Šiuo metu ATLPS daugiausia dalyvauja pramonės įmonės, savo veikloje naudojančios iškastinį kurą deginančias katilines, kurių galingumas viršija 20 MW. Tai gali būti elektrinės, cemento ir kalkių, naftos perdirbimo, keramikos, stiklo, medienos ir popieriaus, plytų ir čerpių ar akmens vatos gamybos sektorių įrenginiai.
Tokioms įmonėms kasmet yra išduodamas tam tikras kiekis nemokamų taršos leidimų. Jei jų nepakanka, papildomų galima įsigyti pirminėje rinkoje (Europos Komisijos aukcionuose) arba iš kitų rinkos dalyvių, kurie savo leidimų neišnaudoja. Vienas taršos leidimas į atmosferą leidžia išmesti vieną toną anglies dvideginio (CO2).
Nuo 2027 m. į šią sistemą bus įtrauktas ir kelių transporto sektorius, kuriam taip pat teks pirkti taršos leidimus, priklausomai nuo valdomų transporto priemonių keliamos taršos. Tokiam pokyčiui neseniai pritarė Europos Parlamentas, netrukus jį turėtų patvirtinti ir Europos Taryba.
Vežėjai sako neprieštaraujantys principui „teršėjas moka“, tačiau baiminasi, kad turės mokėti du kartus, nes papildomus taršos mokesčius siūlo ir Aplinkos ministerija, kurios pateiktas Akcizų įstatymo pataisas šių metu svarsto Seimas.
Išvengti naujų mokesčių būtų galima ir investuojant į netaršias transporto priemones, tačiau tiek jų pasiūla, tiek reikalinga infrastruktūra labai ribota, todėl labai tikėtina, kad po ketverių metų didžioji dalis vilkikų Europos keliais riedės vis dar degindami dyzeliną.
Našta būtų nepakeliama
Didžiąsias Lietuvos transporto įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas visų pirma pabrėžia, kad Europos Parlamento sprendime numatyta viena išlyga – pokyčiai gali įsigalioti ir 2028-aisiais, t. y. metais vėliau, jei 2027-aisiais degalų kainos bus itin aukštos. Tiesa, nėra apibrėžta, kokios kainos būtų laikomos aukštomis.
Bet kokiu atveju transporto įmonėms taršos leidimus vis tiek reikės pirkti, o P. Drižas skaičiuoja, kad tai gali tapti nemenka papildoma finansine našta. Transportas kartu su pastatų šildymo sektoriumi bus įtrauktas į naują ATLPS II sistemą, taršos leidimų kainas joje numatoma nustatyti iki 2027 metų.
„Vienas apyvartinis taršos leidimas tonai CO2 šiandien aukcionuose kainuoja apie 100 eurų. Jei kaina tokia būtų ir kelių transportui, tai sektoriui būtų uždėta didelė finansinė našta, atsirastų dar viena dedamoji, kuri brangintų pervežimus“, – Delfi teigia P. Drižas.
„Eurostat“ duomenimis, visas Europos kelių transportas per metus į atmosferą išmeta beveik 900 mln. tonų CO2, apie 40 proc. šio kiekio tenka įvairaus dydžio sunkvežimiams ir autobusams. Padauginus iš 100 eurų išeina, kad bendra komercinio transporto taršos leidimų rinkos vertė galėtų siekti apie 36 mlrd. eurų.
Apie 1200 vilkikų valdančios bendrovės „Hoptransa“ akcininkas Vytas Volkevičius skaičiuoja, kad vienas įmonės vilkikas per metus į atmosferą vidutiniškai išmeta apie 78 tonas CO2. Jei vienos transporto priemonės išlaikymas, atsiradus taršos leidimų sistemai, pabrangtų beveik 8 tūkst. eurų, verslui tai būtų nepakeliama našta. Todėl pašnekovas tikisi, kad taršos leidimų transportui kainos nesieks sumų, kurias šiandien moka pramonės sektorius.
„Aš galvoju, kad šita kaina dabartinėmis sąlygomis būtų nepakeliama. Bet yra labai daug niuansų, kaip ta tarša bus skaičiuojama. Mes skaičiuojame daugindami kilometrų skaičių iš gamintojo deklaruojamų transporto priemonės emisijų. Bet ta tarša gali skirtis, priklausomai nuo to, kiek ta mašina kilometrų nuvažiavo iš tiesų, kokiomis sąlygomis buvo važiuojama ir panašiai“, – Delfi sako V. Volkevičius.
Pasak jo, transporto įmonės finansinės taršos leidimų naštos tikrai negalės prisiimti, tad akivaizdu, jog pervežimai brangs, o galiausiai už viską susimokės galutinis vartotojas.
„Laikas parodys, bet jei visam Europos transporto sektoriui atsiranda vienodos sąlygos, tai galutinis vartotojas turės dalį naštos prisiimti ir už tai susimokėti. Čia nėra kito pasirinkimo“, – įsitikinęs „Hoptransos“ savininkas.
Alternatyvų dyzelinui kol kas nėra
TTLA generalinis sekretorius P. Drižas sako, kad nors Lietuva turi nemažai itin stambių transporto įmonių, jų konkurencingumui Europoje privalomi taršos leidimai įtakos nedarys, kadangi šis naujas mokestis palies viso žemyno sektorių.
Tačiau jis nerimauja, kad lietuviai už taršą mokės du kartus, nes Aplinkos ministerijos siūlomose Akcizų įstatymo pataisose yra numatyta nauja CO2 dedamoji. 2025 m. ji dyzelinui siektų 26,2 euro už 1000 litrų ir palaipsniui augtų, kol 2030-aisiais pasiektų – 157,2 eurus už 1000 litrų.
„Mes ir Briuselyje esame sakę, kad norėtume išvengti dvigubo efekto, kai tuo pačiu metu atsirastų ne tik taršos leidimai, bet ir augtų nacionalinis apmokestinimas. Valstybė eina to link, bet matysime, kas bus 2027 metais“, – kalba P. Drižas.
Jis taip pat pažymi, kad 2027-ieji dar gana toli, todėl nuo naujų mokesčių vežėjus galėtų išgelbėti ir technologinė pažanga, kuri užtikrintų didesnę netaršių vilkikų pasiūlą ir didesnį tokių transporto priemonių efektyvumą.
„Jei kalbame apie sunkiasvorius vilkikus, tai transporto sektorius neturi jokių kitų galimybių, tik priklausyti nuo gamintojų. Šiandien „Euro 6“ standartas yra griežčiausias ir mažiau taršaus vilkiko tiesiog negalime turėti. Taip, galima pirkti elektrinius vilkikus, bet tada atsimušame į sieną, nes nėra infrastruktūros“, – teigia TTLA vadovas.
Jis sako, kad Lietuvos vežėjai Europoje yra tarp daugiausiai investuojančių į transporto atnaujinimus, todėl jei tik gamintojai sugebės pasiūlyti elektrinius vilkikus, galinčius viena įkrova nuvažiuoti bent 1000 kilometrų, tokie sunkvežimiai iškart atsiras mūsų bendrovių parkuose.
„Hoptransos“ akcininkas V. Volkevičius taip pat netiki, kad 2027 m. didelė Europos vilkikų dalis galėtų būti varoma alternatyviais degalais, už kuriuos taršos mokesčių mokėti nereikėtų.
„Aš manau, kad po ketverių metų didžioji dalis parko toliau degins dyzeliną. Galbūt tik atsiras didesnis impulsas virsmui. Bet reikia suprasti, kad vidutinis vilkiko naudojimo laikas yra maždaug penkeri metai, tai reiškia, kad šiandien perkami vilkikai 2027 m. vis dar važiuos ir bus naudojami“, – sako V. Volkevičius.
Kainos bus kontroliuojamos
Tuo metu Aplinkos ministerija Delfi nurodo, kad nemokami taršos leidimai transporto sektoriui skiriami nebus, tačiau Europa numatė saugiklius, kurie turėtų užtikrinti, kad finansinė našta verslui nebūtų per didelė.
„Taršos leidimų kainai viršijus 45 eurus, numatytas papildomų leidimų išleidimas iš Rinkos stabilumo rezervo, kad kainos būtų stabilizuotos. Be to, nuo 2027 m. įsigaliojus sistemai į rinką bus išleista 30 proc. daugiau ATL, užtikrinant sklandų sistemos įsigaliojimą ir apsaugant vartotojus nuo staigaus kuro kainos padidėjimo“, – pažymi ministerija.
Anot jos, valstybės narės turėtų nelaukti 2027 m. ir jau dabar pradėti skatinti pokyčiams iškastinio kuro ir degalų tiekėjus bei vartotojus, kad rinkoje atsirastų daugiau alternatyvaus kuro ir degalų iki pilnai įsigalios ATLPS II. Prie šio tikslo esą prisidės ir Seime svarstomos Akcizų įstatymo pataisos, kurios didintų iškastinio kuro apmokestinimą nacionaliniu lygiu.
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad siekiant sušvelnini taršos leidimų prekybos reformos įtaką, bus įsteigtas naujas Socialinis klimato fondas, iš kurio Lietuvai 2026-2032 m. bus skirta apie 665 mln. eurų. Šiuos pinigus bus galima panaudoti tiek tiesioginėms išmokoms, tiek investicijoms, kurios būtų nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas grupes – namų ūkius, transporto naudotojus bei labai mažoms įmonėms, kad jos galėtų pereiti prie mažiau taršaus kuro ir didesnio energetinio efektyvumo.
Ministerija skaičiuoja, kad iš Klimato kaitos programos jau yra skyrusi 23 mln. eurų biometano gamybos skatinimui, šiemet tam numatyti dar 31 mln. eurų. Taip pat numatoma už 18,5 mln. eurų įrengti 133 elektromobilių įkrovimo stoteles, 4 suslėgtų gamtinių dujų stotis ir dar 4 stotis, kuriose būtų galima prisipildyti tiek suslėgtų, tiek suskystintų gamtinių dujų.
Taip pat iš Modernizavimo fondo 50 mln. eurų bus skirta žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai.
„Pažymėtina, kad taršos leidimų sistemos plėtra, kartu su nacionalinėmis priemonėmis – Akcizų įstatymo pakeitimu – paskatins spartesnį perėjimą prie alternatyvių kuro ir degalų rūšių naudojimo, mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro bei švelnins poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Kelių transporto atstovai, jau dabar savanoriškai besiimantys iniciatyvų pereiti prie mažiau taršaus kuro, įsigaliojus ATLPS II sistemai, sumažins reikiamų įsigyti taršos leidimų kiekį“, – nurodo ministerija.