Nusitaikė į dronus: laisvas skraidymas baigiasi

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius vasario pradžioje pasirašė įsakymą, kuriame bepiločiams orlaiviams (dronams) Kaune uždrausta skraidyti virš karinių, teisėsaugos, strateginę reikšmę turinčių objektų ir virš minios per masinius renginius. Tačiau vasario 16-ąją Karo muziejaus sodelyje virš švenčiančios minios skraidė ir fotografavo dronas.

Po įsakymo – akibrokštas

Šis įvykis turėtų atkreipti dronų savininkų dėmesį − savivalė baigiasi. Taip mano Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus.

„Po renginio pakalbėjau su droną virš žmonių skraidinusiu vaikinu ir paaiškinau, kad taip elgtis negalima. Tikiuosi, kad šis perspėjimas bus naudingas ir jam, ir kitiems dronų savininkams, kurių Kaune nuolat daugėja“, − sakė G. Jankus.

Jis pažymėjo, kad laisvai, išskyrus teritorijas šalia oro uostų, gali skraidyti tik iki 300 g sveriantys bepiločiai orlaiviai. „Dronai su kameromis sveria daugiau nei kilogramą. Kai juos valdo nepatyrę pilotai, kyla grėsmė aplinkiniams“, − sakė G. Jankus.

Jis pridūrė, kad norint skraidyti virš minios per masinius renginius reikia gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą. „Savivaldybė tokių leidimų išduoti negali“, − sakė G. Jankus.

Išvardyti draudžiami objektai

Patvirtintame penkiolikos objektų sąraše bepiločiams orlaiviams uždrausta skraidyti virš Kaune esančių tardymo izoliatorių, teismų, prokuratūros pastatų ir policijos komisariato.

Taip pat skraidyti draudžiama virš Valstybės saugumo departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pastatų.

Nurodoma, kad bepiločiai orlaiviai negali skraidyti virš Lietuvos kariuomenės karinių dalinių, esančių Vaidoto, Gedimino ir Kampiškių gatvėse.

Į sąrašą įtrauktos visos Kauno ligoninės, bepiločiams orlaiviams uždrausta skraidyti virš minios per masinius renginius.

Sąraše taip pat atsidūrė Kaune esančios strateginės svarbos teritorijos – „Kauno energijos“ ir mieste esančių termofikacinių elektrinių teritorijos, Lietuvos geležinkelių infrastruktūra M.K. Čiurlionio ir Palemono gatvėse bei A. Juozapavičiaus prospekte. Taip pat – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, „Oksetos“ Kauno naftos produktų terminalas Biruliškių plente ir Europos prospekte esanti „Helisota“.

Draudimus skraidyti virš kai kurių objektų yra įvedusios ir kitos Lietuvos savivaldybės.

Arčiau nei 50 metrų – draudžiama

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas savaitraščiui sakė, kad leidimus skraidinti dronus per masinius renginius išduoda Civilinės aviacijos administracija.

„Bepiločiai orlaiviai Lietuvoje turi būti naudojami pagal bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos. Tam reikia atlikti bepiločio orlaivio techninę apžiūrą ir įvertinti valdytojo įgūdžius.

Juos atlieka Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija. Tada galima gauti BPO naudotojo licenciją iš CAA. Turint licenciją galima prašyti leidimo skraidyti per masinius renginius. Draudžiama skristi arčiau nei 50 m prie visų rūšių transporto priemonių, statinių ir žmonių. Išimtis yra tie atvejai, kai filmuojami žmonės, kurie iš anksto yra informuojami ir žino apie galimą riziką. Pavyzdžiui, filmuojamos filmo scenos“, − sakė A. Gedvilas.

Jo nuomone, dabar per daug kalbama apie draudimus. „Visos savivaldybės skuba sudaryti draudžiamų objektų sąrašus. Tačiau reikėtų labiau pagalvoti apie dronų valdytojų švietimą. Dronų tik daugės, to neišvengsime.

Dažnai tenka lankytis Izraelyje. Ten savivaldybės darbuotojai dronus naudoja kontrolės funkcijoms, ieško nelegalių statybų ir kitos neteisėtos veiklos. Tik laiko klausimas, kada tai bus daroma ir Lietuvoje“, − teigė A. Gedvilas.

Baudos jau numatytos

A. Gedvilas pridūrė, kad jau naudojamos priemonės, leidžiančios nutupdyti dronus, tačiau teisėsaugos pareigūnai jų dar neturi.

„Kam reikalingi draudimai, jei neįmanoma kontroliuoti, ar jų laikomasi“, − svarstė jis.

Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama reglamentuoti bepiločių orlaivių teisinį reguliavimą ir numatyti administracinę atsakomybę asmenims už šių skraidyklių naudojimo taisyklių pažeidimą.

Už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 500 eurų. A. Gedvilas prognozuoja, kad iki vasaros bus pasirengta kontroliuoti, ar laikomasi šių taisyklių.

Dronų valdytojai turi žinoti

Bepiločiu orlaiviu, kurio masė mažesnė nei 300 g, negalima skristi:

- arčiau nei 1 jūrmylės (apie 1,8 km) spinduliu nuo tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų;

- 1–3 jūrmylių spinduliu (apie 5,4 km) nuo oro uostų aukščiau, nei šalia aplinkui esančios kliūtys (medžiai, statiniai, reljefas, elektros linijos, įrenginiai, bokštai ir kt.);

- toliau nei 3 jūrmylių spinduliu nuo oro uostų aukščiau nei 60 m nuo žemės;

Bepiločiu orlaiviu, kurio masė didesnė nei 300 g, taip pat negalima skristi:

- teritorijoje, kurioje tokius skrydžius draudžia vietos savivaldybė;

- nematant orlaivio vizualiai, negalint nustatyti jo skrydžio krypties ir padėties ir bet kokiais atvejais toliau nei 1 000 m nuo fizinės valdytojo buvimo vietos;

- arčiau nei 50 m atstumu nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių;

- miestų ir miestelių tankiai gyvenamuose rajonuose arba atvirose žmonių sambūrio vietose;

- daugiau nei 120 m nuo žemės paviršiaus nevaldomoje oro erdvėje (kad netrukdytų aukščiau skraidantiems orlaiviams);

- aerodromų (aeroklubų) oro eismo zonose neturint aerodromo naudotojo raštiško sutikimo.