Trys obligacijų pranašumai
Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas, kai kam gali būti naujiena, kad obligacijų rinkos vertė yra didesnė už akcijų. „Bank for International Settlements“ (BIS) duomenimis, bendra vyriausybių ir įmonių išleistų obligacijų vertė 2022 m. III ket. sudarė apie 190 trln. JAV dol. Tuo metu pasaulio biržose prekiaujamų akcijų vertė 2022 m. pabaigoje sudarė apie 100 trln. JAV dol.
„Ši vertė iš dalies atspindi obligacijų, kaip finansinio instrumento, svarbą, kurią lemia kelios priežastys. Pirmiausiai, tai yra instrumentas, padedantis įmonėms ir vyriausybėms pritraukti lėšų savo veiklai finansuoti. Reta valstybė galėtų surasti geresnę alternatyvą biudžeto deficitui padengti, nes komerciniai bankai būtų nepajėgūs suteikti reikiamo dydžio lėšų vyriausybėms“, – sako M. Ignotas.
Pasak „Swedbank“ eksperto, antras svarbus veiksnys yra tai, kad obligacijos yra saugesnė investavimo priemonė, palyginti su akcijomis, nes kreditoriams garantuojamos tiek palūkanos, tiek nominali obligacijų vertė jų išpirkimo atveju. Jei obligacijas išleidusi įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, obligacijų savininkai kreditorių eilėje turi pirmenybę prieš įmonės akcininkus.
Trečia, anot M. Ignoto, aukštas likvidumas obligacijų rinkose suteikia galimybę jų turėtojams parduoti obligacijas nelaukiant jų išpirkimo. Tokiu būdu skolintojo teisės gali lengvai keliauti iš rankų į rankas, nekeičiant paties skolininko įsipareigojimų.
Su obligacijomis susiję apribojimai
„Nepaisant obligacijų rinkos svarbos ir dydžio, obligacijos nėra itin populiari investavimo priemonė tarp smulkiųjų investuotojų. Viena iš to priežasčių − skirtingos obligacijos nėra tapatūs, vienas kitą pakeičiantys instrumentai, nes vienos obligacijos gali būti išperkamos po dvejų, kitos po 10, 30 ar net 100 metų“, − sako M. Ignotas.
Pasak eksperto, vienos obligacijos turi periodinius kuponus ir sukauptas palūkanas išmoka kas pusmetį ar metus, kitos – tik suėjus visam išpirkimo terminui. Be to, įmonių leidžiamos obligacijos įprastai yra rizikingesnės nei vyriausybių.
„Dėl šios įvairovės prekybą obligacijomis gana sunku organizuoti vienoje prekybos vietoje, pavyzdžiui, biržoje, o daugelis obligacijų sandorių vyksta už biržos ribų. Juose dažniausiai dalyvauja profesionalūs investuotojai, perkantys ar parduodantys obligacijas itin didelėmis sumomis“, – teigia „Swedbank“ atstovas.
Žemų palūkanų poveikis
Kaip pažymi M. Ignotas, per pastarąjį dešimtmetį obligacijas į užmarštį nustūmė vyravusios itin žemos bazinių palūkanų normos.
„Centriniams bankams mėginant paskatinti ekonomikos augimą ir kovojant su defliacinėmis tendencijomis, bazinės palūkanų normos atsidūrė ties nuline riba, o jų vykdytos obligacijų supirkimo programos gerokai iškreipė kainų formavimo procesą rinkose“, – sako M. Ignotas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, dėl šių priežasčių obligacijų kainos išaugo, ir jų pajamingumai itin sumažėjo, o kai kurių saugių vyriausybių vertybiniai popieriai kurį laiką net nešė neigiamą grąžą. Tai reiškia, kad jas įsigiję investuotojai suėjus išpirkimo terminui galėjo atgauti mažesnę sumą, nei buvo investavę. Tai buvo dar viena priežastis, paskatinusi daugelį investuotojų nusisukti nuo obligacijų kaip turto klasės.
Pokyčiai obligacijų turto klasėje
„Centriniams bankams pradėjus kelti bazinių palūkanų normas bei sumažinus obligacijų supirkimo programų apimtis, rinkoje atsirado daugiau patrauklių galimybių investuoti į obligacijas. Šiandien pasaulyje praktiškai nebeliko obligacijų su neigiamu pajamingumu. Net saugiausios obligacijos generuoja teigiamą grąžą investuotojams“, – pastebi M. Ignotas.
Pasak finansų rinkų eksperto, šie pokyčiai pirmiausiai atspindi fundamentaliai pasikeitusias ekonomikos tendencijas pasauliui grįžtant iš po pandemijos sąstingio. Infliacija, ženkliai išaugęs pinigų kiekis ir naujai atsiradusios geopolitinės įtampos – tai rizikos, už kurias investuotojai reikalauja papildomos premijos.
„Nepaisant naujų iššūkių, investuotojų susidomėjimas obligacijomis palaipsniui sugrįžta. Grąžą iš obligacijų vis mažiau lemia centrinių bankų veiksmai, todėl vis svarbesni tampa investuotojų sugebėjimai tinkamai įvertinti kredito riziką ir prognozuoti makroekonomines tendencijas“, – sako „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius M. Ignotas.