Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius mūsų šalyje pirmą kartą buvo įregistruotos 4975 naujos ir 4460 naudotos N3 kategorijos (sunkvežimiai) transporto priemonės.
Per tą patį praėjusių metų laikotarpį naujų sunkvežimių registracijos Lietuvoje siekė 3168, naudotų – 2666.
Vilkikais prekiaujančių bendrovių atstovai sako, kad tokį registracijų augimą lemia dvi esminės priežastys. Visų pirma, transporto priemonių gamintojai išsprendė per pandemiją užgriuvusias komponentų trūkumo problemas ir pradėjo pristatinėti dar pernai vežėjų užsakytus sunkvežimius. Antra, Lenkijai pakėlus mokesčius, stoja Lietuvos verslo emigracija į šią kaimyninę šalį, o vilkikai vėl registruojami namuose.
Tiesa, atsigavusiu transporto priemonių tiekimu džiaugiasi ne visi vežėjai. Europos krovinių rinkai išgyvenant susitraukimą, dalis įmonių pernai užsakytų vilkikų atsisako, kitos savo įsipareigojimus dar vykdo, bet dėl antrojo pusmečio nebėra užtikrintos.
Kai kurie verslai vilkikų atsisako
Bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška sako, kad „Regitros“ duomenyse šiuo metu matomos registracijos vilkikų, kurių vežėjai tikėjosi pernai, tačiau dėl tiekimo problemų nesulaukė.
„Tad iš esmės dabar matome praėjusių metų rezultatą. Bet vien į tai visko nesuvesčiau, nes ir pirmąjį šių metų ketvirtį vežėjai buvo gana aktyvūs ir darė naujus užsakymus. Tad mūsų didžiosios įmonės savo parkus atsinaujina, plečia ir bando užimti didesnę Europos logistikos rinkos dalį“, – teigia D. Snieška.
Tiesa, jis pripažįsta, kad po neblogo pirmojo ketvirčio, pastaruosius porą mėnesių vežėjų aktyvumas apslopo. Tačiau, pašnekovo teigimu, kol kas anksti tvirtinti, kad tai bus ilgalaikė tendencija, susijusi su ekonominiu nuosmukiu. Toks vilkikų užsakymų sumažėjimas gali būti ir tiesiog nulemtas sezoniškumo.
Be to, D. Snieška pasakoja, kad keletas „Scania Lietuvos“ klientų pernai užsakytų vilkikų atsisakė, kadangi traukiantis Europos krovinių rinkai, naujos transporto priemonės jiems tapo nebereikalingos.
„Tačiau tie automobiliai buvo greitai išgraibyti kitų klientų, kuriems jų reikėjo. Žinau, kad mūsų konkurentai taip pat turi sunkvežimių, kuriuos gali pasiūlyti labai greitai. Galima daryti prielaida, kad tai taip pat yra transporto priemonės, kurių kažkas atsisakė. Visgi tokių klientų bent kol kas yra mažuma, tad visiškos stagnacijos nematome“, – aiškina D. Snieška.
Lenkija nebėra pigi
„Scania Lietuvos“ vadovas taip pat pasakoja, kad vis daugiau vežėjų, pastaraisiais metais savo veiklą masiškai iškėlinėjusių į Lenkiją, grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje: „Vežėjai galvojo, kad ten viskas bus pigiau ir geriau, tačiau taip neįvyko. Paskutiniai Lenkijos mokestiniai pakeitimai išaugino vairuotojų išlaikymo kaštus, todėl ta šalis nebėra tokia pigi.“
Keisti nuomonę dėl emigracijos į kaimyninę šalį vežėjus privertė Lenkijoje įvykdyta mokesčių reforma, kuri privertė vairuotojams mokėti didesnes algas, o jei tai nėra daroma, tenka mokėti mokesčius ir nuo vairuotojams mokamų dienpinigių. Dėl to darbo jėgos kaštai ten tapo didesni nei Lietuvoje.
Lenkai priėmė panašų sprendimą į tą, kurį prieš keletą metų padarė Lietuva. Mūsų šalyje neapmokestinamus dienpinigius užsienyje dirbantiems vairuotojams galima mokėti, jei pagrindinis jų atlyginimas siekia 1,65 minimalios mėnesinės algos (MMA). Šiuo metu tai sudaro 1386 eurus „ant popieriaus“.
Tuo metu Lenkijoje buvo nustatytas ne MMA koeficientas, o konkretus privalomo atlyginimo dydis. Pernai jis siekė 5922 zlotus, šiemet išaugo iki 6935 zlotų. Tai sudaro 1549 eurus „ant popieriaus“. Jei komandiruojamam darbuotojui mokamas atlyginimas yra mažesnis, socialinio draudimo mokesčiais apmokestinami ir dienpinigiai.
Visa tai reiškia, jog įdarbinti ir išlaikyti vairuotoją verslui Lietuvoje vėl tapo pigiau nei Lenkijoje.
Bendrovės „Volvo Lietuva“ pardavimo direktorius Marius Lukošius taip pat tvirtina, kad dėl to vis daugiau Lietuvos transporto įmonių vėl dairosi į namų pusę.
„Tai susiję su darbo užmokesčio apmokestinimo pakeitimais Lenkijoje, dėl kurių registruoti vilkikus šioje šalyje pasidarė nebe taip patrauklu“, – teigia M. Lukošius.
Laukia svarbaus teismo sprendimo
Vežėjų atstovai taip pat kalba apie tai, kad Lenkija transporto verslui pasidarė nebe tokia palanki šalis, o jos patrauklumas gali dar labiau sumažėti, jei bus atšauktas Mobilumo paketo reikalavimas dėl periodinio transporto priemonių grąžinimo į registracijos šalis. Tuomet veiklą vykdyti pas kaimynus bus dar mažiau prasmės.
„2020-2022 m. verslo emigracija į Lenkiją buvo labai aktyvi. Tuo laikotarpiu mūsų vežėjai ten įregistravo apie 8 tūkst. savo vilkikų. Dabar tempas tikrai yra sumažėjęs. Bet visi laukia Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimo dėl vilkikų grąžinimo. Priklausomai nuo to, gal matysime naują emigracijos bangą arba dar aktyvesnį grįžimą namo“, – sako Tarptrautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas.
Jam pritaria ir vienos didžiausių Lietuvos transporto bendrovių „Hoptransa“ pagrindinis akcininkas Vytas Volkevičius: „Kai kurios įmonės Lenkijos rinką vis dar laiko patrauklesne dėl dydžio ir geografinio artimumo Vakarų Europai, o tai galimai kompensuoja didesnius mokestinius kaštus. Bet dauguma laukia ETT sprendimo, po kurio galutinai ir paaiškės tikrosios tendencijos ir tai, kur tos transporto priemonės keliaus.“
V. Volkevičius pasakoja, kad „Hoptransa“ šiuo metu taip pat plečia savo transporto parką, nes sulaukia pernai iš gamintojų užsakytų vilkikų. Tačiau dėl artimiausios ateities verslininkas nėra toks užtikrintas.
„Kiekviena įmonė sprendžia, ar tuos užsakytus vilkikus reikia imti. Mes pirmoje metų pusėje laikomės pasirašytų grafikų, bet susilaikyčiau nuo komentaro, kaip bus antrąjį metų pusmetį, kadangi rinka investicijoms į naujas transporto priemones nėra palanki. Tačiau stengiamės vykdyti savo įsipareigojimus ne tik klientams, bet ir vilkikų gamintojams“, – teigia V. Volkevičius.