Per greitai įsibėgėjome su MMA didinimu? Ekonomistai įspėja, kad kyla grėsmė užsmaugti kai kuriuos verslus

Vyriausybei nusprendus, kad kitais metais minimali mėnesio alga šalyje didės iki 1038 eurų – daugiau nei 12 proc. – kai kurie ekonomistai tokį šuolį vadina agresyviu ir galinčiu sukelti problemų. Anot jų, maitinimo, baldų, tekstilės sektoriams tai gali būti skausminga, taip pat įspėjama apie riziką spartinti infliacijos procesus.

MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc., vietoje šiemet nustatyto 924 eurų dydžio, o minimalus valandinis atlygis augs 0,7 euro arba apie 12,38 proc., vietoje 5,65 eurų 2024 metais, nusprendė Vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančių pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus, kas yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2025 metų skurdo rizikos riba (732 eurai).

Minimalios algos didinimas jau kurį laiką sulaukia akylo ekonomistų dėmesio. Jie įspėja apie ne tokią šviesią šio sprendimo pusę, kai kurie ragina persvarstyti MMA nustatymo principus.

„Vienas iš būdų: indeksuoti minimalų atlyginimą su privataus sektoriaus darbo užmokesčiu, nes viešajame beveik nėra dirbama už MMA. Antras būdas, kaip kelti minimalų atlyginimą, nepakenkiant mažiausiai uždirbantiems, žiūrėti, kaip keičiasi produktyvumas, kuris auga trigubai lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis“, – antradienį žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.