia mažiau nei 30 proc. BVP. Palyginimui, Šveicarijos užsienio valiutos rezervas per 2009-2013 m. išaugo nuo 17,5 proc. iki 71 proc. BVP, o CB balansas pasiekė 80 proc. BVP. Viena vertus, lyginant bendrą apimtį, Danija dar yra tolokai nuo rezervų dydžio, kurį buvo pasiekusi Šveicarija. Kita vertus, naujausiais Danijos CB duomenimis, vien sausio mėn. bankas pardavė rekordinius 106,6 mlrd. kronų, t.y., padidino užsienio valiutos rezervą apie 23 proc., nors ECB kiekybinio skatinimo programa faktiškai dar net neprasidėjo.
Sausio pabaigoje Danijos CB mažino palūkanų normas net tris kartus taip patvirtindamas savo įsipareigojimą ir toliau laikytis valiutos kurso režimo. Šiuo metu bazinė palūkanų norma yra -0,5 proc. Vis dėlto, ekspertai sutaria, jog palūkanos gali ir greičiausiai judės dar toliau į neigiamą zoną. Palyginimui, Šveicarijos bazinė palūkanų norma prieš atsisakant valiutos kurso susiejimo buvo -0,25 proc., o kartu su atsisakymu buvo sumažinta iki -0,75 proc. Galiausiai, pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, jog kronos stiprėjimo euro atžvilgiu tendencijai išliekant, o palūkanų normų mažinimui bei valiutų rinkos intervencijoms neduodant adekvačių rezultatų, Danijos CB bus priverstas įgyvendinti savo paties kiekybinio skatinimo programą.
Praėjusią savaitę Centrinis bankas išbandė ir platesnį priemonių arsenalą – rekomendavo šalies Finansų ministerijai laikinai sustabdyti šalies obligacijų leidimą. Tikimasi, jog investuotojai rinksis ankstesnių emisijų ilgesnio termino obligacijas taip sumažindami skolinimosi kainą, o nesant galimybės įsigyti naujų Danijos vyriausybės obligacijų, kronų paklausa sumažės.
Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti, yra sąlyginė šalies įtaka globalioje finansų rinkoje. Šveicarija yra suvokiama kaip „saugi užuovėja“, todėl sulaukia reikšmingų kapitalo įplaukų neužtikrintumo laikotarpiais, kas didina frankų paklausą ir lemia valiutos stiprėjimą. Danija, nors ir turi aukščiausią AAA kredito reitingą, tačiau tokio neoficialaus „statuso“ neturi. Be to, Tarptautinio atsiskaitymų banko 2013 m. duomenimis, prekyba Danijos kronomis sudaro vos 0,8 proc. visos tarptautinės valiutų prekybos, kai Šveicarijos frankų dalis siekia apie 5,2 proc. Todėl tokio masto DKK paklausos, kaip Šveicarijos atveju, atsisakius valiutos kurso susiejimo, nesitikima. Kita vertus, pats veiksmas kompromituotų pasitikėjimą ir tikėjimą šalies CB ir monetarine politika.
Žvelgiant į šalies ekonomikos situaciją, Danija atrodo pakankamai stipri ir stabili: nedarbo lygis nesiekia nė 4 proc., o valstybės skola sudaro 44,5 proc. BVP. Tai aiškiai kontrastuoja su 11,5 proc. nedarbu bei 90,9 proc. skolos ir BVP santykiu euro zonoje. Ši priešprieša atsispindi ir valiutos kurse ir neatrodo, kad tendencija galėtų artimiausiu metu apsiversti, todėl kronos stiprėjimo ribojimas gali pasirodyti panašus į kovą su vėjo malūnais. Kita vertus, atsisakius valiutos kurso režimo, Danijos ekonomikos lauktų neigiamos pasekmės: visų pirma, eksporto mažėjimas bei defliacijos grėsmė. Tikėtina, jog ant Danijos CB svarstyklių yra nuolat sveriama intervencijų kaina prieš galimą stiprios kronos poveikį šalies ekonomikai. Nors beveik 70 proc. Danijos eksporto keliauja į ES šalis, jo apimtys kol kas išsilaiko apie penkerių metų vidurkį.
Apibendrinant, netylančios spekuliacijos rodo, jog Danijos centriniam bankui nepavyksta iki galo įtikinti rinkos dalyvius valiutos režimo „neliečiamumu“. Po Šveicarijos banko sprendimo, galimybės, jog Danijos CB kažkada taip pat atsisakys kronos ir euro susiejimo, atmesti negalima. Vis dėlto, Danijos finansinis stabilumas ir lankstumas kol kas dar suteikia erdvės Centrinio banko manevrams, tik pagrindiniai kylantys klausimai yra kiek laiko ir kokia kaina, tai yra, kada valiutos režimo palaikymo kaštai persvers atrišimo poveikį ekonomikai. Nors užsienio bankų ekspertai sutaria, jog kol kas labiau tikėtinas tolimesnių Danijos CB intervencijų vykdymas ir veiksmų arsenalo didinimas, bet, kaip rodo Šveicarijos patirtis, prognozuoti centrinio banko žingsnius šiuo atveju yra ypač sudėtinga.