Duodamas interviu Delfi šalies diplomatijos vadovas iš naujo atkreipė dėmesį, kad tam, jog gynyba būtų dosniau finansuojama, reikia galvoti apie naujus mokesčius.
„Visuomenei tai yra lengviausiai paaiškinama. Net įsivaizduoju, kad čekyje galėtų atsirasti eilutė, jog dalis jūsų sumokėtų mokesčių keliauja į šalies saugumą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis sutiko, kad papildomas finansavimas, kaip ir visuotinis vyrų šaukimas į kariuomenę, nėra lengvi klausimai, tačiau tai būtina.
Plačiau, kaip mokestis atrodytų, ar tai būtų PVM mokestis, kuris atsispindėtų čekyje, Užsienio reikalų ministerija nekomentavo. Nurodyta, kad koalicijoje šiuo metu dar nėra priima jokių sprendimų.
Gali būti, kad tai plačiau bus aptarta ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės organizuojamame susitikime, į kurį ji sukvietė verslo ir darbuotojų atstovus. Jis turėtų įvykti sausio pabaigoje.
Kalba apie pelno, PVM mokesčius
Parlamentarai apie galimą mokestį pasisako drąsiau. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas metų pabaigoje Delfi įvardijo kelis galimus modelius. Jo teigimu, galima didinti pelno mokestį, tokiu atveju mokestinė našta labiausiai atsilieptų verslui, antras variantas – didinti ir pelno, ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), trečias – didinti tik PVM.
Opoziciniai socialdemokratai minėjo palaikysiantys gynybos mokestį, jei būtų žengiama pelno mokesčio didinimo keliu, pakeliant jį 5 proc. Kaip galimą kelią jie įvardijo ir skolinimąsi.
Tuo metu Prezidentūra laikosi pozicijos, jog visi 2024 metų biudžete suprogramuoti gynybos reikmėms numatyti finansiniai instrumentai turi būti maksimaliai panaudoti.
„Siektina, kad jau 2024 metais, esant viršplaninėms lėšoms Mastrichto kriterijų rėmuose, gynybai būtų išleista ne mažiau kaip 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Augant ekonomikai ir valstybės pajamoms didesnės biudžeto išlaidos gynybai turi būti prioritetas“, – sakoma Delfi perduotame Prezidentūros komentare, kurį atsiuntė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.
Nurodoma, kad naujo mokesčio gynybos finansavimo didinimui galimybė priklauso nuo plataus, gerai išdiskutuoto politinių partijų susitarimo dėl tokio mokesčio įvedimo nuo 2025 metų.
„Gynybos mokestis turėtų būti svarstomas bendros mokesčių reformos kontekste“, – priduriama komentare.
Tokių pavyzdžių, kai ryžtasi padidinti mokesčius dėl gynybos poreikių, galima atrasti visai netoli nuo Lietuvos. Kaimyninėje Estijoje bazinis PVM tarifas išaugo nuo 20 iki 22 proc. Surinkti daugiau pajamų į biudžetą šaliai reikalinga, nes 2024 metų biudžete numatyta skirti rekordinę gynybai išlaidų sumą – ji sieks 3,2 proc. (1,3 mlrd. eurų).
Ar Lietuva turėtų žengti panašiu keliu kaip Estija? Koks modelis būtų palankiausias? Į šiuos klausimus atsakė Delfi kalbinti verslo atstovai ir ekonomistai.
Romanovskis: mokestį turėtų mokėti visi
Gynybos mokesčio idėją palaikantis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įvardijo kelis kriterijus, kuriuos jis turėtų atitikti.
Visų pirma – reikėtų garantuoti, jog surinktos lėšos tikrai nueitų krašto apsaugai.
„Tai turėtų būti parodyta ne tik politiniais pareiškimais, kad verslas, gyventojai suprastų, jog moka tikslinį būtent gynybai skirtą mokestį. Artimiausia analogija – LRT, kuris žino, kad visada gaus tam tikrą procentą. Jei mokestis bus kažkur paslėptas, yra baimių, jog bus panašiai kaip su kelių mokesčiu, kuris nukeliauja į Kelių fondą, bet nemaža dalis pinigų iš jo skiriama ne keliams, o kitoms reikmėms“, – Delfi sakė A. Romanovskis.
Antras kriterijus, kurį įvardijo verslo atstovas – visuotinumo principas. Tai reiškia, kad mokestį turėtų mokėti visi, o ne vien verslas.
„Gynyba nėra tik verslo klausimas. Verslui tai svarbu, bet tai yra visų mūsų, darbdavių, akcininkų, darbuotojų, reikalas. Kokia bus mokesčio išraiška – tai jau yra finansinės inžinerijos klausimas. Institucijos atsakys, kiek mums, kaip valstybei, reikia surinkti pinigų, kad pasiektume savo tikslus, kokie yra poreikiai, į ką orientuojamasi“, – svarstė LVK prezidentas.
Beda pirštu į trūkumus
Pašnekovas akcentavo ir visuotinio šaukimo aspektą. Pasak jo, jei mokestis būtų įvestas, valstybė turėtų įsipareigoti investuoti į šios prievolės įgyvendinimą.
„Dabar girdime, kad visuotinio šaukimo negalima įvesti, nes trūksta pinigų. Kartais atrodo, kad visuotinio šaukimo idėja yra sabotuojama, nors tai yra labai svarbus klausimas. Yra daugybė ne tik karinių, bet į ekonominių su tuo susijusių argumentų. Kariuomenėje atitarnavę žmonės yra gerokai labiau pasiruošę eiti į darbo rinką, jie atsakingesni“, – vardijo A. Romanovskis.
Tuo metu verslininkas Sigitas Besagirskas teigė, kad gynybos mokesčio įvesti nereikėtų, vietoje to, pasak jo, vertėtų ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti dabar surenkamus pinigus.
„Mes visi norime būti saugesni, turbūt Lietuvoje visi atsakingi žmonės vienaip ar kitaip remia Ukrainą – tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai. Bet vien mokesčių pakėlimas savaime nepadarys mūsų saugesniais. Ukrainoje karas vyksta jau dvejus metus, bet kol kariuomenė gal ir yra pasiruošusi, civilinėje gynyboje neturime planų. Jeigu būtume užpulti, įvyktų diversinės atakos iš Rusijos ar Baltarusijos, dingtų elektra, komunalinės paslaugos, mobilusis ryšys, mes nebūtume pasiruošę“, – nuomonę dėstė S. Besagirskas.
Jis teigė, kad kyla klausimų, ar tuo atveju, jei mokestis būtų įvestas, surenkamos papildomos pajamos padėtų įnešti saugumo.
„Tikrai matome grėsmę, kad turime tokį kaimyną kaip Rusija ir gyventi šalia jo yra rizikinga. Dar yra Baltarusija, kuri taip pat yra pavojinga valstybė. Gynybos stiprinimas turėtų būti vienas iš Lietuvos prioritetų, bet klausimas – kaip. Jei bus taip, kad nuimame pinigus nuo švietimo ar sveikatos apsaugos ir duodame daugiau krašto apsaugai, klausimas, kokį efektą tai sukels, ar nepablogės paslaugos“, – nurodė jis.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad gynybos reikmėms būtų galima skolintis. Anot jo, įvesti tam dedikuotą mokestį reikėtų tik pačiu paskutiniu atveju.
„Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad šiais metais Lietuvos skolos santykis su BVP sieks apie 40 proc. Mastrichto riba yra 60 proc. nuo BVP. Mes turime tikrai didelę manevro laisvę pasiskolinti papildomų pinigų rinkose.
Kitas variantas, kurį aš svarstyčiau – bendras gynybos biudžeto didinimas Europos Sąjungoje, bet čia reikėtų kitų šalių pritarimo. Tokių precedentų jau buvo. EK per pandemiją platino obligacijas ES vardu, pirko vakcinas. Grėsmė liečia ir Lietuvą, ir Baltijos šalis, bet lygiai taip pat ir kitas ES šalis, tad galbūt logiškesnis kelias būtų papildomas skolinimasis“, – Delfi komentavo A. Izgorodinas.
Prognozuojant bazinių palūkanų mažinimą tai reiškia, jog Lietuvos, taip pat ir kitų šalių skolinimasis atpigtų, priminė ekonomistas.
Niuansai dėl PVM
Kad erdvės siekti geresnio surenkamų lėšų panaudojimo yra, sutiko ir Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.
Visgi ekspertė akcentavo, jog tai yra „pakankamai degantis klausimas“, surinkti lėšas reikia greitai, todėl tikėtina, kad politinę valią greičiau pavyktų sutelkti gynybos poreikiams dedikuoto mokesčio tarifo įvedimui, o ne visos mokesčių sistemos rekonstravimui.
„Iš ekonominio taško vertinant būtų gerai, kad tai būtų ekonomikos augimui nežalingas mokestis. Tai reiškia – nesusijęs su darbo apmokestinimu, ekonominių sąlygų investuotojams perspektyvų ar verslo plėtros bloginimu, – įvardijo I. Genytė–Pikčienė.
Nežalingais mokesčiais, jos teigimu, laikomi taršos, vartojimo (tarp jų – PVM), turto mokesčiai.
Kad PVM kėlimas būtų vienas iš svarstytinų variantų, paminėjo ir A. Romanovskis.
„Tai yra masinis, horizontalus (mokestis, – aut. pastaba), vienas iš sprendimų, apie kurį galėtume kalbėti. Bet tai turi būti įrašyta ne čekyje, kuriame gali nurodyti iš esmės bet ką, o įstatyme, kad PVM yra 21 proc., o dar vienas procentas eitų šalia PVM ir keliautų gynybai“, – aiškino jis.
Mano, kad mokestis turėtų būti ilgalaikis
Jei gynybos mokestis būtų įvestas, tai turėtų tapti ilgalaikiu sprendimu, įvardijo tam pritariantys pašnekovai.
„Manau, kad tai turėtų būti ilgalaikis dalykas. Nereikia savęs apgaudinėti, jeigu mums šita tema svarbi. Mūsų geografinė ir politinė padėtis artimiausiais šimtmečiais nepasikeis“, – mano A. Romanovskis.
Jam antrino ir I. Genytė–Pikčienė, kuri sakė, kad pavojus, kurį kelia agresorė šalimais, yra nuolatinis.
„Žiūrint į kitų šalių patirtis, kariniai ar gynybos poreikiai finansuojami skolinantis, jeigu yra trumpalaikiai, netikėti. Bet jei yra nuolatinis poreikis atgrasymo tikslais turėti aukštą šalies gynybos pasirengimą, šaltiniai, kuriais galima tai finansuoti, turėtų būti nuolatiniai. Neišeina priebėgomis palaikyti atgrasymo“, – kalbėjo Šiaulių banko ekonomistė.