„Jeigu kalbama apie kirtusių sieną konkrečius skaičius, tai vakar, pavyzdžiui, per Medininkų punktą į Baltarusiją išvyko 182 krovininiai vilkikai, per Šalčininkų punktą – 101. Šeštadienį – 209 (Medininkų – ELTA) ir 104 (Šalčininkų – ELTA), tai bendrai kalbant po tris šimtus su trupučiu tų vilkikų išvyksta po visų kontrolės procedūrų per abu punktus“, – krovininių transporto priemonių judėjimą per veikiančius Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktus komentavo G. Mišutis.
Kalbėdamas apie lengvųjų automobilių judėjimą į kaimyninę šalį, jis teigė, kad kiekvieną parą išvyksta maždaug po pusę tūkstančio automobilių.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) duomenimis, vykstančių iš Lietuvos į Baltarusiją krovininių transporto priemonių per Medininkų pasienio punktą sudaro 700 laukiančiųjų išvykti, o per Šalčininkų – 375. Fiksuojamas preliminarus laukimo laikas Medininkų pasienio punkte yra 106 val., Šalčininkų – 104 val.
„Situacija nėra kažkokia tragiška ar ypatinga, nes tos eilės čia daugelį metų buvo. Ir buvo gal vienetiniai atvejai kai jų iš vis nelikdavo, keli laikotarpiai per daugelį metų, gal po naujų metų kelios dienos. Bet vilkikų srautas išlieka didelis, nemažėja tie srautai“, – situaciją komentavo G. Mišutis.
Jis išskiria kelias svarbias krovininio transporto srautų nemažėjimo priežastis. Pirmiausia, tai muitinės pareigūnų vykdomos funkcijos – detali patikra, kuri jo teigimu užima gerokai daugiau laiko nei pasieniečių. Kitas svarbus faktorius, pasak VSAT atstovo, yra tai, kad Lietuvos kaimynės Latvija ir Lenkija turi tik po vieną atvirą pasienio su Baltarusija punktą, dėl to daugelis vairuotojų renkasi keliauti per Lietuvą. Jis pastebi, kad eilėse daugiausiai laukia vairuotojai iš Baltarusijos, su tos šalies valstybiniais numeriais, o lietuvių vairuotojų procentas eilėse pakankamai nedidelis.
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, situacija nuo kovo pradžios iki dabar išliko nepakitusi ir netgi pablogėjo.
„Vairuotojams tai nieko gero situacija, nepagerėjo, tik pablogėjo. Jie juk dabar stovi eilėse po dvi savaites. Mes kaip ir sakėme tada, kai uždarinėjo, kad čia bus blogesnė situacija. Jau nekalbant apie įmonių kažkokius kaštus ar praradimus, ar klientų kuriems veža, bet kalbant apie konkrečiai vairuotojus“, – savo poziciją išsakė P. Drižas.
Jis teigia, kad vairuotojai tiek įvažiuoti į Lietuvą, tiek išvykti iš jos, laukia itin ilgai, o situacija palaukimo aikštelėse nėra pakankamai pritaikyta laukimui, dėl to žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tiek nuovargio, tiek higienos ar geriamo vandens trūkumu. Jis taip pat išskiria ir dar vieną problemą – iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykstantys vežėjai per sieną važiuoja be eilės, kol vežėjai iš Lietuvos yra priversti jose laukti net po kelias savaites. Tačiau jis sako suprantantis, kad problema kyla ne iš Lietuvos, bet Baltarusijos pusės.
Paklaustas ar dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktų uždarymo bei ilgo laukimo pasienyje pasikeitė situacija dėl eksporto į kitas šalis, jis patikino, kad tie, kurie važiuodavo anksčiau, važiuoja ir dabar, laikydamiesi Baltarusijai ir Rusijai įvestų sankcijų.
„Srautai yra nesumažėję mūsų skaičiavimais, ta e-komercija kiniško srauto į Europos Sąjungą ir toliau vyksta. Čia reikia suprasti, kad vyksta prekyba tarp Kinijos ir Europos Sąjungos šalių, nes prekės vežamos yra iš Kinijos į Italiją, Belgiją, Prancūziją ir Olandiją ir Vokietiją per mus. Tai va, prekyba vyksta ir toliau“, – eksporto srautų situaciją komentavo P. Drižas.
ELTA primena, kad iki 2023 m. Lietuvoje veikė 6 pasienio su Baltarusija punktai. Pernai Vyriausybės sprendimu buvo uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai, šių metų kovo 1 d. nuspręsta uždaryti ir Lavoriškių bei Raigardo apylinkėse esančius pasienio punktus. Šiuo metu veikia tik du – Medininkų ir Šalčininkų – punktai.