„Atkreipsiu dėmesį, kad yra pozityvių dalykų. Tai tikrai yra socialdemokratinės pakraipos sprendimų. Pirmiausiai kalbu apie MMA ir pensijų didinimą, kuris bus spartesnis nei vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Tai politika, kurią pradėjome nuo 2019 m. yra tęsiama jau beveik 5 metus iš eilės“, – Briuselyje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Pasigedau NPD pakėlimo. Tai būtų labai logiška atsižvelgiant į tai, kad visų pirma norime gerinti pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją. Tam būtų reikėję 50 eurų padidinti šį dydį – 80 mln. eurų iš biudžeto, 0,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai vis tiek būtume paklaidos ribose su Mastrichto kriterijumi“, – komentavo jis.
Jo vertinimu taip pat buvo galima rinktis taikyti Prezidentūros siūlymą – NPD didinti už kiekvieną vaiką.
Šalies vadovas vertino, kad nors padidinus NPD būtų peržengta Mastrichto kriterijaus riba, planuojant ankstesnius biudžetus deficitas visada buvo mažesnis nei tikėtasi.
„Tiek pastaraisiais metais, tiek geroką dalį ankstesnių metų, mums visada pavykdavo, kad realybėje deficitas buvo mažesnis, nei planuota. Tad tikrai dar nesame išėję už finansinės disciplinos ribų“, – komentavo jis.
Taip pat G. Nausėda išreiškė nusivylimą 3,03 proc. nuo BVP siekiančiu finansavimu gynybai. Anot jo, nedidinant lėšų skirtų saugumui, Lietuva nesugebės įvykdyti planų.
„Kalbant apie kitus dalykus. Tai šiek tiek nuvylė požiūris į nacionalinį saugumą. Šiais metais pasitempėme ir pasiekėme 3,2 proc. nuo BVP. Kitais metais mes darome žingsnį atgalios ir nesame numatę didinti vėliau. Tai sunkiai atliepia nustatytiems ambicingiems planams“, – vertino G. Nausėda.
„Su tokiu finansavimu nacionalinės divizijos nesukursime. Korekcijos bus būtinos“, – tvirtino jis.
Taip pat šalies vadovą nustebino 2026 m. ir 2027 m. planuojamas Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžeto mažinimas.
„Nemaloniai nustebino požiūris į VSD. Nežinau ar čia yra kažkokių asmeniškumų, bet jų būti neturėtų kalbant apie itin svarbią saugumui instituciją. Tai, kad kitiems metams numatoma keliais mln. eurų padidinti, o po to vėl mažinti, man yra nesuvokiama“, – komentavo jis.
Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.