Laukia dar keli sankcijų įsigaliojimo etapai
Dėl prekių gabenimo tranzitu tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių Lietuva įgyvendina ES priimtas sankcijas, kurios privalomos visoms ES valstybėms narėms.
ES priimtos sankcijos prekėms turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius ir įsigaliojimo terminus. Kovo 15 d. priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete buvo įvestos ribojamos priemonės plienui ir kitų juodųjų metalų produktams, kurios pradėtos taikyti birželio 17 d. Nuo tada tokie produktai nebegali būti gabenami per ES šalių teritorijas bet kokiu transportu.
Susisiekimo ministerija pažymi, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas. Toliau vyksta keleivių ir nesankcionuotų prekių tranzitas.
Ministerija primena, kad laukia dar keli ES sankcijų įsigaliojimo etapai.
– liepos 10 d. įsigalios draudimas cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, išvardintiems Reglamento XXI priede (3 i str.,), taip pat, pagal 3 k str., produktams, išvardintiems XXIII priede;
– rugpjūčio 10 d. įsigalios draudimas angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuoti iš Rusijos;
– gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario mėn. naftai ir atitinkamai naftos produktams, su specifinėmis sąlygomis.
„Atitinkamos tarnybos tikrina ir tikrins, ar sankcionuojamos prekės nėra gabenamos bet kokiomis komercinėmis transporto priemonėmis – tai galioja tiek geležinkeliams, tiek kelių transportui, kuris tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos nėra draudžiamas.
Tačiau pabrėžiame – tai galioja tik nesankcionuotų krovinių gabenimui. Kaip užtikrinti efektyvų tranzito funkcionavimą, drauge nesudarant jokių prielaidų išvengti sankcijų – tai svarbi atitinkamų Lietuvos tarnybų veiklos dalis, ir jos tam visiškai pasirengę“, – tikina Susisiekimo ministerija.
Pervežimų sumažės perpus
Kaip rodo apibendrinti duomenys, „LTG Cargo“ per praėjusius metus pervežė apie 51,1 mln. tonų krovinių. Apie 20 proc. jų sudarė tranzitiniai kroviniai.
Preliminariu LTG vertinimu, šiemet dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijai bei Rusijai paskelbtų sankcijų krovinių pervežimo apimtys bus maždaug per pusę mažesnės ir sieks apie 26,5 mln. tonų. Šie skaičiavimai buvo atlikti atsižvelgiant į galimas sankcijas.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, vėliau šiemet įsigaliosiančios ES sankcijos Rusijos prekių tranzitui per ES teritoriją neturėtų smarkiai paveikti LTG krovinių pervežimo.
„Sankcijos įsigalioja etapas po etapo, tai nafta ateis dar labai negreitai, metų pabaigoje, o sankcijos angliai – rugpjūčio mėnesį, bet ji jau dabar praktiškai nevažiuoja – įmonės atsisako pirkti, sankcijas įgyvendina ne tik vežėjas, bet ir pirkėjas iš anksto“, – trečiadienį kalbėjo M. Skuodis.
Rusija jau iššaudė didžiąją dalį šovinių
Rusija dėl šių veiksmų kaltina Lietuva ir grasina imtis atsakomųjų veiksmų, nors tai nebuvo vienašališkas Lietuvos sprendimas. Tarp įvardijamų priemonių – Lietuvos vežėjų tranzito uždraudimas arba Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atjungimas nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL).
Delfi kalbinti ekonomistai nemano, kad Rusijos grasinimai ir galimos atsakomosios priemonės net ir įsigaliojus naujiems draudimams turės rimtą ekonominį poveikį Lietuvai.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija didžiąją dalį šovinių yra iššaudžiusi.
„Dar prieš 2014 m. Lietuvos ekonominė ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo, o 2014-2015 m. ženkliai sumažėjo. Kitas etapas vyko praėjusių metų antroje pusėje ir šiemet, prasidėjus karui Ukrainoje.
Tai tų svertų Rusija nebelabai daug turi. Kalbant apie energetiką, galimas atjungimas nuo BRELL žiedo, Lietuva lyg ir praėjusių metų pabaigoje bandė dirbti atsijungusi nuo jo. Tai mes didelės žalos neturėtume“, – komentuoja jis.
Rusija gali nukentėti pati
Anot jo, ekonominių rizikų gali kilti mūsų šalies transportui, ypač vežėjams, dirbantiems su trečiosiomis šalimis. Tačiau ekonomistas svarsto, ar nuo Rusijos veiksmų nenukentėtų pati Rusija.
„Nėra aiškaus atsakymo, kas labiau nukentėtų. Ar pati Rusija labiau nenukentėtų dėl tokių savo veiksmų, nes jos santykiai su centrinėmis Azijos šalimis, kaimynėmis, ypač Kazachstanu, nėra patys geriausi. Dabar yra nemažai nesutarimų – Kazachstanas išreiškė nepasitenkinimą, nes jau dabar stringa tam tikrų žaliavų eksportas per Rusiją.
Kazachstanas Rusijai reikalingas, nes per jį daugiausia vyks vadinamo paralelinio importo. Kadangi Rusijai nėra galimybės importuoti daugelio prekių, jos iš pradžių bus importuojamos į Kazachstaną ir vėliau perparduodamos Rusijai. Jei Rusija pradės kaišioti pagalius į ratus Kazachstanui ar kitoms šalims, tai išeis ne į gerą.
Jau dabar galima pamatyti tokias tendencijas ir didelius Rusijos prekybos mastus per kitas šalis, pažiūrėjus į tų šalių valiutų kursus. Yra įspūdingi valiutų kursų sustiprėjimai, pvz., Gruzijos lario ir Kazachstano tengės, nes prekių srautai, kurie anksčiau vykdavo tiesiogiai į Rusiją, dabar vyksta per tas šalis. Taigi galimybė yra (riboti Lietuvos vežėjų tranzitą – Delfi), bet tai pakankamai rizikinga Rusijai“, – pasakoja ekonomistas.
Ž. Mauricas pažymi, kad Lietuvos vežėjai su lietuviškais numeriais, galima sakyti, nebeveža krovinių į Rusiją, tad grėsmių šiam sektoriui nemato.
Apie tai kalba ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas: „Mes, kaip vežėjai, tą esame jautę jau daug kartų, tai būtų rusų klasika, tai tikrai nenustebtume. Bet, matyt, jie taip sau visai užsidarys važiavimą, nes šiuo metu dar turi maisto tiekimą, mes vis dar vežame jiems. Tai jie ir tai uždarys, tai ir kainas pervežimo pasididins. Protingo sprendimo šioje vietoje nematau.“
Mano, kad nutrūkęs tranzitas išeis į naudą
Ž. Maurico teigimu, Rusija jau turi kitų kelių, kaip tiekti sankcionuotą produkciją į Kaliningradą, – oru arba jūra: „Praktiškai didžiąją dalį jau dabar veža, ir ruošiasi tą daryti toliau. Gegužę buvo transportavimo per Lietuvą žymus kritimas.“
Ekonomistas vertina, kad rusiškų prekių tranzito netekimas Lietuvai išeis į naudą.
„Lietuvos geležinkeliai nemažą pajamų dalį gaudavo iš tranzito. Apskritai visa mūsų geležinkelių infrastruktūra pritaikyta transportavimui iš Rytų į Vakarus. Bet tai nėra perspektyvi sritis, nes Rusija daug investuoja į savo uostus ir infrastruktūrą, ypač Peterburgo, kadangi esame tarp daugelio šalių, konkuruojančių tarpusavyje, tarkime, Latvijos, Estijos. Tai labai didelė politinė ir ekonominė rizika ir neišvengiamai prisideda korupcijos dedamoji.
Tai mūsų net nelabai galėjo būti stiprioji pusė, ir galbūt išeis į gerą, kad neturėsime tranzito. Jei būtume turėję, Rusija ateityje būtų galėjusi bet kada pradėti šantažuoti, sakydama, kad srautus nukreips kur nors kitur“, – dėsto Ž. Mauricas.
Nemato grėsmių Lietuvai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad, jeigu Rusija imsis kokių nors veiksmų, poveikis Lietuvai bus nedidelis.
„Kalbant apie eksportą ir importą, Rusija yra labai maža Lietuvos eksporto partnerė. Rusijos dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte nesiekia 2 proc. nuo viso Lietuvos eksporto. Mūsų įmonės į Rusiją praktiškai nieko neeksportuoja, per 80 proc. eksporto keliauja į ES šalis.
Rusija importuoja galutinius produktus, o Lietuvos eksportuotojai daugiausia gamina tarpinio vartojimo prekes, tai šiame kontekste poveikis Lietuvai nedidelis“, – vertina jis.
Anot jo, Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos importo – labai maža: „Žiūrint į atskirus gaminių segmentus, išskyrus metalus ir medieną, priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos – labai maža. Tai čia poveikis irgi nedidelis.“
Grėsmių jis neįžvelgia ir transporto paslaugų srityje.
„2013 m. visam NVS regionui teko 37 proc. Lietuvos transporto paslaugų eksporto, o 2021 m. teko 16,5 proc., kai ES – 73 proc.
Rusijos dalis Lietuvos transporto paslaugų eksporto nukrito nuo 28 proc. 2013 m. iki 9 proc. 2021 m. Tai ir čia mūsų priklausomybė nuo NVS regiono, tranzito per Rusiją labai maža. Manau, kad šių metų pradžioje ta dalis dar labiau nukrito, nes mūsų įmonės vengia Rusijos kaip nepatikimo partnerio“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Pašnekovas priduria, kad tiek dujų, tiek elektros kontekste Lietuva yra nepriklausoma nuo Rusijos. „Spaudimo nėra, kur daryti“, – sako jis.
Didžiausia rizika – visuomenės nerimas
Ekonomisto nuomone, Rusijos grasinimai – dirbtinės eskalacijos su tikslu paveikti įmonių ir gyventojų lūkesčius, kad visuomenėje kiltų nerimas ir panika. Šiuose grasinimuose jis mato labai mažai ekonominių aspektų.
„Svarbiausia nepasiduoti panikai. Praktiniai skaičiai aiškiai rodo, kad prekių eksporto ir importo bei paslaugų prekybos prasme Lietuva su Rusija praktiškai nesusijusi. Energetikos prasme esame nuo Rusijos nepriklausomi. Didžiausi rizika – psichologinis verslo ir gyventojų nerimas“, – apibendrina jis.
Tranzitas krito dar iki sankcijų
LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo“ tranzitu į Kaliningradą pernai pervežė apie 11,2 mln. tonų krovinių – tai sudarė 22 proc. visų įmonės pervežtų krovinių (51 mln. tonų), per metus šio tranzito srautas didėjo 10 proc. – tam daugiausiai įtakos turėjo išaugęs statybinių medžiagų, juodųjų metalų ir maisto produktų vežimas.
LTG anksčiau pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.
Susisiekimo ministras M. Skuodis trečiadienį žurnalistams sakė, kad krovinių tranzitas iš Rusijos į Kaliningradą nuo metų pradžios krito daugiau nei perpus, dar iki Kremliui pradedant karą Ukrainoje.
„Jei pasižiūrėtume į tranzitą iš Rusijos teritorijos į Kaliningrado sritį, srautai, lyginant praėjusių metų pabaigą su geguže, yra kritę daugiau nei du kartus. Dar iki sankcijų. Srautai pradėjo kristi dar iki karo pradžios ir po to dar tolygiai mažėjo“, – trečiadienį Seime kalbėjo ministras.
„Jei pasižiūrėsime, kad sankcijos angliai įsigalios tik rugpjūtį, šiandien anglis į Kaliningradą iš Rusijos praktiškai nebekeliauja. Ir tai daug ką pasako apie tai, kaip buvo sankcijos suprastos ir kam rengtasi“, – pridūrė jis.