Vyriausybė mokesčių reformoje buvo numačiusi galimybę susigrąžinti dalį gyventojo pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas vaikų priežiūros, būsto remonto ir autoremonto paslaugas. Kartu su kitais mokestiniais pakeitimais buvo pritarta ir šiam siūlymui, kuris turėtų sumažinti šešėlį šiose veiklose.
Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė paaiškina, kad dalį pajamų mokesčio gyventojai galės susigrąžinti įprasta tvarka, tiesiog pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Tačiau bus svarbu išsaugoti čekius, kur užfiksuota, jog įsigijote paslaugas iš auklės, automobilio ar būsto remontininko.
„Pavyzdžiui, kaip iki šiol buvo deklaruojamos išlaidos už mokslą, kaupiamąjį gyvybės draudimą, įmokas į III pakopos pensijų fondus. Gyventojai išlaidas pagrindžiančius dokumentus taip pat kaip ir iki šiol turės saugoti“, – nurodo J. Laurikėnaitė.
Galios ir tos pačios išlaidų dydžio „lubos“. Finansų ministerija numatė, kad maksimali išlaidų suma už vaikų priežiūros, būsto remonto, autoremonto paslaugas, nuo kurios bus galima susigrąžinti dalį sumokėto GPM, yra 2000 eurų per metus.
„Susigrąžintina suma priklausys ne tik nuo patirtų išlaidų dydžio, bet ir nuo gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos ir pajamų mokesčio tarifo, kuriuo buvo apmokestintos gyventojo pajamos, dydžio. Pavyzdžiui, jeigu žmogus moka 20 proc. GPM, tuomet ir susigrąžinti galės 20 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojo pajamos bus apmokestintos vien 20 procentų pajamų mokesčio tarifu, tai bus galima susigrąžinti iki 400 eurų pajamų mokesčio“, – paskaičiuoja Jūratė Laurikėnaitė.
DELFI primena, kad nuo naujų metų, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, keisis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. 20 proc. GPM tarifu bus apmokestinamos tos pajamos iš darbo santykių, kurios neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, o 27 proc. GPM tarifu – viršijančios šią kartelę. Tad priklausomai nuo mokamo GPM tarifo ir išlaidų, gyventojas galės susigrąžinti arba iki 400 eurų (mokant 20 proc. GPM), arba iki 540 eurų (mokant 27 proc. GPM).
Kaip DELFI informuoja Finansų ministerija, šios trys paslaugas – vaikų priežiūros, būsto remonto ir autoremonto – galės būti įsigyjamos tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, kurie Lietuvoje yra, ar bent jau turėtų būti registruoti mokesčių mokėtojai.
Nebegalės naudotis verslo liudijimu
Valdžia numato kartu su šiais pakeitimais peržiūrėti ir veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašą. Veiklos, susijusios su vaikų priežiūra, būsto remontu ir autoremontu nebegalės būti vykdomos su verslo liudijimais.
„Peržiūros tikslas – užtikrinti, kad pajamų sumos, kurios galės būti atskaitomos iš gyventojo pajamų, būtų apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, kai pajamų mokestis mokamas nuo gauto veiklos pelno“, – paaiškina J. Laurikėnaitė.
Detalesnę tvarką dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo ruošia Valstybinė mokesčių inspekcija. Jai taip pat pavesta įdiegti technines priemones, kurios leistų išlaidas už šias namų ūkio paslaugas deklaruoti jau veikiančioje Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo sistemoje, taip pat naujai diegiama išmaniąja apskaitos smulkiam ir vidutiniam verslui posisteme iMAS. Dėl to Finansų ministerija teigia, kad priimti sprendimai neturėtų smarkiai padidinti sistemos administravimo kaštų.
Nors pakeitimai įsigalios jau nuo kitų metų, dalį GPM už įsigytas vaikų priežiūros, būsto remonto ir autoremonto paslaugas bus galima atgauti tik 2020 metais, kuomet bus teikiamos deklaracijos už 2019 metus. Anksčiau Finansų ministerija skaičiavo, kad 2020 metų biudžete šių GPM permokų grąžinimui turėtų būti numatyta papildomų apie 15 mln. eurų.
Analitikas: naivu tikėtis, kad visi pereis į legalią pusę
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas komentuoja, kad ši priemonė paveiks tik dalį Lietuvos gyventojų. Jei nelegaliai įsigyti auklės, autoremonto ar būsto remonto paslaugas bus galima daug pigiau, tuomet ir susigrąžintina GPM dalis gali būti nepakankama, kad paskatintų pirkti brangesnes, legalias paslaugas.
„Tas poveikis nebus didelis ir grandiozinis, nes problema tam tikra vis tiek išlieka. Jis turės poveikį tada, kai ta suma pinigų, kurią tu gali susigrąžinti, bus didesnė nei skirtumas tarp nelegalios ir legalios paslaugos. Jei vaikų priežiūros nelegaliai teikiančio žmogaus paslaugos kaina labai maža, o legaliai teikiančio labai didelė, tai skirtumas bus didesnis nei finansinė paskata, kurią tu gali susigrąžinti iš GPM.
Tais atvejais tikriausiai neveiks ta paskata, bet tam tikrais ribiniais atvejais, kai tas skirtumas nėra labai didelis, atsiras dar viena papildoma paskata, žmones trauksianti legaliai įsigyti. Tačiau naivu tikriausiai būtų tikėtis, kad visiškai išnyks šios nelegalios paslaugos iš rinkos“, – DELFI komentavo V. Žukauskas.
Vis dėlto, jo nuomone, ši priemonė kovoti su šešėline veikla yra sveikintina vien todėl, kad tai nėra dar vienas eilinis baudimas.
„Apskritai Lietuvos kovos su šešėline ekonomika būdai yra tokie labai senoviški: lyg tai baudimas, lyg tai gaudymas. Dėl to didžiąją dalimi būdavo neefektyvios priemonės. O ši priemonė yra išskirtinė: nieko nebaudžiame ir negaudome, bet jei norite paslaugą įsigyti legaliai, tai suteiksime finansinę paskatą“, – sako V. Žukauskas.
Be to, analitikas nemano, kad šios sistemos administravimas kainuos gerokai daugiau, kadangi užteks į gyventojų pajamų deklaraciją įtraukti dar vieną eilutę. O pačiam žmogui jau teks apsispręsti, ar skirti savo laiko ir resursų čekių kaupimui bei išrašymui.