Papildoma šventinė darbo diena, prekybos centrų darbo laikas sekmadieniais bei šventėmis – pasisakymai šiomis temomis ir toliau aidi Seimo koridoriuose ieškant tinkamiausio sprendimo. Naujoje DELFI 11 laidoje diskutuota, ar lietuviams trūksta laisvadienių, o gal, palyginti su kitais, ir taip ilsimasi per daug?
Darbuotojų atstovė: darbdaviai ir kasmetinių atostogų sunkiai išleidžia
Šią savaitę Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstoma parlamentarų užregistruota idėja lapkričio 2 dieną įtraukti į šventinių nedarbo dienų sąrašą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad tai spręstų problemą su kuria susiduria darbuotojai – darbdaviai sunkiai išleidžia atostogauti, o įteisinus įstatymu kito kelio nebūtų.
Ji pasakojo jauno vyro istoriją, kuris du metus taupė norėdamas su šeima išvažiuoti į užsienį atostogauti, tačiau darbdavys nesuteikė nei kasmetinių jam priklausančių atostogų.
„Tai viena iš tų daugelio situacijų, kurios šiandien atsitinka pas mus šalyje. Daugelis linkę komentuoti, kad atostogų yra per daug, bet matome realybę, kad žmonės dirba daug, jie atiduoda visas savo jėgas darbdaviui ir dirba vardan pelno, įmonės gyvavimo, tačiau aukoja labai svarbius sau sveikatos būklę, šeimyninius santykius.
Mano pavyzdys parodo, kad darbdaviai nelinkę suteikti net kasmetinių priklausančių atostogų pagal įstatymą. Ką tokiu atveju daryti? Tada deja taip nutinka, kad tenka ir pačiai Vyriausybei įsikišti, ir profesinėms sąjungoms, ir spręsti šią problemą per papildomas šventines dienas. Mes pamirštame, kad darbuotojas turi būti pailsėjęs, kad dirbtų efektyviau, kad atneštų didesnę papildomą pridėtinę vertę, turi ir šeimos nepamiršti, derinti šeimyninius santykius“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis tikino, kad tokie pavyzdžiai – išimtys, bet ne taisyklė.
„Kai kalbame apie kasmetines atostogas, jos tam ir yra, kad žmogus pailsėtų. Laisvos, šventinės dienos – skirtos ką nors atšvęsti. Man sunku suprasti, ką reikia švęsti lapkričio 2 dieną. Tada gal reikia tris, penkias dienas duoti. Kaip Kinija savo Naujuosius švenčia savaitę. Yra sprendimų, bet ar tikrai mums to reikia, ar tikrai visi mes tą dieną švenčiame.
Kitas dalykas, pridėtinė vertė. Žmogus atlygį gauna už savo sukurtą vertę, vertė proporcingai padalinama jam ir kitiems supantiems darbuotojams, tame tarpe ir įmonės akcininkams. Sutikite, kad vertę kuriame, kai dirbame, jei nedirbame, reiškia vertės nekuriame. Darbo ir poilsio režimas apibrėžtas Darbo kodekse, kuris buvo sutartas Trišalėje taryboje su profesinėmis sąjungomis. Buvo nustatyta, kiek žmogus privalo ilsėtis, kaip suminė darbo apskaita skaičiuojama, kiek turime šventinių dienų, kokios turi būti pietų pertraukos ir pan. Todėl man keistai skamba šie argumentai, kad reikia dar vienos šventinės dienos, nes kažkas nepailsėjo. Visgi manyčiau statistiškai pasižiūrėjus, Lietuva šventinių dienų turi daugiau nei daugelis ES šalių. Mes ir taip švenčiame Jonines.
Kitas svarbus dalykas, jei paskelbiame kažkokią dieną šventine diena, tai ne visi tą dieną ilsisi, vis tiek yra sektorių, kurie dirba tą dieną, tačiau tuose sektoriuose, kadangi šventinė diena, išauga apmokėjimo tarifas ir tai jau yra našta“, – kalbėjo jis.
Žinant tai, kad esant šventinei nedarbo dienai yra mėgstama pasiimti dar papildomas laisvas dienas, pavyzdžiui taip prasiilginti savaitgalį, V. Levickis neabejoja, kad analogiška situacija būtų ir su lapkričio 1–2 dienomis.
„Būkime realistai, tas atsitiko su Joninėmis ir visomis kitomis šventėmis. Suprantu, kai yra valstybinė šventė, turime Nepriklausomybės ir kitas šventes. Taip jos svarbios tam, kad visuomenę ugdytume, svarbu, kad mūsų vaikai pamatytų, kad tuo rūpinamės. Bet man būtų sunku savo vaikams paaiškinti, kokia šventė yra lapkričio 2 diena“, – teigė jis.
Ilsimės mažiau nei skandinavai, daugiau nei kaimynai
Pripažinus lapkričio 2 d. šventine darbo diena, tokių Lietuvoje iš viso būtų 14 dienų. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje komentavo, kad mes turime šiek tiek daugiau šventinių dienų nei kaimyninės Latvija, Estija, Lenkija. O taip pat turime gerokai daugiau nei Skandinavijos valstybės, tačiau pastarosiose didesnis skaičius kasmetinių atostogų dienų.
„Kalbant iš ekonominės perspektyvos, kuri diena geresnė, šventinė ar kasmetinių atostogų, tai be abejonės kasmetinių atostogų, nes šventinių dienų absurdiškumą rodo minėtas Kinijos pavyzdys, kai jie sugalvojo, kad žmonės per daug dirba ir mažai išleidžia – tai padarykime šventines atostogas savaitės trukmės. Išeina milžiniškas stresas tiek atostogaujantiems, tiek paslaugas teikiančiam verslui, nes visi tą savaitę išvyksta atostogų. Tai milžiniški kamščiai, neįmanoma niekur gauti bilietų, kainos išauga, aptarnaujantis personalas turi dirbti viršvalandžius, 24 val. 7 dienas per savaites. Dabar Kinija jau atšaukė dalį tų dienų, nes mato, kad toks scenarijus nėra geras, žmonės nepailsi, o pavargsta besistumdydami eilėse.
Tuo tarpu kasmetinės atostogos ekonomine prasme optimizuoja resursų pasiskirstymą, nes žmonės gauna daugiau laisvės pasirinkti, kada atostogas pasiimti, lengviau sutarti su kolegomis darbe, tad darbo procesas nenutrūksta. Verslui daug paprasčiau.
Prioritetas bet kuriuo atveju turėtų būti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus. Galbūt net galimas didinimas, turint omenyje, kad Skandinavijoje didesnis ir tikrai nedidinti tų šventinių dienų, kuomet visi masiškai išvyksta vienu metu“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad Skandinavijoje yra 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, tuo tarpu Lietuvoje – 20. Tai yra minimalus Europos Sąjungos standartas. Tačiau jis pamini, kad prie šių dienų prisideda dar ir tėvadieniai bei mamadieniai, kai kuriems skiriama daugiau laisvų dienų priklausomai nuo darbo stažo, profesijos.
„Esminis klausimas, kaip supratau, yra užtikrinimas to, kad tos dienos būtų panaudotos, kad tu iš tikrųjų gautum. Bendrąja prasme, kuo šalis daugiau išsivysčiusi, tuo daugiau turi kalendorinių dienų, mažiau šventinių. Kuo labiau valstybės kontroliuojama, mažiau pasitikėjimo, tuo daugiau šventinių. Iranas berods apie 30 šventinių valstybinių dienų turi, labai mažai kalendorinių. Valdžia reguliuoja, kada žmonės švenčia, kada ne, o Skandinavija leidžia pasirinkti, kada žmonės nori atostogauti ir suteikia tikrai daug dienų. Drįsčiau teigti, kad vidutiniškai daugiau nei 6–7 savaites”, – teigė ekonomistas.
I. Ruginienė savo ruožtu tvirtino, kad kasmetines atostogas reikia ilginti, tačiau teigiamo požiūrio iš darbdavių nesulaukiama.
„Jei pasižiūrėtume EBPO statistiką, nesame lyderiai su šventinėmis ir atostogų dienomis. Esame antroje pusėje – Austrija už mus daugiau turi, 38 dienas“, – teigė ji.
„Idealiu atveju mūsų siekis būtų susitarti dėl didesnio atostogų skaičiaus: ar tai įstatymų prasme, ar per kolektyvines sutartis. Deja šiandien realybė tokia, kad maža to, jog negalime susitarti, bet kaip mano pavyzdys rodo, žmogus net negali gauti to, kas priklauso pagal įstatymą. Tokiu atveju sakome, kad žmogus negali dirbti, kaip išsunkta citrina. Žmogui taip pat reikia pagalvoti apie savo šeimyninius poreikius, apie poilsį“, – laidoje teigė I. Ruginienė.
V. Levickis savo ruožtu tikino, kad nėra taip, jog dauguma įmonių teduoda minimalias 20 darbo dienų kasmetinis atostogas. Jo teigimu skaičiuojant visas papildomai suteikiamas dienas, bendras skaičius laisvadienių išauga.
Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad visų pirma reikia užtikrinti, kad dabar Darbo kodekse įtvirtintos atostogos iš tiesų būtų suteiktos.
„Japonijoje berods 10 dienų per metus atostogauja, neišnaudoja pilnai, pirmą dieną ateina į darbą ir tik išeina anksčiau, paskutinę grįžta. Tokių dalykų neturėtų būti: jei poilsio, tai poilsio diena, jei dirbame, tai dirbame. Aišku ir viršvalandžių klausimai ir visi kiti į tą kartelę sukrenta. Norėčiau akcentuoti, kad Lietuvai reikėtų užtikrinimo, kad atostogos būtų išnaudotos. Pastaraisiais metais nemažai žingsnių padaryta, anksčiau buvo, kad kaupiamos metai iš metų, jau judame į tą civilizuotumo pusę. Atitinkamai, jeigu yra kažkokios įmonės, kur būtų galimybė daugiau atostogų suteikti, tai vėlgi įmonėms, asociacijoms turėtų būti palikta susitarti. Ar tai pagal stažą, pagal kitus nuopelnus. Tas 20 dienų atostogų Europos mastu skamba kaip minimumas, pasaulio mastu tikrai nėra mažai, nes Europa turi kaip regionas daugiausia atostogų“, – teigė jis ir ragino nepamiršti, kad tai dar ir apmokamos atostogos.
Ekonomisto nuomone, taip pat svarbu nepamiršti pasidairyti aplinkui, kokia tvarka yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Tai svarbu konkuruojant, bandant pritraukti užsienio investuotojus.
„Vis tiek negalime labai išsišokti nei vieną, nei į kitą pusę. Negalime būti per daug liberalūs tuo atžvilgiu, nes tada mes turėsime darbuotojų nepasitenkinimą, jų motyvacijos kritimą. Tuo pačiu tai persikels ir į pridėtinės vertės mažesnį kūrimą, galimą emigraciją. Kita vertus, negalime ir per daug į kitą pusę numigruoti, nes tada mes mūsų verslui, ypatingai iš užsienio investuotojams, galime pasirodyti kaip mažiau konkurencinga valstybė, lyginant su Latvija, Estija, Lenkija“, – sakė jis.