„Artimiausius keletą metų mes ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos ir euro zonos valstybėse matysime pakankamai didelę infliaciją, kuri tikrai sieks ne 2 proc., o viršys 3 arba 4 proc.“, – laidai „Delfi tema“ sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Siūlo mažinti PVM, bet ne šildymui
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad išaugusios energijos išteklių kainos transformuojasi į prekių ir paslaugų kainas. Jis būtų linkęs imtis radikalesnių priemonių, nei tos, kurias siūlo valdžia.
„Jeigu mes iš tiesų norime sustabdyti infliaciją, kad ji pasiektų piką ne liepos mėnesį, o, tarkime, balandį arba gegužę, reikia galbūt imtis labiau radikalių priemonių, valstybė galėtų keliems mėnesiams tiesiog fiziškai užšaldyti energetinių išteklių kainas, sakykime, šių metų sausio lygyje tam, kad ir verslas, ir vartotojai galėtų bent keletą mėnesių susimažinti savo kaštus už energetinius išteklius“, – sakė ekspertas.
Anot jo, tai ir sulėtintų infliaciją, ir pagerėtų vartotojų, verslo lūkesčiai.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad sunku įsivaizduoti pastarojo siūlymo realizavimą.
„Ponas A. Izgorodinas minėjo kainų įšaldymą. Aš nežinau, kaip tai atrodo, nes jeigu rinkoje kainos, pavyzdžiui, elektros, dujų ar naftos yra milžiniškos, tai, reiškia, tą nuostolį turėtų „suvalgyti“ ar tai kompensuoti valstybė, sunku spręsti, bet kol kas yra tokia truputį migla, nes visi kalba apie antiinfliacinius paketus, bet ką tai reiškia?“, – klausia A. Romanovskis.
Anot jo, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už centrinį šildymą laikiną nemokėjimą verslas jau kritikavo kaip daugiau politinį sprendimą.
„Jeigu valstybė nori vis dėlto spręsti tam tikros žmonių, visuomenės dalies problemas, kurie kad nemokėtų daugiau, tai čia tikriausiai yra socialinės priemonės, kada tu tiksliai orientuojiesi į tuos žmones, kurie socialiai pažeidžiamiausi“, – sakė LVK prezidentas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys pažymi, kad lengvai įvedamų priemonių poveikis dažnai būna neapibrėžtas ir nebūtinai nutaikytas tiksliai tiems, kuriems to labiausiai reikia.
„Taip, galima paimti ir tiesiog vienu brūkšniu nubrėžti kokią nors kitokią PVM ribą, bet juk daug svarbiau būtų padėti tiems žmonėms, kurie turi žemiausias pajamas, kurie patiria energetinį skurdą ir tada tikslesnes priemones, būtent skirtas tam energetiniam skurdui iš pamatų sumažinti, reikėtų skirti“, – sakė ekspertas.
Jo manymu, sumažinus PVM vienai ar kitai energijos rūšiai žmonės nebus linkę jos taupyti, nes energija atpigs.
„PVM mažinimas, pavyzdžiui, energetikai – dauguma teoretikų, energetikos rinkos tyrinėtojų pripažįsta, – kad jis neskatina taupyti energijos. O taupyti energiją dabar jau yra mūsų geopolitinė tam tikra problema. Mes jau turime to griebtis tiesiog tam, kad atsirištume nuo visų likusių vamzdžių“, – įsitikinęs K. Kupšys.
Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, gal vertėtų mažinti PVM ne elektrai ar šildymui, bet skatinti energiją taupančių priemonių taikymą ir, pavyzdžiui, naikinti PVM šilumos siurbliams, saulės energijos sprendimams, kitoms energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms, gal netgi jų montavimo darbams.
Išbrangus energijai siūlo nepamiršti verslo
LVK prezidentas A. Romanovskis priminė ir Lenkijos sprendimus mažinti PVM degalams. Anot jo, sprendimas davė tik trumpalaikį efektą.
„Visi diskutavo apie Lenkijos priemones, pakankamai populistines mažinti PVM. Ką mes gauname? Jie sumažino PVM kurui, staiga prasidėjo karas ir jų kuro kainos šokteli taip, kad jau tas efektas, kuris buvo PVM sumažinimu, jau visiškai nebeduoda to efekto. Tai vis dėlto čia yra labiau politinės priemonės, negu tos tikrosios, efektyviosios“, – kalbėjo A. Romanovskis.
„O kalbant apie tų akcizų galimo sumažinimo poveikį, tai aš labai pritarčiau ponui A. Romanovskiui. Taip, iš tiesų, Lenkijos pavyzdys puikiai parodo tokių sprendimų rizikas, nes naftos kainai pakilus, tarkime, dėl Ukrainos, Rusijos karo paaštrėjimo, tas akcizų mažinimo efektas tiesiog kainoje nepasimatys“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis mano, kad antiinfliacines priemones reikia orientuoti ne tik į gyventojus, bet ir į verslą, nes mažinant šildymo, elektros, dujų PVM vartotojams, kyla klausimas, ką tai duos visos infliacijos kontekste – juk verslas toliau patirs didelių išlaidų.
„Nemanau, kad tai duos labai didelį poveikį, kadangi įmonės ir toliau tiesiog kels kainas, kadangi pirmiausia energetikos išteklių kainos išaugo verslui ir verslas automatiškai tą didesnį biudžetą įsiskaičiuos į įvairių prekių ir paslaugų kainą.
Tai jeigu tikslas yra sulėtinti tą bendrą infliaciją ir padėti gyventojams, aš manyčiau, kad galbūt pradėti reikėtų ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo verslo“, – sakė A. Izgorodinas.
A. Romanovskis, paklaustas, ar pakanka dialogo tarp valdžios ir verslo, pasigedo ne kalbėjimosi, o rezultatų.
„Dialogo užtenka, tikriausiai, bet svarbiausia jau yra kalbėti apie konkrečias priemones. Ir kol kas mes nežinome, kokios tos konkrečios priemonės ir kol kas galime tik prognozuoti, kad elektros kainos gerokai didės dar ir nežinome, kaip verslai galės tam pasiruošti.
Sutikime, – kaip tai paradoksaliai beskambėtų, – kad gyventojui, kurio (elektros) sąskaita yra gal 30 Eur, jam yra kažkuria prasme lengviau prisitaikyti prie kainų pokyčio, negu verslui, kurio kaina gali milžiniškai (augti). Aš žinau, kad kai kurių verslų elektros sąskaitos išaugo 4-6 kartus“, – sakė LVK prezidentas.
K. Kupšys į pastabas dėl aukštų energijos kainų verslui, replikavo, kad jeigu įmonės būtų atlikusios investicijų į savo elektros gamybą, šokas joms būtų buvęs mažesnis.
„Ir tai veda mane prie minties, kad energetika dabar yra kaip ir šerdis mūsų visų problemų. Nes tai yra ir dalis politikos, susijusios su karo veiksmais šalia Europos Sąjungos sienos, ir mūsų pačių gerovės užtikrinimas.
Mums reikia pragyvenus šitą žiemą galvoti, kokia bus kita žiema. Ir laiko mes dabar tam turime. Tai štai, per tą laiką pasiruošti ir kuo skubiau diegti tiek energijos saugojimo, tiek energijos gamybos per atsinaujinančių išteklių priemones jau ir būtų mūsų reali kova prieš infliaciją“, – sakė K. Kupšys.
Kiek reikia skubėti ir kiek galima pavėluoti?
Į klausimą, ar Lietuva nevėluoja su antiinfliacinėmis priemonėmis, A. Izgorodinas atsakė, kad jų galima buvo imtis greičiau.
„Sutikčiau, jog galbūt būtų galima imtis priemonių truputėlį greičiau, nes šiuo metu nemaža dalis euro zonos narių ir Europos Sąjungos narių priima ir imasi vienokių ar kitokių priemonių tam, kad suvaldytų infliaciją“, – sakė ekonomistas.
Kita vertus, pasak jo, Statistikos departamento atliekamos Lietuvos vartotojų apklausos kol kas nerodo, kad dabartinė energetikos išteklių infliacija labai pažeistų Lietuvos vartotojus.
„Kol kas. Aišku, ta situacija kovą-balandį tikrai galėtų pasikeisti, bet kol kas tų oficialių duomenų neturime. Tarkime, vasario mėnesį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų padėties perspektyvas netgi gerėjo ir net šiek tiek augo Lietuvos gyventojų noras pirkti stambesnes, brangesnes prekes“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Paklausus, ar, kita vertus, nevertėtų išlaukti infliacijos, ekspertas sakė, kad tai priklauso nuo to, kokį kainų augimą norima matyti.
„Mano prognozė yra tokia, kad Lietuvoje infliacija sulėtės ir pasieks piką tiktai liepos mėnesį, kadangi mes matome aukštą energetikos išteklių kainą ir mes matome energetikos išteklių kainų transformaciją į įvairių prekių ir paslaugų kainą. Pavasarį, neatmetu varianto, kad galime matyti ir maisto kainų infliaciją dėl Rusijos-Ukrainos karo poveikio maisto kainoms finansų rinkose.
Tai pakentėti šiuo metu, sakyčiau, būtų pakankamai sudėtinga, nes ta 14 proc. infliacija istoriškai yra pakankamai didelė“, – sakė „Brandnomika“ ekonomistas.
Pasak jo, infliacijos tempas pradės lėtėti antrąjį šių metų pusmetį, bet iš esmės tai vyks dėl bazės efekto, nes kainos bus pradėtos lyginti su praėjusių metų antrojo pusmečio kainomis, kurios jau augo.
Diskusijos dalyviai nebūtų linkę pritarti galimoms antispekuliacinėms priemonėms ar memorandumams dabartinio karo Ukrainoje akivaizdoje, kartu jie perspėjo dėl dirbtinių barjerų sudarymo prekių, pinigų judėjimui.
„Mes esame Europos rinkos dalis. Mes kartais matome sienas, kurių nėra ir jeigu kas nors bandys spekuliatyviai naudotis šita situacija, kas bus? Vartotojai vartos, užsakinės internetu, kitaip vartos. Mes matome, kas yra kartais su neapgalvota akcizų politika, kada žmonės važiuoja pirkti už sienos. Beveik tikiu, kad tokių spekuliatyvų dalykų nebus“, – sakė A. Romanovskis.
Europos šalių ekonomikos – naujame etape
K. Kupšys mano, kad šiuo metu ypač svarbus yra energijos taupymas.
„Pigiausia energija yra ta, kurios nesuvartojame ir kadangi apie energetiką daug šnekame, tai suprantama, kad energijos taupymas dabar yra svarbiausia tema turbūt dažnam namų ūkiui ir vartotojams reikia labai rimtai susirūpinti“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Jis paragino gyventojus įvertinti, ar yra galimybių jau dabar renovuoti būstą, taip pat rekomendavo neskubėti pirkti prekių aukštesne kaina.
„Didelėje rinkoje tos kainos gali ir susiniveliuoti. Galbūt (stengtis) nepasiduoti panikai. Ir teisingai – paieškoti pigesnių pasiūlymų, pradėti kai ką pasigaminti patiems, tai, kas įmanoma pasidaryti savo rankomis. (...) Mes išmoksime pragyventi šį laikmetį šiek tiek susispaudę – nieko tokio. Jau buvo ir įvairių kitų laikų. Mokėjome tada išgyventi – mokėsime ir dabar“, – optimistiškai į situaciją žiūri K. Kupšys.
Tuo metu A. Izgorodinas mano, kad maždaug 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu siekiamybė, kurią euro zonai yra nustatęs Europos Centrinis Bankas (ECB), jau tuoj bus praeitis.
„Mano nuomone, Europos infliacijos padangėje mes einame į visiškai naują etapą, kuris labai stipriai skirsis nuo to, ką mes matėme iki kovido, ir iki Rusijos-Ukrainos karo konflikto.
Nes kas įvyks artimiausiu metu, – tikėtina, kad įvyks tolesnis ir Europos Centrinio Banko, ir Europos Komisijos (ekonomikos) skatinimas, kuris bus nukreiptas į gynybą, į Žaliąjį kursą, į energetikos nepriklausomybę“, – sakė ekonomistas.
Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje metinė infliacija vasarį (palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu) siekė apie 14 proc.
