Vienas pažadų, kuris yra abiejuose galimai valdančiąją koaliciją formuosiančių partijų programose, yra toks, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų būti sulyginti su minimalia mėnesine alga (MMA). Ką reiškia toks pažadas, ką jis pakeistų, ar jis yra naudingas, bet sudėtingai įgyvendinamas ir daug valstybei kainuojantis?
„Šitą siekį siekį turėjo ir dabartinė valdžia, nes išties jei būtų pavykusi mokesčių reforma, tai joje tas artėjimas tarp NPD ir MMA buvo numatytas per tam tikrą laiką, nes didinti NPD reiškia, kad į valdžios aruodus, į biudžetą bus įliejama mažiau lėšų ir tas netektis reikės ieškoti kokiais šaltiniais padengti.
Kad sprendimas šiuos du dydžius sulyginti yra teisingas ir perspektyvus, tai kalba ir ekonomistai, ne kartą minėjome, kad tos trišalės diskusijos įgautų visai kitokį politinį atspalvį, jei būtų bandoma išlaviruoti šitų dviejų svertų, susietų tarpusavyje, pavidalu.
Nes iš tikrųjų kai vien tik iš politinio taško vertinant didinama MMA, tai didžiąją to padidinimo naštą turi prisiimti privatus sektorius, įmonės“, – „Delfi“ TV laidoje „Iš esmės“ teigė Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Gal šio pažado niekaip ir nepavyksta įgyvendinti dėl to, kad valstybės biudžetas neteks daug pajamų?
„Vienareikšmiškai, bet iš tikrųjų dalinti gerus pažadus, kelti atlyginimus, bet vien tik privataus sektoriaus iniciatyva yra labai paprasta iš politikų pusės vertinant. Ir kad tą ekonomikos augimą pajustų ir darbuotojai, norėtųsi, kad tas dialogas būtų dvipusis ir atitinkamai subalansuotas, kad atlyginimų augimas būtų pasvertas ir nebūtų per daug užforsuotas.
Dabar matome, kad MMA pastaraisiais metasi tikrai augo labai sparčiai, dviženkliais tempais, ir iš vienos pusės dabartiniu laikotarpiu tai yra naudinga, smagu, auga mūsų perkamoji galia, bet konkurencingumui tai yra rimtas išbandymas ir vidutiniuoju laikotarpiu tai gali pasireikšti tiesiog augimo išsikvėpimu, nes mūsų įmonės didžiąją dalimi yra tradicinės, priklausomos nuo darbo kaštų, nuo darbo rankų, automatizacijos proveržio vis dar trūksta, tad tas darbo kaštų alsavimas į nugarą yra jaučiamas tikrai labai jautriai.
Ir šiuo atveju šis dialogas, susiejus šiuos du dydžius, įgautų daugiau balanso ir atitinkamai būtų gerokai naudingesnis, nes nebūtų tie sprendimai taip stipriai politizuoti“, – aiškino Indrė Genytė-Pikčienė.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog labai mažai tikėtina, kad toks pažadas apie NPD ir MMA sulyginimą, bus įgyvendintas, o priežastis yra akivaizdi.
„Nuo kitų metų MMA pakyla 12 proc. nuo dabartinio dydžio, kuris ir taip sparčiai kyla. Tai manau, kad šalia šitų pažadų valstybė turi atsakingai matuoti, kiek pinigų bus prarasta darbo mokesčių pavidalu, ir koks bus šito sprendimo poveikis biudžetui.
Nepamirškime, kad nuo kitų metų didėja bendrai išlaidos ir ypač išlaidos gynybai, ir tą momentą reikia finansuoti, tai tada kyla klausimas, iš ko mes finansuotume NPD prilyginimą MMA. Finale viskas vėl gali sugrįžti mokesčių reformos ir kažkokių tradicinių mokesčių padidinimo link.
Tai manau, kad pažadas, pati idėja yra sveikintina, tik klausimas, ar šitą idėją reikia įgyvendinti labai ambicingai, o galbūt tą NPD didinti labai minimaliai ir stebėti kurį laiką, kaip į tai reaguoja biudžeto pajamos, atitinkamai, kaip sekasi finansuoti gynybą, ar nereikia kitų papildomų išlaidų, ir tik tada jau imtis tokių labiau drastiškų sprendimų ir sulyginti NPD su MMA, kuri labai sparčiai auga“, – teigė A. Izgorodinas.
Pritartų mokestinės sistemos moratoriumui
Konservatorių, kurią Lietuvos valstybė valdė pastaruosius ketverius metus, rinkimų programoje pasigendama konkretumo.
Pavyzdžiui, dėstoma, kad „toliau atsižvelgdami į šalies ekonominę padėtį nuosekliai auginsime žmonių pajamas, atlyginimų, išmokų pensijų kėlimas palies tiek dirbančius, tiek pažeidžiamiausias visuomenės grupes“.
Programoje taip pat rašoma, kad „keisime mokesčių sistemą taip, kad ji pagaliau leistų pasiekti esminį pajamų nelygybės mažėjimą, pagrindinis tikslas – suburti koaliciją, kuri pajėgtų pagaliau įgyvendinti EK metai metai iš metų teikiamas rekomendacijas pajamų nelyginės ir skurdo mažinimo srityje“. Ar ekonomistams aišku, ką žada konservatoriai?
„Iš tikrųjų, metai iš metų iš EK sulaukiame įvairių rekomendacijų, kaip turėtume elgtis, kaip turėtume reformuoti savo tiek mokestinę sistemą, tek socialinės apsaugos instrumentus, kad socialinė atskirtis mažėtų, tai tie siekiai yra kryptingi, jie pagrįsti rekomendacijomis, bet šiuo atveju tai viskas vis dar yra lozungų pavidale, nes ko jau mes, rinkėjai, iš programų tikėtumėmės, tai kokiais instrumentais būtų siekiama šiuos tokius tikrai teisingus tikslus pasiekti.
Ir vienareikšmiškai taip, Lietuvoje pajamų atskirtis yra, ir ką mes stebėjome pastaruosius keletą metų, tai matėme ir palankių tendencijų, kad absoliutaus skurdo lygis nukrito labai reikšmingai, iš tikrųjų – kartais, taip pat matėme, kad žemiausias pajamas gaunantiesiems kilo pajamos irgi labai reikšmiškai dėl tos pačios MMA, dėl NPD, dėl įvairių priemonių, kurios buvo taikytos infliacijos šokui atremti.
Tai iš tikrųjų tų tokių sprendimų, kurie atlieptų tų laikų, tų išbandymų akivaizdoje kylančias problemas jų buvo ir, matyt, čia yra pažadas tęsti tokią pačią elgseną, kokia stebėta iki šiol. Bet žinoma, matome ir kalbą apie mokestinę reformą, kuri nebuvo įgyvendinta ir kuri, matyt, velkasi kaip neįgyvendintas pažadas“, – įvertino I. Genytė-Pikčienė.
Trumpumu išsiskiriančioje „Nemuno aušros“ programoje žadama, kad „paskelbsime dviejų metų moratoriumą mokesčiams, mokestinę politiką vykdysime taip, kad ji nedidintų socialinės atskirties ir leistų augti vidutinei visuomenės klasei“.
„Aš, tiesą sakant, būčiau linkęs bent iš dalies pritarti pasiūlymui paskelbti mokestinės sistemos moratoriumą, nes pastaruoju metu mokesčių sistema išties keitėsi pakankamai stipriai ir manau, kad tai šiek tiek kenkia Lietuvos verslo aplinkos stabilumui.
Tai jei mes norime pasinaudoti palūkanų mažėjimu ir pritraukti į Lietuvą daugiau investuotojų, tai tam tikras laikas, kai mokesčių sistema būtų stabili, jis būtų naudingas, nes verslui yra labai sunku prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių mokesčių, naujų mokesčių įvedimo.
Tai manau, kad iš dalies pasiūlymas yra logiškas ir jo laikas yra tinkamas, nes palūkanos Europoje mažėja, o tai reiškia, kad įmonių investicinis aktyvumas po truputį pradės kilti, tai šiuo atvejų mokesčių sistemos stabilumas būtų labiau naudingas nei žalingas“, – aiškino A. Izgorodinas.
PVM maistui mažinimas – pataikavimas rinkėjams
Partijų programose nemažai dėmesio skiriama ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM). Žadama apsvarstyti įvesti PVM tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms ar pirmo būtinumo maisto produktams o ekologiškiems produktams taikyti 0 proc. PVM.
Taip pat žadama atkurti 9 proc. lengvatinį PVM maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholiniams gėrimas ir tabakui. Ekonomistai jau seniai kritikuoja tokius siūlymus. Ar nuomonė nepasikeitė?
„Tęsiame tą kritiką, nes turint omenyje, kad poreikis finansuoti išlaidas ir atitinkamai tą pačią gynybą tik didės, tai tokiu atveju reikia galvoti ir apie pajamų eilutes. Ir jei mes pradėsime ne mažinti įvairių lengvatų amplitudę ir spektrą, o didinti, tai reiškia netekimus biudžetui ir tai reiškia, kad tų finansavimo šaltinių, kurių ateityje poreikis tik augs, mes turėsime mažiau.
Tai, mano akimis, yra labiau pataikavimas rinkėjams čia ir dabar, nes susidūrus su biudžetavimo procesu, kai reikės sutelkti finansinius išteklius gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, tai yra pamatinės mūsų sritys, kurios, kaip matome, dega šiuo metu, tai šiuo atveju mes labai lengvatomis užsižaisti negalime ir čia yra daugiau, matyt, populizmas ir bandymas prisivilioti rinkėjus trumpuoju laikotarpiu, tikintis, kad tie pažadai bus pamiršti“, – tokius pažadus įvertino I. Genytė-Pikčienė.
A. Izgorodinas taip pat nepritarė lengvatinio PVM atsiradimui.
„PVM mokestis yra pagrindinis Lietuvos mokesčių pajamų sistemos lokomotyvas, nes tarkime šiais metais per kiek mėnesių yra duomenys, PVM sugeneravo 47 proc. visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų.
Tai reiškia, kad beveik pusę visų mokesčių pajamų generuoja PVM. Tai šiuo atveju PVM maistui ar restoranams mažinimas automatiškai sugeneruotų minusą biudžeto pajamų eilutėje, kuris bus nemažas, nes PVM turi labai didelį svorį biudžeto mokesčių struktūroje. Tai aš sakyčiau, kad logiškiau galbūt būtų fokusuotis į gyventojų perkamosios galios atstatymą, kad jie galėtų daugiau maisto produktų įsigyti, o ne įvedinėti lengvatas“, – savo nuomonė reiškė ekonomistas.
Būstas gali tapti visiškai nebeįperkamas
Analizuojant partijų rinkimų programas, galima pastebėti, jog nemažai dėmesio skiriama būsto prieinamumui.
Pavyzdžiui, socialdemokratai rašo, kad „atgaivinsime ir plėsime pirmojo būsto jaunoms šeimoms programą ir teiksime valstybės garantijas paskoloms būstui įsigyti“, demokratai „Vardan Lietuvos“ žada kompensuoti dalį būsto paskolų palūkanų gimus vaikui ar įsivaikinus, o valstiečiai žalieji yra pasiryžę asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų, kompensuoti dalį turimos būsto paskolos įmokų. Ar įmanoma įgyvendinti tokius pažadus?
„Padengti dalį palūkanų ir taip valstybei prisiimti tą naštą, tai čia nėra originali iniciatyva, ji yra nukopijuota nuo kaimyninės Lenkijos. Bet aš į tuos pažadus norėčiau pažvelgti iš ekonominės politikos svertų pusės. Kaip žinia, palūkanų normas apsprendžia Europos centrinis bankas, kuris formuoja mūsų eurozonoje pinigų politiką, ir tos aukštos palūkanų normos visgi yra šiuo metu ne šiaip sau.
ECB turi tam tikrų tikslinių strateginių tikslų, kodėl laiko tas aukštas palūkanų normas, ir jei pačios šalys imsis fiskaliniais svertais neutralizuoti tą pinigų politiką, tai reiškia, kad kompensuoti palūkanų normas, ar remti šeimas ir joms suteikti mokesčių mokėtojų pinigų, tai matome, kad tokiu atveju susiformuos neefektyvumai, susiformuos terpė burbulams pūstis, nes esant žemesnėms palūkanų normoms tada tikrai pakils paklausa, žmonėms ims neadekvačiau daugiau paskolų, atitinkamai gausiau bus perkamas NT ir tai kaitins kainas ir formuos NT tolesnį brangimą, kurio galbūt būtų išvengta, jei viskas vystytųsi rinkos jėgų ir atoveiksmių pasekoje“, – teigė I. Genytė-Pikčienė
Ar reikėtų suprasti, kad politikų noras pagerinti būsto prieinamumą gali baigtis tuos, kad galimybės įpirkti būstą dar labiau sumažėtų?
„Trumpuoju laikotarpiu prieinamumas būtų padidintas, įperkamumas, matyt, šokteltų, bet tai būtų atliekama mokesčių mokėtojų pinigais, mūsų pinigais, kurie sumokami į biudžetą, ir jie nėra nebaigtiniai, tai nėra mana iš dangaus. Ir vieną dieną ta programa pasibaigs ir tokiu atveju mes jau tuomet stebėsime tikrai rimtesnes būsto įperkamumo problemas ir jos taip greitai neišsispręs“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
A. Izgorodinas pritarė, jog tokie politikų užmojai gali baigtis BT burbulu.
„Ir tam yra keli aspektai. Visų pirma, rinkos jau dabar įžvelgia labai agresyvų palūkanų karpymą eurozonoje, iš kurio labiausiai laimės Baltijos regionas ir Skandinavijos šalys. Palyginimui, Lietuvoje nuo to laiko, kai ECB pradėjo kelti bazines palūknas, 97 proc. visų naujų būsto paskolų buvo išduotos už kintamas palūkanas.
Tai dabar rinkos dar praėjusią savaitę prognozavo, kad trijų mėnesių EURIBOR pasieks 2 proc. tik kitų metų rugsėjį, o po naujausių infliacijos rodiklių rinkos dabar mano, kad trijų mėnesių EURIBOR eurozonoje pasieks 2 proc. jau kitų metų birželį. Tai reiškia, kad ateityje mūsų laukia labai agresyvus palūkanų karpymas eurozonoje, ir tai automatiškai didins ir aktyvumą Lietuvos būsto paskolų rinkoje, kuris ir dabar labai aiškiai atsigauna.
Tai būtent ar nebus taip, kad mes tokiais pasiūlymais iš vienos pusės iš tiesų palengvinsime galimybes įsigyti būstą, bet iš kitos pusės, ar palūkanų mažinimas ir šitos priemonės nesukeltų labai didelio būsto paklausos šoko, augimo, ir labai tikėtina, kad tokiu atveju mes matytume tiktai dar ženklesnį būsto kainų augimą. Tai kitaip sakant, šita priemonė gali nužudyti pati save“, – konstatavo E. Izgorodinas.
Reikia ir didinti pensijas, ir galvoti apie tvarią jų sistemą
Kone visų partijų programose dėmesio skiriama pensininkams ir žadama didinti pensijas. Pavyzdžiui, konservatoriai žada nuosekliai didinti pensijas, kad per dvejus, trejus metus jos pasiektų 50 proc. neto vidutinio darbo užmokesčio. Pensijas didinti žada ir socialdemokratai, o valstiečiai ketina įvesti tryliktą vienkartinė pensiją.
„Aš šiuo atveju būčiau linkęs vertinti teigiamai tokius pažadus, nes mano supratimu, pensijų didinimas yra šventas reikalas, jau šitam dalykui tikrai reikėtų rasti pinigų. Tai gal geriau neįvedinėkime to lengvatinio PVM restoranams, bet geriau susifokusuokime į tai, kaip padidinti pensijas pensininkams, žmonėms, kurie dirbo visą gyvenimą, ir tikrai užsitarnavo tas didesnes pensijas.
Programos kol kas yra tokio bendro pobūdžio, nėra aišku, kiek kainuos tas pensijų didinimas, kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta, bet manau, kad čia valstybė tikrai turėtų pasistengti ir galbūt net papildomai pasiskolinti, nes čia yra svarbus reikalas, tikrai svarbesnis nei PVM lengvatų įvedimas“, - kategorišką nuomonę turėjo A. Izgorodinas.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad jos pastebėjimai būtų labiau ilgalaikiai, nes išties reikia galvoti apie tvarią pensijų sistemą.
„Šiuo metu mes matome, kad Lietuva yra linkusi sekti Estijos pavyzdžiu ir griauti daugiapakopę pensijų sistemą, kuria iš tikrųjų naudojasi daugelis Vakarų išsivysčiusių šalių.
Tos idėjos, kad steigti profesinius pensijų fondus, juos stiprinti, tikrai yra palankios ir tinkamos, to Lietuvai trūksta, ir kiek žinau reglamentavimas tam yra sukurtas, bet kažkaip tokio proveržio neįvyko. Tačiau bet kokiu atveju kalbant apie ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, vien pirmosios pakopos, kitaip tariant, „Sodros“ pensijų nepakaks, ir apie tai byloja tiek EK tyrimai, tiek EBPO tyrimai, jie piešia tikrai liūdnas demografijos perspektyvas ir prognozes Lietuvai ilguoju laikotarpiu. Ir čia reikės, matyt, kažkokiais būdais mums visiems dirbti kaupiant ir investuojant į savo orią senatvę patiems.
Tai dėmesys antros ir trečios pakopų vaidmeniui politikų programose yra nepakankamas, nes padalinti dabar pažadus padidinti pensijas tai yra planas minimum, o reikia pažiūrėti ir apie ilgalaikį sisteminį tvarumą, bet to nenorima, nes yra daug populiariau, matyt, pasekti Estijos keliu ir pakalbėti, kaip išleisti tuos sukauptus pinigus, kaip juos suvartoti, o paskui galvoti, kodėl ta ekonomika patiria recesiją“, - apie tvarios pensijų sistemos svarbą kalbėjo I. Genytė-Pikčienė
