Be to, dar labiau ilgėtų vilkikų eilės Lietuvos pasienio kontrolės postuose, nes patikros užsitęstų, o Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, patrauklumas gerokai sumažėtų. Dėl to valstybė surinktų dar mažiau mokesčių į biudžetą ir prarastų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų pajamų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tuo įsitikinę vežėjų atstovai, kurie kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Finansų ir Susisiekimo ministerijas prašydami atsisakyti svarstymų apriboti vilkikų bakuose į šalį įvežamo kuro kiekį.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad transporto ir logistikos sektorius yra trečia pagal dydį ūkio šaka, per metus generuojanti 13 proc. šalies BVP. Anot jų, nelogiška visoje Europoje ir Lietuvoje ir taip esant nestabiliai ekonominei situacijai šį sektorių vis silpninti.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi akcentuojama, kad Seimo biudžeto ir finansų komiteto siūlymas Vyriausybei apsvarstyti iki 600 litrų apriboti vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekį Lietuvos valstybei atneštų daugiau žalos nei naudos.
Įvedus apribojimą, pasienyje atsirastų papildomos patikros, didėtų vilkikų eilės bei ilgėtų laukimo valandos, kurios vežėjams kainuoja brangiai. O mūsų šalies konkurencingumas sumažėtų dėl kaimyninėse šalyse vežėjams esančių palankesnių sąlygų.
Kaip sako asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir krovininės tarybos pirmininkas Vytas Bučinskas, svarstyti kuro ribojimą vilkikų bakuose logiška būtų tik tuomet, jei iki smulkiausių detalių būtų įvertinama potenciali tokio veiksmo nauda. Pavyzdžiui, būtų šimtu procentų žinoma, kad kuro bakuose ribojimas paskatins pro mūsų šalį tranzitu važiuojančius vežėjus piltis kurą Lietuvoje.
„Jei ribojimas garantuotų, kad vilkikas, važiuojantis per mūsų šalį, stabtels ir būtent čia užsipils kuro, galbūt tuomet ir būtų logiška. Juk tai papildytų ir valstybės biudžetą. Visgi turime būti realistai. Lietuva yra labai maža šalis ir įsivertinę mūsų šalyje esančius atstumus, pamatysime, kad nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto iki Kybartų ar Kalvarijos viso labo yra apie 250 kilometrų.
Taigi, vežėjas ir su mažesniu baku pilnai nuvažiuos atstumą iki Kaliningrado srities, kur kuras pigesnis. Ar Lenkijos, kur kuras taip pat bus gerokai pigesnis po mūsų šalyje priimto akcizų didinimo įstatymo“, – pastebi V. Bučinskas.
Kaip prognozuoja asociacijos „Linava“ viceprezidentas, transportas rinktųsi patrauklesnius ir pigesnius maršrutus. O valstybė prarastų krovinių srautus, tad dešimtimis ar milijonais eurų mažiau surinktų mokesčių į biudžetą.
Asociacijos „Linava“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba įsitikinęs, kad Lietuvai įvedus tokius apribojimus degalų kiekiui bakuose, šalies konkurencingumas sumažėtų, nes dalis vežėjų, vietoje Lietuvos, važiuotų per kaimynines šalis. Pavyzdžiui, Latviją, kuri ribojimų kuro įvežimui vilkikų bakuose netaiko ir bent jau kol kas nesvarsto to daryti.
Pasak jo, dėl ribojimų atsiradus papildomoms patikroms pasienio kontrolės punktuose, gerokai padidėtų apkrova muitinės darbuotojams, o dėl to vėl gali imti augti vilkikų eilės pasienyje.
„Pasienio kontrolės punktuose šiuo metu ir taip yra gausu darbo. Reikia tikrinti, ar nėra vežamos prekės, kurioms taikomos sankcijos. Tai galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai dar reikės pilnai patikrinti ir kuro bakus. Turime visai šviežią pavyzdį, kai Lenkijai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, Lietuvos pasienyje su Baltarusija nusidriekė kilometrinės vilkikų eilės. Ir dešimtimis valandų, neturėdami tinkamų sąlygų laukė šimtai vilkikų vairuotojų“, – sako A. Burba.
Be to, jis primena, kad tuomet eilės susidarė, nes muitinės darbuotojams apkrova buvo milžiniška, jie vos spėjo suktis. Tad, be jokios abejonės, įvežamo kuro kiekio ribojimas bei privalomas kuro bakų talpos tikrinimas gali mus ir vėl į panašią situaciją pastatyti. O didelės eilės, ilgas laukimas vežėjams reiškia ne ką kitą kai patiriamus nuostolius, pranešime pabrėžia „Linavos“ atstovai.
Delfi primena, kad gegužės pradžioje apie naftos produktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną kontrolę diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė paaiškino, kad šis klausimas iškilo, svarstant apie numatomus Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukti CO2 dedamąją.
„Buvo iškilusių probleminių taškų, kad mes, kaip valstybė, neribojame niekaip įvežamų degalų kiekių, važiuojančių vilkikų bakuose. Kokie dėl to kyla iššūkiai – suprantame, kad atsiranda poveikis sąžiningai konkurencijai. (…) Turime žiūrėti ir į aplinkines valstybes, šiuo atveju Lenkijos pavyzdį. Lenkija turi įsivedę ribojimus – 600 litrų. Buvo diskusijų mažinti iki 200 litrų, bet pats principas yra riboti. Ši valstybė matė ekonominį pagrindą“, – kalbėjo M. Lingė.