Susisiekimo ministras Rokas Masiulis socialiniame tinkle iškėlė klausimą, kur buvo kiti Lietuvos europarlamentarai šiuo svarbiu balsavimo metu?

„Mobilumo paketas, toks koks yra siūlomas dabar, turėtų negrįžtamos žalos Lietuvos vežėjams ir mūsų valstybės ekonomikai. Kalbame apie 6 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Vakar buvo balsuojama dėl to, ar apskritai įtraukti paketą į 27 d. darbotvarkę – 2 balsų persvara buvo nubalsuota už įtraukimą. Tai reiškia, kad mums pritrūko 2 balsų, kad paketas nebūtų išvis svarstomas. Iš Lietuvos atstovų, mano žiniomis, salėje buvo tik A. Guoga. Leiskite paklausti – kur buvo kiti mūsų europarlamentarai? Ar valstybės interesai jiems yra svarbūs? Rytoj 27 d. vyks diskusija ir balsavimas dėl paties paketo. Ragintume, kad Lietuvos europarlamentarai dalyvautų bent šį kartą, kai priiminėjama Lietuvos vežėjų ateitis“, – rašė R. Masiulis.

DELFI ministras teigė, kad kritikos Lietuva susilaukė iš aplinkinių šalių. Mobilumo paketas yra nenaudingas Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos valstybėms.

„Kiekvienas iš balsavimų labai svarbus, mes visada prašome mūsų parlamentarų, kad tuos interesus gintume, nes tenka aiškintis lenkams, bulgarams, vengrams, kodėl lietuvių tiek mažai dalyvauja, kai tiek lenkai, tiek bulgarai vieningai visi kovoja už savo valstybių interesą. Tai tikrai norime paskatinti parlamentarus atkreipti dėmesį į šitą paketą, kuris mums gali kainuoti 6 proc. BVP. Tai rimtas dalykas. (…) Kiek mums sakė, lenkai ir bulgarai klausė, kodėl tiek mažai lietuvių ir, ar lietuviams nerūpi jų interesai. Iš to ir darome išvadą, kad kažkas negerai. Mūsų vežėjai labai sunerimo. Jeigu tik vienas europarlamentaras sudalyvauja, tai tikrai yra labai negerai“, – DELFI komentavo R. Masiulis.

Jis prideda, kad yra gaunami signalai, jog Lietuvai politiškai silpnai atstovaujama Europos Parlamente ir nei Vyriausybė, nei Seimas čia jau negali nieko padaryti, o tik tie, kurie buvo deleguoti į Briuselį.

„Be abejonės kiekvienas balsavimas yra svarbus. Jeigu mums pavyktų, kad šis paketas nebūtų priimtas, tai būtų didžiulė Lietuvos pergalė, jei būtų priimtas – didžiulė Lietuvos nesėkmė“, – sako R. Masiulis.

Koją pakišo vėluojantis skrydis

DELFI susisiekė su vienu iš europarlamentarų, Valentinu Mazuroniu. Jis papasakojo, kad dalis Lietuvos europarlamentarų paprasčiausiai nesuspėjo į balsavimą dėl sunkaus susisiekimo su Strasbūru bei vėlavusio skrydžio.

„Iš tiesų vakar buvo vienas iš balsavimų dėl įtraukimo ar neįtraukimo į darbotvarkę. Buvo balsuojama daug anksčiau nei mes atskrendame į Strasbūrą. Su Strasbūru prastas susisiekimas, vakar dar „Lufthansa“ lėktuvas į Frankfurtą vėlavo daugiau nei valandą. Iš tiesų vakar dienos balsavime, kuris vyko po pietų, aš ir keletas kolegų nespėjome dalyvauti. (…) Su manimi skrido Bronius Ropė, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas, Algirdas Saudargas. Turbūt penkiese mes skridome tuo reisu. Šiaip jau tik Antanas Guoga gali užsisakyti privatų lėktuvą, kiek suprantu. Nors galėjo pakviesti visus europarlamentarus, bet čia jau kitas klausimas“, – juokavo V. Mazuronis.

Jis patikina, kad praleistas balsavimas buvo tik tarpinis, o ir rytoj laukiantis balsavimas dar bus negalutinis. Tačiau rytoj Lietuvai atstovaus jau gausesnis politikų būrys.

„Rytoj vyks vėlgi balsavimas dėl šio klausimo išėmimo iš darbotvarkės. Nes transporto komitetas yra nepateikęs savo išvadų. Yra pasiūlymas ir bus dar kartą balsuojama, kada jau dalyvaus didžioji dalis parlamentarų. Plius aš dar pasirašiau atskirą kreipimąsi į Tajani, dėl to, kad tie mobilumo paketo pakeitimai nėra išversti į lietuvių kalbą ir mes prašome, kad būtų išversti,ir tik tada ten galima kažką daryti.

Dėl mobilumo paketo vakar prasidėjo tas politinis pasistumdymas. Aišku, jis ne visai korektiškas nes pirmadieniais niekada nebūdavo iki šiol balsavimų, bet tas balsavimas dviem balsais yra tarpinis. Ir dar rytoj nebus galutinis balsavimas. Čia vyksta politinė kova, kurioje akivaizdžiai yra bandoma prisidengiant socialinėmis garantijomis išstumti iš rinkos tokias valstybes kaip Lietuva. Ta kova vyksta naudojant švarias, pusiau švarias ir visokias kitokias politines priemones. Esminiuose balsavimuose tikrai sudalyvausime. Tikiu, kad Lietuvos delegacijos dauguma, žinoma kiekvienas už save turėtų pasakyti, bet aš tikrai balsuosiu pirmiausia dėl atidėjimo svarstyti“, – komentavo europarlamentaras.

Jis dar pridėjo, kad „nieko tragiško neįvyko“ dėl vakar dienos praleisto balsavimo, nes balsavimai ir toliau tęsis.

„Čia yra kova dėl noro išstumti tas valstybes iš rinkos. Senosios valstybės matydamos, kad negali konkuruoti dėl daugelio dalykų, dėl atlyginimų, dėl tos žemesnės kainos, iš esmės jie tokiu būdu bando išstumti, kas nedaro garbės mūsų kolegoms“, – teigė V. Mazuronis ir pridėjo, kad rytojaus balsavime tikrai dalyvaus.

Guoga: šis projektas Lietuvą nuvestų į mini krizę

Europarlamentaras Antanas Guoga DELFI informavo, kad dar kartą buvo bandoma šiandien atidėti šį klausimą, tačiau nepavyko. Rytoj europarlamentarai vėlgi bandys atidėti balsavimą dėl šio klausimo. Pasak jo, šiandien posėdyje jau dalyvauja visi Lietuvos deleguoti europarlamentarai. A. Guoga taip pat patvirtino, kad kiti politikai nespėjo laiku atskristi į balsavimą.

Tai būtų milijardinis smūgis biudžetui, kas net atvestų Lietuvą į mini krizę, jeigu mes prarastume tiek daug darbo vietų.
Antanas Guoga

„Iš tikrųjų nespėjo kiti parlamentarai. Kiti gal ir geriau lanko posėdžius, aš tuos labiau svarbius. Pasiėmiau lėktuvą, kad spėčiau. (…) Čia buvo netikėtas smūgis Lietuvos interesams. Jie žinojo, kad daug mūsų žmonių iš mažų valstybių nebus ir jie galės šitą „pramušti“. Trūko dviejų balsų ir būtume galėję ilgam atidėti šį klausimą, į kitą sesiją. (…) Aš kadangi Palangoje buvau, tai ir paėmiau tą lėktuvą. Dėl lėktuvo, jei būčiau Vilniuje, visus kviesčiau, kad visi spėtų“, – teigė A. Guoga.

Jis prideda, kad net ir balsuojant dėl atidėjimo, neaišku, koks bus rezultatas, kadangi Europos socialdemokratai Mobilumo paketui pritaria.

Antanas Guoga

„Čia kritinis momentas. Matau mažų Lietuvos pervežimo įmonių bankrotą dėl tokio naujo įstatymo. (…) Kova nebaigta dar. Vienas esminių dalykų čia. Nes tai būtų milijardinis smūgis biudžetui, kas net atvestų Lietuvą į mini krizę, jeigu mes prarastume tiek daug darbo vietų“, – teigė A. Guoga.

Penkios šalys – prieš Mobilumo paketą

Pirmadienį pranešta, kad penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos – transporto ministrai pakartotinai kreipėsi į Europos Parlamento prezidentą Antonio Tajani su prašymu atsižvelgti į Mobilumo paketo trūkumus ir siūlymu spręsti realias sektoriaus problemas.

Susisiekimo ministerijos platintame pranešime spaudai teigiama, kad šio paketo priėmimas reikštų Lietuvos vežėjų išstūmimą iš Europos rinkos ir turėtų neigiamą poveikį šalies ekonomikai, kadangi transporto sektorius sudaro reikšmingą BVP dalį.

Teigiama, kad Mobilumo paketo trūkumai užkirstų kelią sklandžiai kelių transporto vidaus rinkai, sukurtų neproporcingą administracinę naštą vežėjams.Vienu didžiausių rūpesčių išlieka reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Susisiekimo ministerija tvirtina, kad tai ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę.

Taip pat informuojama, kad šalys nesutinka su siūlymu riboti kabotažą, t. y. galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Ministrų teigimu, taip siekiama apriboti konkurenciją tarp užsienio ir nacionalinių vežėjų.

Pranešime spaudai taip pat rašoma, kad siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje kelia didelį nerimą, kadangi Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių, dušų ir pan. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkst. vilkikų, nors keliuose kasdien juda apie 400 tūkst. vilkikų. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.

Pridedama, kad jei būtų pritarta naujam Mobilumo paketui, vos 20 proc. visų ES vairuotojų galėtų būti komandiruojami. Naujos sąlygos paliestų daugiau nei 3 mln. darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje visoje Europoje.

„Linava“ sausio mėnesį pranešė, kad prieš nepalankias vežėjams nuostatas Briuselyje protestavo daugiau kaip 600 Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Kroatijos ir Slovėnijos vežėjų bei verslo atstovų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1512)