„Tranzitas yra svarbi paslauga, bet ne valstybės funkcija, ir tai vis dėlto komercinė paslauga, kurios teikimą reguliuoja dalyvaujančių ūkio subjektų tarpusavio susitarimai, o už komercines paslaugas atsiskaitoma, kaip susitaria komercinių santykių subjektai.
LTG („Lietuvos geležinkelių“ – red.) klientai yra laisvi pasirinkti finansinius tarpininkus – nėra būtina, kad apmokėjimus aptarnautų Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos“, – teigiama ministerijos komentare „Delfi“.
Ji primena, kad prekių gabenimas į Kaliningradą tranzitu galimas tiek ir tokiu mastu, kiek joms netaikomos ES ribojamosios priemonės, kaip tai išdėstyta ES reglamentuose ir Europos Komisijos (EK) gairėse. Sankcionuotų prekių atžvilgiu tai reiškia, kad neturi būti viršijami trijų metų gabenimo vidurkiai.
Ministerija tikisi, kad visi šių komercinių santykių dalyviai – taip pat ir Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai – įvertins paminėtas aplinkybes, ir priims atitinkamus sprendimus remdamiesi savo vidaus politika.
„Kaip pažymėjo ir Europos Komisija, atsiskaitymai už leidžiamą tranzitą yra teisėti, tačiau dėl tokių atsiskaitymų vykdymo sprendžia tik komercinių santykių subjektai“, – akcentavo ministerija.
Susisiekimo ministerija sako dar liepos mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ bei suinteresuotosioms institucijoms išdėsčiusi savo poziciją dėl atsiskaitymų, susijusių su Kaliningrado tranzito vykdymu, pažymėdama, kad tranzitas tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado srities gali būti vykdomas, kai yra užtikrinamos ES dokumentuose ir Europos Komisijos gairėse nustatytos sąlygos.
Tai reiškia, kad galimi ir mokėjimai, kaip pabrėžia ir EK. „Lietuvos geležinkeliai“ apie tai informavo ir šalyje veikiančius bankus.
Ministerija taip pat komentavo, kad EK gairės numato ir aiškų leidžiamų gabenti būtinų sankcionuojamų prekių vidurkio skaičiavimo modelį, juo ir vadovaujasi „Lietuvos geležinkeliai“.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nekomentuoja, su kokiais bankais konkrečiai dirba, tačiau patikino jog šiuo metu tiek keleivių, tiek ir krovinių tranzitas yra užtikrinamas.
„LTG Grupė dirba su keliais skirtingais bankais. Įtakos bankų sprendimams neturime, tad jų pakomentuoti negalime“, – „Delfi“ teigė bendrovė.
Pasak jos, atsižvelgiant į ES gaires, leidžiamų gabenti prekių kiekiai vertinami pagal trejų kalendorinių metų (skaičiuojant jį nuo 2019 metų sausio 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos imtinai) geležinkelio transportu pervežtų prekių aritmetinį vidurkį, kai prekių tiek pradinė, tiek paskirties vieta yra Rusijos Federacija.
„Į sąrašą įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai vertinami konkrečiai kai gaunamos paraiškos. Šiuo metu pasiekti kai kurių prekių kodų geležies ir plieno, medienos gaminių, trąšų, etilenglikolio, taip pat kai kurių kitų prekių vidurkiai“, – aiškina „Lietuvos geležinkeliai“.
„Remiantis EK gairėse numatyta tvarka, iki šiol atmestų paraiškų prekių pervežimui tarp Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją atvejai buvo pavieniai ir sudarė iki 5 proc. visų šia kryptimi gabenamų prekių paraiškų“, – pridūrė bendrovė.
Būtinųjų sankcionuotų prekių vidurkiai:
2021 metais visų prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningradą ir iš Kaliningrado į Rusiją (tai yra, kai pradinė ir galinė stotis – Rusijoje) sudarė 5,6 mln. tonų.
Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius prieš savaitę interviu „Delfi“ teigė negalintis vienareikšmiškai pasakyti, ar su Kaliningrado tranzitu susiję mokėjimai bus tęsiami po rugsėjo 1 dienos.
„Nuo rugsėjo 1 dienos operacijos (su Rusija – red.) bus nevykdomos, bet yra tam tikros išimtys – humanitariniais tikslais, valstybės funkcijų įgyvendinimui. Kad tai būtų, turi būti labai aiškūs valstybės sprendimai. Kad tai būtų užtvirtinama, kad tranzitas yra būtent toks. Toliau žiūrime į kitus aspektus, kurie yra svarbūs įvertinti. T. y. ar tos operacijos nekelia per didelės rizikos“, – sakė V. Sinius.
Motyvuodamas konfidencialumu jis sakė, kad bankas negali atskleisti, kas yra jo klientas, o kas nėra, kartu negali komentuoti, kurių klientų operacijos patenka į humanitarinių ar valstybės funkcijų užtikrinimo kriterijus.
SEB bankas teigia negalintis komentuoti konkrečių klientų atvejų, tačiau primena, kad už tranzitą atsiskaitoma su Rusija, o šis bankas nuo 2022 metų gegužės 15 dienos nebeteikia finansinių mokėjimų paslaugų, įskaitant mokėjimus, į ir iš Rusijos ir Baltarusijos visomis valiutomis.
„Tam tikros išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar yra atliekami humanitariniais tikslais, tačiau kiekvienos situacijos aplinkybės yra vertinamos individualiai“, – komentuoja SEB banko Pinigų plovimo prevencijos departamento direktorė Eglė Malonaitė.
„Konkrečių klientų atvejų negalime komentuoti, nes bankas yra saistomas banko paslapties ir negali trečiosioms šalims atskleisti santykių su klientais detalių. Jei klientui kyla klausimų, kviečiame jį tiesiogiai susisiekti su banku“, – sakė ji.
„Citadele“ bankas taip pat atsiuntė savo atsakymą: „Bendradarbiavimo sąlygų su klientais nekomentuojame dėl tarpusavio konfidencialumo susitarimų. Jeigu norite gauti komentarą šia tema, kviečiame kreiptis tiesiai į klientą“.
Dalis kitų didžiausių komercinių bankų į paklausimą neatsakė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis BNS sakė, kad už tranzitą į Kaliningradą Rusijos ir Baltarusijos įmonės su „Lietuvos geležinkeliais“ galėtų atsiskaityti ir per užsienyje veikiančius bankus.
Pasak M. Skuodžio, ministerija atsiskaitymo už tranzitą tvarką derino ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), nes pastaroji atsako už tai, kad naudos negautų sankcionuoti asmenys ar įmonės.
„Mes su jais (FNTT – BNS) nuolat konsultuojamės, visos institucijos prie bendro stalo, tačiau natūralu, kad komerciniai bankai, norintys įsitikinti dėl pervedimo, taip pat savarankiškai konsultuojasi su FNTT. Tas daroma ir šiuo metu praktiškai dėl kiekvieno krovinio“, – sakė ministras.
FNTT anksčiau BNS nurodė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už paslaugas, susijusias su Kaliningrado tranzitu, tačiau tvirtina vertinsianti kiekvieną atvejį.
Europos Komisija kiek anksčiau pareiškė, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.
LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tai padaryta reaguojant į paskelbtas EK gaires.
„Delfi“ primena, kad liepos pabaigoje Ukrainos žiniasklaidoje paskelbta, jog vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų, prižiūrintis tranzitą į Kaliningradą, nutrauks operacijas su Rusija, dėl to laikinasis Rusijos reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai įteikė notą.
S. Riabokonis apie įteiktą Lietuvai notą pranešė propagandinio kanalo „Rossija 24“ eteryje, rašo ukrainiečių unian.net. Tuomet jis ir minėjo Šiaulių banką. Rusija klausia, kaip vyks tranzitas, jeigu jį aptarnaujantis Lietuvos komercinis bankas nuo rugsėjo stabdo mokėjimus su Rusija. Maskva tai pavadino „antro smūgio tranzitui“ rengimu.
Tačiau po kelių dienų Lietuvos užsienio reikalų ministerija persiuntė notą Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministras Marius Skuodis tuomet sakė, kad valstybės tikslas, jog pagal Europos reguliavimą tranzitas vyktų.
„Taip, atsižvelgiant į europinį reguliavimą, pagal tuos išaiškinimus, kurie yra, pagal konsultacijas su partneriais, tokia apimtimi, natūralu, interesas yra, kad tranzitas vyktų. Atsižvelgiant į visa ko susiderinimą su Europos Sąjunga“, – sakė M. Skuodis.
Jis užsiminė ir apie „Lietuvos geležinkeliams“ išsiųstą raštą, kartu pasakė, kad lemiamas yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybos žodis, ir, galiausiai, viskas priklauso nuo pačių bankų.
„Delfi“ tuomet kalbinti kai kurie Seimo nariai sakė, kad jeigu jau Lietuva užtikrina tranzitą, turėtų gauti už tai ir pinigus.