Aplinkos ministerija pristatė, kad vietoje jau galiojusio automobilių registracijos mokesčio, nuo šiol turėtų būti du mokesčiai: registracijos mokestis už pirmą kartą į Lietuvą įvežamus automobilius ir kasmetinis mokestis už taršą. Pagal parengtą įstatymo projektą skaičiuojama, kad priklausomai nuo taršos, vienkartinis registracijos mokestis gali siekti nuo 115 iki 2258 eurų, o kasmetinis mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų.
„Delfi“ TV laidoje „Piniginiai reikalai“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad registracijos mokestis keičiamas dėl to, kad valantis Europai pas mus neplūstų taršiausi automobiliai, o gyventojai ir įmonės taip pat būtų motyvuoti pirkti mažiau taršius automobilius. Tuo tarpu kasmetinis taršos mokestis skirtas paskatinti gyventojus jau turimus automobilius iškeisti į mažiau taršius.
„Grįžtant prie klausimo, kodėl tai reikia daryti, tai matome, kad tornadai virš Klaipėdos, masiniai potvyniai Vokietijoje, masinės kaitros Lietuvoje ir tai jau yra stichinės anomalijos. Jos bus vis dažnesnės. Reikia imtis elgesio pokyčių ir viena iš priemonių yra mokestinė.
Apie tuos radikalius mokesčius, t.y. 500-1000 eurų, tai yra dvigubos taršos automobilis, dvigubai taršesnis nei už vidutinišką lietuvišką vidurkį. Lietuvos vidurkis yra per 160 g/km CO2. Tai kai sakoma, kad kainuos tūkstančius, turime suprasti, kad tai be galo galingi dyzeliniai automobiliai su žema euro klase. Man atrodo visuomenė pateisina, kad nėra tokios žmogaus teisės kaip teršti aplinką ir tie, kurie perka automobilius taršesnius nei vidurkis, turi prisidėti prie kolektyvinių priemonių.
Šis įstatymas turi du tikslus – sukurti alternatyvą, t. y. viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą, ir sumažinti Lietuvos transporto taršą, nes ji per 15 metų išaugo per pusę, nors gyventojų skaičius sumažėjo. Matome, kad automobilizacijos lygis – milžiniškas. Tai viena vertus turime mažinti taršą, kita vertus kurti alternatyvą. Visi virš vidurkio esančių automobilių savininkai turi suprasti, kad visuomenė negali toleruoti augančios taršos, visuomenė ten, kur įmanoma, turi kolektyviai keliauti“, – laidoje teigė Simonas Gentvilas.
Kritiką girdi, gali plėsti lengvatų ratą
Tiesa, pasirinktas mokesčio modelis jau sulaukė ir kritikos. Profesorius Raimondas Kuodis savo paskyroje „Facebook“ tai pavadinimo regresiniu turto mokesčiu.
„Teršimo mokestis jau seniai yra – tai akcizas degalams. Ir jis puikiai koreliuoja su tarša, kuri priklauso nuo a) variklio galios, b) nuvažiuotų kilometrų, c) variklio ekonomiškumo, tai 1 arklio galiai, d) greičio, su kuriuo tie kilometrai nuvažiuoti. Tai tą akcizą galit ir remontuot, kartu su ES, kad naujų mažalitražių dyzelių industrija nebegamintų arba mažinti greitį autostradose.
Bet jei jau darželis „įvedinės“ (iš esmės turto mokestį), tai matyt teks spręs nefokusuoto į problemos esmę mokesčio pasekmes. Tarkim, kaip atleisti pensininkus, kurie žiguliais nuvaro kelis šimtus per metus ar visai nieko? Senų mašinų kolekcininkus, kurie vyksta tik į parodas“, – rašė ekonomistas.
Autoverslininkų asociacijos atstovas teigė, kad akcizų nelabai galima ženkliai didinti, nes esame vienoje ekonominėje erdvėje su kaimynais, dėl to gali didėti šešėlis, daugiau įvežama kuro iš kaimynų.
Ministro S. Gentvilo teigimu, akcizai galėtų būti vienas iš būdų, tačiau matyti, kad per 15 metų jie buvo didinami, tačiau lietuviai vis tiek pirko vis taršesnius automobilius.
„Pernai įvestas automobilių registracijos mokestis faktiškai net pasendino automobilius ir padidino emisijų lygį. Jis yra neveiksnus. Turime įsipareigojimus. Jeigu Lietuva nesumažins taršos, tai turėsime mokėti baudas, o baudos gultų ant visų Lietuvos gyventojų. Užbėgdami už akių šitiems veiksmams, mes iš tikrųjų mokestį orientuojame į automobilius, kurie yra virš vidurkio, o tas pateisinimas ar pasakymas, kad senjoras kaime važinėja su kažkoki automobiliu, mes kaip tik duodame sprendimą, kad jei turite taršesnį automobilį jums perregistravimas nekainuos, nebebūsite užrakintas su automobiliu ir jus skatiname persėsti į automobilį iki 130 g/km CO2.
Jau dabar trečdalis Lietuvoje registruotų automobilių nemoka jokių mokesčių ir ateityje nemokės, nes tai yra toleruotina riba. Puikiai suprantame, kad automobiliai Lietuvoje yra būtinybė, ypač regionuose, bet kviečiame gyventojus sėsti į mažalitrius, iki 130 g/km CO2 automobilius. Diskusiją kelia tie, kurie virš vidurkio važinėja ir nori pateisinti tą važinėjimą“, – teigė aplinkos ministras.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Tomas Grabauskas laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad taršą apmokestinti yra būtina, tačiau dabartinis pasiūlymas nėra novatoriškas. Taip pat pastebėta, kad svarstant mokesčio modelį nebuvo konsultuotasi su automobilių verslininkais.
„Kalbant konkrečiai apie modelį, kuris siūlomas, jis daugiau toks hipotetinis. Tikėtina, kad mokant mokesčius, žmonės norės jų vengti ir lips į mažesnius automobilius. Tikėtina, kad surinkti pinigai bus skiriami judumo politikai, t. y. transportui miestuose, dviračiams. Tikėtina, kad ši dvi tezės niekuo nėra pasvertos. Ir man dabar pasakyti, kad tai paveiks lietuvius, yra neįmanoma. Čia yra tik tikimybė.
Mes verslininkai iš tikrųjų pasigendame tikslesnio skaičiavimo, modeliavimo. Parduodantis automobilius autoverslininkas daro įtaką rinkos vystymuisi per rinkodarines programas, pristatydami automobilius. Deja, ministerija šiuo atveju nelabai šnekėjosi su mumis ir nė nebandė pasiklausti mūsų nuomonės dėl to modelio anksčiau.
Mūsų požiūriu yra vienas sutapimas, kad teršėjas turi mokėti. Tačiau šiais laikais yra absoliučiai įmanoma mokestį taikyti nuo sunaudoto kuro, nuo išmestų teršalų ir vengti tokių konfrontacijų su tais, kurie turi taršius automobilius ir nevažinėja. Yra technologijos, kuriomis galima matuoti, kiek automobilis nuvažiavo per metus ir taip apmokestinti“, – teigė T. Grabauskas.
Aplinkos ministras į šią kritiką atsakė, jog buvo svarstyta taikyti mokestį pagal ridą, tačiau tai nebūtų pasiteisinę. O taip pat ir svarstoma, kad lengvatų ratas galėtų būti plečiamas.
„Apie ridą mes galvojome, bet žinome, kad kas trečiame automobilyje rida yra atsukinėjama, žmonių privatumo ir nesinorėtų pažeisti įmontuojant papildomą įrangą ir sekant žmonių judėjimą privačiais automobiliais. Tie technologiniai sprendimai gal ir egzistuoja, bet jie konflikuotojantys su asmenine laisve.
Girdime mes ypač apie tas socialines grupes pagrįstą kritiką, kad lengvatas reikėtų plėsti. Dabar įstatyme numatyta 50 proc. lengvata senjorams, daugiavaikėms šeimoms, šeimos kortelių turėtojams, neįgaliųjų automobiliams 100 proc. lengvata, anksčiau įsigijusiems automobilius taipogi 50 proc, lengvata. Tai pripažįstu, kad galima apie lengvatas kalbėti“, – teigė ministras.
Tikslas – išprašyti dyzelinius automobilius
Anksčiau Finansų ministerijos organizuotoje mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aplinkos ministras kalbėjo, kad 2023 metais benzino ir dyzelino akcizai turėtų būti suvienodinti, o taršesni dyzeliniai automobiliai nebeįleidžiami į miestų centrus.
Kaip dabar laidoje komentavo ministras, Lietuvos didmiesčių užterštumas yra didesnis negu Paryžiuje. O tą lemia dvi pagrindinės priežastys – netvarkingi biokuro ir malkų katilai bei dyzeliniai automobiliai.
„Tikslas iš esmės išprašyti dyzelinius automobilius iš mūsų autoparko. Mes lyderiaujame Europoje pagal dyzelinių automobilių dalį mūsų autoūkyje ir priemonių bus įvairių. Tikrai reikia galvoti apie akcizų suvienodinimą dyzeliniams ir benzininiams automobiliams, tikrai reikia galvoti apie galimybes savivaldybėms pačioms nusistatyti zonas, kur galbūt bus papildomas apmokestinimas taršesniems automobiliams. Tai turi būti kompleksinės priemonės.
Žurnalistams ir visuomenei įdomu, kiek iš jo pinigų paims valstybė ir neaišku, kur padės. Tai mums labai svarbu, kad būtų sukurta alternatyva, nes 9 iš 10 kelionių atliekama automobiliu Lietuvoje ir tai yra vienas didžiausių Europos rodiklių. Čia svarbu, kad didmiesčių priemiesčiai turėtų normalų viešąjį transportą: jis būtų tiek vakare, tiek savaitgaliais, kad gyvenimas būtų įmanomas be automobilių. Į tą reikia investuoti ir kartu su savivaldybėmis šnekamės, kokios būtų efektyviausios priemonės. Tuos pinigus norime įdėti į Darnaus judumo foną, kuriuo iš esmės naudotųsi savivaldybės tiesdamos naujus dviračių takus ir pirkdamos tik ekologiškus autobusus“, – nurodė ministras.
Tiesa, ir dėl fondo pinigų panaudojimo jau pasigirsta kritikos. Pavyzdžiui, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad paminėtos alternatyvos daugiausia yra aktualios miestuose gyvenantiems žmonėms, o žvyrkeliais važinėjantiems ir atokiau gyvenantiems – ne.
„Neturi ir pajausti, kaip ir rūkantieji mokantys akcizą už savo nuodėmingą veiklą nebūtinai jie yra tiesioginiai naudos pajutėjai, nes po to visuomenės sveikatinimo fondas remia sporto veiklas ir pan. Tai yra elgesio pokyčio mokestis. Neaišku, ar visuomenė imsis elgesio pokyčių, bet iš esmės alternatyvi infrastruktūra turi būti tiesiama. Dabartinis, dar praeitoje kadencijoje priimtas įstatymas, sakė, kad bus apželdinama Lietuva miškais, tačiau pinigai įkrito į bendrą biudžetą ir nė euras nebuvo paskirtas. Neparodysite medžio, kuris buvo pasodintas už tuos auto taršos mokesčius. Šiuo atžvilgiu mes įstatyme nurodome konkrečiai“, – į tai atsakė aplinkos ministras.
Vis dėlto pasiteiravus, ar galima užtikrinti, jog šio fondo pinigai esant poreikiui nebus panaudojami kitoms problemoms spręsti, tiesaus atsakymo negauta.
„Yra nutikę tokių atvejų, kai praeitoje kadencijoje Klimato kaitos lėšos buvo išmokėtos pedagogų atlyginimams, tai nutinka. Bet man atrodo, kad nesąžiningai jausčiausi ateidamas tik su mokesčiu, kuris nekurtų alternatyvos. Nes tada gyventojus įspaustume į kampą. Ypač tuos, kurie nori gyventi be automobilio, bet negali, nes neturi viešojo transporto ar dviračių infrastruktūros, tai norisi tiesiog pažadėti, kad prie kiekvieno naujo kelio bus dviračių takelis, o autobusų tinklas bus ekologiškas ir žymiai platesnės apimties“, – teigė ministras.
Taršūs automobiliai gali pabrangti
Ministras laidoje skaičiavo, kad vidutiniškai lietuvio perkamas automobilis kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Jeigu įstatymas būtų priimtas toks, koks pasiūlytas, kai kurie taršiausi automobiliai įvežant pabrangtų 1 tūkst. eurų.
„Tai būtų rimtas signalas, kad gal pirkti už 5 tūkst. eurų automobilį, bet mažiau taršų. Taip išvengtumėme, kad į Lietuvą įriedėtų labiau taršūs automobiliai. Kita vertus, EK mastu jau yra net gamintojams uždėti mokesčiai. Jei automobilį virš 95 g/km CO2 išleidi į rinką, moki papildomus mokesčius Europos Komisijai. Tai mes ir gamintojus Europoje įpareigojame gaminti vis mažiau taršius automobilius. Dabar nustatyta, kad 2030 m. automobiliai turės išmest net 55 proc. mažiau CO2, o 2035 m. Europoje nebebus galima pardavinėti automobilių su vidaus degimo varikliais.
Dažnai kai girdžiu kritiką, nueiname į kraštutinumus. Sako, turiu „Mustangą“ garaže ir savaitgaliais pasivažinėju tik, tai kodėl turiu mokėti. Visada įstatymas apeliuoja į tą kaštų naudos analizę kaip mažiausiai kaštais pasiekti maksimalų rezultatą, kaip daryti įtaką elgsenos pokyčiams ir mes optimistiškai vertiname, kad šis įstatymas tikrai bus socialiai teisingas, nes apeliuos į tuos, kurie važinėja tikrai taršesniais automobiliais“, – mano S. Gentvilas.
T. Grabauskas prideda, kad kainas nustatinėja ne Lietuvos verslininkai, o patys gamintojai.
„Jeigu Europos gamyklos turės mokėti mokesčius ir jau dalinai moka mokesčius už paleidžiamus į rinką taršesnius automobilius, tai tie mokesčiai jau atsispindi kainose. Kad kainų drastiškai keistųsi ar didėtų, ar mažėtų (dėl Lietuvos taršos mokesčio – red.) tikrai nėra susiję dalykai.
Iššūkis iki 2035 m. (pereiti prie elektromobilių – red.), nes einant vien prie elektros labai priklauso, kur ta elektra gaminama. Pasakius A, nereikėtų pamiršti ir B. Jeigu Europa vertins tik alternatyvias transporto priemones, bet nieko nedarys su elektros gamyba, tai bus užburtas ratas. Vargubau ar Europa iš to turės daug naudos, bet stengtis reikia“, – teigė autoverslininkas.