Kaip rašo CNN, Japonijos akcijos pirmadienį patyrė didžiausią kritimą.
„Nikkei“ vertė pirmadienį sumažėjo daugiau kaip 12 proc., o nuo liepos pradžios patirti nuostoliai pasiekė 25 proc., skaičiuoja leidinys.
Europos akcijų rinkos taip pat raudonuoja. Pasak „The Guardian“ Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas yra nukritęs beveik 2 proc., o šį rytą pasiekė žemiausią lygį nuo balandžio mėnesio.
Pirmadienio rytą JAV „S&P 500“ ateities sandorių vertė buvo 2,5 proc. mažesnė, o „Dow Jones Industrial Average“ – 1,6 proc. mažesnė.
Seniausios ir garsiausios kriptovaliutos kaina prekybos platformoje „Bitstamp“ nukrito iki 51,6 tūkst. JAV dolerių – mažiausio lygio nuo vasario, – tačiau po to vėl kiek pakilo, rašo „Elta“.
Taigi, kas vyksta akcijų rinkose ir ko galime tikėtis toliau? To „Delfi“ paklausė ekonomistų.
„Investuotojai pasiima pelnus ir išeina“
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad nuo praėjusios savaitės pabaigos akcijų rinkose stebimi reiškiniai yra susiję su „garo išleidimu“.
„Siūlyčiau bet trumpuoju laikotarpiu nelyginti to, kas vyksta akcijų rinkose, su tuo, kas vyksta ekonomikoje. Atsiminkime, kad akcijų rinkos arba bent dalis jų, labiausiai kalbant apie technologijų sektoriaus akcijas ir Japoniją, patyrė istoriškai smarkų brangimą. Tiesiog po didelio ir dažnai nepamatuoto augimo ateina korekcinis laikotarpis“, – „Delfi“ sakė T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, nors Japonijos indeksas per kelias dienas patyrė virš 20 proc. siekiantį smuktelėjimą, reikėtų suprasti, kad įvykus šiam nuosmukiui indeksas sugrįš ten, kur buvo šių metų pradžioje.
„Matyti, kad nusiimami pelnai, fiksuojamos geros uždirbtos grąžos. Aišku, bandoma pasinaudoti tam tikromis prastomis naujienomis ekonomikoje. Penktadienį JAV darbo rinkos duomenys buvo prastesni nei laukta, bet jie nebuvo tokie blogi, kad būtų galima kalbėti apie recesiją. Yra daug trumpalaikės reakcijos, bet kol kas panikuoti nereikia“, – sakė T. Povilauskas.
Savo ruožtu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad smukimą lėmė blogėjanti JAV ekonominė situacija ir rinkų nerimas, jog JAV centrinis bankas vėluoja su palūkanų karpymu. Visgi kilusią paniką, jo teigimu, iš dalies galima vadinti perdėta.
„Rinkos pažiūrėjo į bendrą JAV darbo rinkos rezultatą, bet du darbo rinkos rodikliai, kurie labiausiai koreliuoja su JAV ekonomika, nieko blogo nerodo. Tai yra du rodikliai – pilnai užimtų darbuotojų metinis pokytis ir darbuotojų skaičius logistikos sektoriuje. Ten nieko blogo nematau“, – svarstė A. Izgorodinas.
Jis antrino T. Povilauskui, jog akcijų kainos krenta ir dėl to, kad investuotojai tiesiog pasiima pelnus ir išeina.
O „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad JAV technologijų įmonių akcijos yra taip pervertintos, kad jų smukimą galėjo nulemti ir nedidelė kibirkštis.
„Šiemet vyravusią euforiją greitai pakeitė panika, tam įtakos turėjo praėjusią savaitę paskelbti prasti JAV makroekonominiai duomenys – pramonės nuosmukis, padidėjęs nedarbo lygis (pagal vieną iš apibrėžimų JAV ekonomika jau yra recesijoje). Šios makroekonominės tendencijos nebuvo nei labai netikėtos, nei labai dramatiškos, bet JAV technologijų akcijos yra taip pervertintos (matuojant bet kokiais vertės rodikliais), kad nereikėjo didelės kibirkšties, kad visas AI burbulas išsileidinėtų daug greičiau nei prisipūtė“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė N. Mačiulis.
O finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad savaitė prasidėjo „su viena kitai prieštaraujančiomis naujienomis“.
„(...) Baimės dėl Izraelio ir Irano tiesioginio karo bei JAV recesijos galimybės dėl ekonomikos stagnacijos. Tačiau lygiagrečiai nafta šovė žemyn iki 75 dolerių, o paskutinį ketvirtį JAV augo sparčiau nei tikėtasi“, – nurodė jis.
Akys dabar krypsta į centrinius bankus
A. Izgorodinas teigė nematąs didesnio šios situacijos poveikio Lietuvos gyventojams, tačiau sutiko, kad Lietuvos pramonė turėtų tai turėti omenyje. Visgi gresiančių neigiamų pasekmių jis nenumatė.
„Galbūt paradoksalu, bet Lietuvos verslui recesija pasaulyje ne visada yra blogas ženklas. Tą matome netgi dabar – šiuo metu Lietuvos pramonė eina prieš trajektoriją ir mažėjant gamybai Vokietijoje mūsų pramonės gamyba kyla.
Kodėl taip yra? Todėl kad pasaulyje mažėjant vartojimui Vokietijos įmonės labiau linkusios duoti užsakymų toms valstybėms, kurios tam tikrus komponentus pagamina pigiau“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto vieną riziką jis įžvelgė. Anot ekonomisto, jei valdžios ir centriniai bankai pernelyg jautriai sureaguos į paniką finansų rinkose, ims žaibiškai karpyti palūkanas ir spausdinti pinigus, pasaulyje gali kilti dar viena infliacijos banga.
„Labai svarbu, kad centriniai bankai nekartotų per pandemiją padarytų klaidų. Pasaulio mastu centrinių bankų politika yra labai agresyvi – tai į vieną, tai į kitą pusę. Per pandemiją turėjome nulines ir minusines palūkanas, dabar jos rekordinės“, – pastebėjo jis.
Anot A. Izgorodino, JAV centrinis bankas dabar turi parodyti rinkoms, kad kontroliuoja situaciją, o kitas žingsnis bus palūkanų karpymas rugsėjį. Išlieka tikimybė, kad FED surengs neplanuotą, papildomą posėdį šiam klausimui aptarti, tačiau, anot ekonomisto, ji nėra didelė.
Tuo metu N. Mačiulis prognozavo, kad centriniai bankai palūkanų normas mažins sparčiau ir gal net didesniais žingsniais. „Pavyzdžiui, labai padidėjo tikimybė jog FED ir ECB palūkanas rugsėjį mažins ne 0,25, o 0,5 procentinio punkto“.
Savo ruožtu T. Povilauskas svarstė, kad centriniai bankai į situaciją turėtų reaguoti pakankamai šaltai, nepaisant to, kad finansų rinkos nori, jog palūkanos būtų mažinamos greitai.
„Aišku, dabar mąstymas apsivertė. Jeigu prieš mėnesį buvo keliamas klausimas, ar bazinės palūkanų normos bus mažinamos du kartus, dabar užcementuojama, kad mažinimų bus ir iš JAV, ir iš Europos Centrinio Banko, jų bus ne vienas“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau išvadų jis neskubėjo daryti, nes ir šio ryto pavyzdys parodė, kad nuotaikos kinta greitai – iš ryto buvo tikimasi, kad FED palūkanų normas mažins dar šią savaitę, bet situacija jau rimsta.
„Norint kalbėti apie 50 proc. punktų mažinimą, reikėtų sulaukti daugiau prastesnių žinių iš realios ekonomikos. Finansų rinkos labai mėgsta pritempti pelnų nusiėmimą prie blogų naujienų manydamos, kad centriniai bankai reaguos. Visgi vienos savaitės pokyčius centrinių bankų vadovai vertins atsargiai“, – tvirtino T. Povilauskas.
