„Tokia sistema yra nelegali, mes negalime nuomoti vairuotojų, kurie yra atvažiavę iš trečiųjų šalių ir gavo leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Bet yra prisidengiama tuo, kad kitur trūksta vairuotojų ir dėl to jie perduodami. (...) Tokiais atvejais turėtų būti naikinamas leidimas gyventi“, – ketvirtadienį „LRT radijui” aiškino Z. Buivydas.
„Dabar Europoje trūksta 600 tūkst. vairuotojų ir prasideda tokie dalykai“, – pridūrė jis.
Tokie pažeidimai, anot jo, sparčiai eikvoja metinį laikinų leidimų Lietuvoje gyventi kvotų limitą ir užtikrina vairuotojų trukumą šalyje.
„Kaip trūksta pas mus tų žmonių, kurie į Lietuvą atvažiuoja dirbti – apie tai kalba ir kolegos. Aišku, kad mes neturime visiškai operatyvinių duomenų, kad galėtume pasakyti tikslius tokių vairuotojų skaičius“, – sakė jis.
V. Šilinskas: dažniausiai darbuotojų trūkumas kyla dėl netinkamų darbo sąlygų
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad transportavimo įmonės turi turėti bent 5 transportavimo priemones, kas turėtų reikšti bent dalinį veikimą Lietuvoje.
„Yra Transporto kodekse reikalavimas, kad įmonės turi turėti bent 5 transporto priemones. Bet šį reikalavimą jos apeina ir negaliu atsakyti, kodėl nėra to užtikrinama transporto sektoriuje“, – teigė V. Šilinskas.
Tuo pat metu, anot viceministro, dažniausiai darbuotojų trūkumai kyla dėl blogų darbo sąlygų, su kuo ypač susiduriama transportavimo sektoriuje. Pasak jo, darbuotojų nuoma įtariamos įmonės siūlo geresnius atlyginimus nei tiesiogiai įdarbinančios.
„Dažniausiai darbuotojų trūkumas kyla dėl darbo sąlygų. Nes transporto sektoriuje yra daugiausiai darbo ginčų, labiausiai išaugęs nelegalus darbas. Tai su Darbo inspekcija tikrai tikriname, sprendžiame darbo ginčus ir tiesiog Darbo inspekcijos pajėgumai yra riboti“, – aiškino viceministras.
„Jeigu žiūrime į tas įmones, kurios pasirodė įtartinos, jose atlyginimai pasirodė aukštesni, negu įmonėse, kurios įdarbina tiesiogiai. Tai klausimas kyla, iš ko jos uždirbti tiek sugeba“, – pridūrė jis.