„Rezervacijos pirminėje rinkoje jau gerokai viršija ilgalaikį istorinį vidurkį, visuose miestuose įsibėgėjo ir kainų augimas“, – soc. tinkle „Facebook“ rašė jis.
Kaip aiškino, šioms tendencijoms įtakos turėjo keli dalykai. Pirmiausia, beveik 2 procentiniais punktais sumažėjusios būsto paskolų palūkanos, kurios ir toliau trauksis. Taip pat daugiau nei dešimtadaliu pernai didėję atlyginimai.
„Sandorių skaičius ir toliau didės, tačiau įperkamas būstas vis dar 20 kv. m. mažesnis nei buvo prieš tris metus, neparduotų butų skaičius išlieka arti rekordinių aukštumų, o nuomos grąža yra žemesnė už istorinį vidurkį, todėl visa tai turėtų slopinti tolimesnį kainų augimą“, – sakė ekonomistas.
Didžiausias kainų augimas – Klaipėdoje
„Swedbank“ platintame spaudos pranešime teigta, kad remiantis skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 56 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo net 5 kvadratiniais metrais.
Kaune augimas buvo dar spartesnis ir siekė apie 10 kv. m. – gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir viršija 87 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti beveik 84 kv. m. dydžio butus.
Visgi, nepaisant spartaus augimo, ekonomistai pripažino, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą bus prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
„Būsto rinka šiuo metu pradeda gyventi klestėjimo etapą – pastaraisiais mėnesiais stebime itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos finansavimo. Toks spartus nekilnojamo turto rinkos atsigavimas stebina, kadangi būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
Taigi, gyventojai vis dar neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos, mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus. Visgi, noro įsigyti nuosavus namus tai nemalšina“, – būsto įperkamumo duomenis komentavo ir „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Skelbta, kad kainų augimas labiausiai stebimas Klaipėdoje. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango daugiau nei 10 proc. Kaune – 7 proc., o Vilniuje brangimas nesiekė 3 proc.
„Kainų spaudimui įtakos gali turėti augančios statybų sąnaudos, ypatingai atlyginimai. Negana to, statybų sektoriui šie metai išliks itin darbingi užsakymų prasme – tiek įgyvendinant karinių miestelių statybas, tiek rengiantis priimti vokiečių brigadą, tiek tęsiant „Rail Baltica“ ir kitus infrastruktūros projektus.
Visgi, rinkoje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir didėsiantys statybų tempai leidžia tikėtis, kad net ir stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių.“, – komentavo G. Ilekytė.
Euribor kris iki 1,7 proc.
Siųstame spaudos pranešime ekonomistai skaičiuoja, kad prie būsto įperkamumo augimo prisidėjo ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir mažėjančios palūkanos. Su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių Euribor nu piko sumažėjo daugiau nei 1,5 procentinio punkto ir šiuo metu nebesiekia 2,5 procento.
„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas šiemet kirps dar keturis kartus, o rugsėjį jos nukris iki 1,75 procento. Taip pat prognozuojama, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,4 proc., o 2026 metais augimas sulėtės iki 7,7 procento.
Gali būti, kad ECB nerimaus dėl euro zonoje lėčiau mažėjančios infliacijos ir pristabdys palūkanų normų mažinimą. Vis tik, atlyginimų augimas Lietuvoje ir šiemet pralenks būsto kainų augimą, o tai toliau didins įperkamumą ir gyventojų aktyvumą būsto rinkoje.
„Gali būti, kad ECB nerimaus dėl euro zonoje lėčiau mažėjančios infliacijos ir pristabdys palūkanų normų mažinimą. Vis tik, atlyginimų augimas Lietuvoje ir šiemet pralenks būsto kainų augimą, o tai toliau didins įperkamumą ir gyventojų aktyvumą būsto rinkoje.
Palankias tendencijas darbo rinkoje ir didėjančias gyventojų finansines galimybes atspindi ir aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, pagal kurį Lietuva jau metus laiko išlieka pirmoje vietoje Europos Sąjungoje“, – teigė N. Mačiulis.
Jis skaičiavo ir tai, kad nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,9 procento, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 5,6 ir 5,7 proc.
„Dabartinė nuomos grąža išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už ilgalaikį istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms daugeliui investuotojų nėra labai patraukli. Todėl kol kas didžioji dalis į rinką sugrįžtančių pirkėjų buvo pirmojo, o ne investicinio būsto pirkėjai. Žema ir mažėjanti nuomos grąža taip pat rodo, kad nėra struktūrinio būsto trūkumo, o tai turėtų slopinti būstų kainų augimą“, – komentuoja N. Mačiulis.
