Už įstatymų pakeitimų paketą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31 susilaikė – 22 parlamentarai. Dabar prasidės diskusijos Seimo komitetuose, o paketas į Seimą grįš jau rudenį.
„Mokesčių paketas yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, jis prisidės prie ekonomikos augimo, prie patogesnės mokesčių sistemos“, – pristatydama reformos pataisų paketą Seimo salėje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot jos, tarptautinės institucijos jau kurį laiką atkreipia dėmesį į mokesčių perskirstymą, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą.
„Perskirstymo lygis nuo BVP Lietuvoje yra 32,2 proc., kai ES vidurkis – 40,7 proc. Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra antras blogiausias ES, už mus blogiau tik Bulgarijoje“, – teigė ministrė.
Seimui teikiamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pataisos.
Ministrės teigimu, pataisų paketas prisideda, kad būtų skatinamos stambaus, smulkaus ir vidutinio verslo investicijos.
Pataisomis daugiau apmokestinamos didesnės pajamos, „kurios išimamos iš verslo asmeniniam vartojimui“, bus tolygiau paskirstoma mokestinė našta, o kol kas „disbalansai matomi aukštesnių pajamų diapazone“. Ministrė žada, kad mokesčių sistema bus patogesnė.
Pasak jos, galima girdėti pastabų, kad dabar nėra tinkamas laikas mokesčių pakeitimams, bet, anot ministrės, šalies ekonomika antroje metų pusėje turėtų atsigauti.
Opozicijos atstovai: „Lietuva – įkaitė“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad norint tolesnių diskusijų dėl paketo, reikia jam atverti galimybę Seime.
„Paketas sudaro sąlygas mažinti atskirtį, pajamų nelygybę (...). Leistų amortizuoti recesijos pasekmes. Dažnai girdima „ne laikas“, bet daugumą pasiūlymų padėtų lengviau įveikti recesijos keliamus iššūkius“, – sako konservatorių politikas M. Lingė.
„Laisvės partijos“ atstovas Vytautas Mitalas apgailestavo, kad balsuojama ne už paketus atskirai: jis nepritarė NT mokesčio bazės plėtimui.
„Tarptautinės organizacijos mini tą mokestį, bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje to mokesčio bazės plėtimo nėra įrašyta“, – sako V. Mitalas.
„Tai nekoalicinis projektas dėl nekilnojamo turto mokesčio“, – pridūrė jis, pažadėjęs „daug siūlymų šiam įstatymo projektui“.
Seimo narys Artūras Skardžius sako, kad Lietuva tapo valdančiųjų įkaite, nes norima gauti ES atsigavimo fondo (RRF) pinigus.
„Lietuva tapo valdančiųjų įkaite. Noras gauti RRF pinigus skatina įvedinėti Vyriausybę įvedinėti turto mokestį, patys įsipareigojote, dabar visa Lietuva turi kentėti. Tai yra nesąžininga.
Gyvulių ūkis lieka. Turtingieji mokės mažiau, o biudžetas bus pildomas vargšų sąskaita“, – sako Mišriai Seimo narių grupei priklausantis A. Skardžius.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsakė, kad RRF pinigai reikalingi ne Vyriausybei, o valstybei.
„Tai ne Vyriausybė gavo RRF pinigus, o Lietuvos Respublika, kuri už juos gali padaryti daug puikių dalykų viešajame sektoriuje. Jiems kitaip turėtume naudoti savo nacionalinio biudžeto lėšos, kurių niekaip kitaip, kaip iš mokesčių ar skolos, surasti negalime“, – sakė I. Šimonytė.
„Nedėkingas laikotarpis“?
Seimo narys Algirdas Butkevičius sako, kad finansų reforma žadėta seniai, o pateikiama dabar, kai esą yra neapibrėžtumo laikotarpis.
„Nedėkingas laikotarpis teikti mokesčių reformą. Niekur neradau, koks bus fiskalinis efektas. Ar turite atlikę paskaičiavimus, kaip augs pajamos įgyvendinus šią mokesčių reformą“, – klausė opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
Ministrė teigė, kad niekada nėra gero laiko pateikti mokesčių reformą, o paketas yra neutralus.
Parlamentaras Algirdas Sysas teiravosi, ar nevertėtų mažinti verslo formų įvairovės.
„Ar bandėte teikiant įstatymus kartu išspręsti veiklos rūšių skaičiaus mažinimą: ne vienas ekspertas sakė, kad jų pas mus per daug? (...) Ar šitas „gyvulių ūkis“ ir toliau gyvuos“, – teiravosi socialdemokratų politikas.
Pasak ministrės, problema yra ne daug verslo formų pavadinimų, bet skirtingas apmokestinimas.
„Šiuo paketu, manau, kad problemą išsprendėme, apmokestinimas tolygesnis, nebelieka šešėlio zonų, kurios buvo išsaugojusios specifines privilegijas, ypač tarp aukštų pajamų“, – sakė G. Skaistė.
Seimo narys Valius Ąžuolas abejoja, ar mokesčių reforma pasieks teisingesnio apmokestinimo tikslų.
„Koks jūsų tikslas, ar norite prievartą individualios veiklos savininkus suvaryti į UAB’us ir taip jiems pakeisti kryptį? Kodėl taip darote, kur čia vienodumas ir teisingumas?“, – klausė opozicinių „valstiečių“ atstovas V. Ąžuolas.
Seimo narys Andrius Bagdonas turėjo pastabų dėl individualios veiklos ir dovanojamo turto apmokestinimo.
„Nemažai pakeitimų daliai galima pritarti, tačiau norui suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykius kelia nemažai abejonių, rizikos gerokai skiriasi: socialinės garantijos, atostogos, ligos atvejai. Dar daugiau abejonių kelia noras apmokestinti dovanojamą turtą šeimos nariams“, – klausė valdančiųjų liberalų atstovas.
Finansų ministrė teigė, kad suvienodinimo čia nėra, individualioje veikloje mokestinis kreditas yra „dosnesnis“ nei NPD darbo santykiuose.
Pokyčiai gyventojams dėl NPD
Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija siūlo nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro.
„Vienas pagrindinių sprendinių: siekiame nuosekliai artinti NPD prie MMA“, – sakė G. Skaistė.
Projektuojamas tikslas per penkerius metus sulyginti šiuos abu dydžius, tai turėtų kasmet prisidėti prie pastebimo iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančių asmenų, kurių yra apie 811 tūkst., mokestinės naštos mažėjimo. Taip būtų stiprinamos mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų paskatos dirbti. Dėl MMA ir NPD didinimo sprendimo minimalios algos gavėjams pajamos į rankas didės 76 eurais.
Nori mažinti atotrūkį tarp dirbančių individualiai ir pagal darbo sutartį
Palaipsniui perskaičiuojamas atotrūkis tarp individualios veiklos pelno ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. 2024 metais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas individualiai veiklai lieka 15 procentų, 2025 metais – 17 proc., nuo 2026 metų – 20 proc.
Pasak ministerijos, daugumai individualia veikla besiverčiančiųjų situacija iš esmės nesikeis, GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno) gaunančių asmenų.
Anot jos, iš esmės pokyčiai individualioje veikloje labiau susiję su aukštesnių pajamų apmokestinimu, o pilnas 20 proc. tarifas, pasibaigus reformos laikotarpiui, būtų mokamas tų asmenų, kurių pelnas viršija 35 tūkst. eurų per metus.
„Pagal 2022 metų duomenis, tokių asmenų yra 3370, jie bendrai uždirba per metus 383 mln. eurų – tai tikrai aukštesnes pajamas turintys asmenys“, – tąkart sakė G. Skaistė.
Kalbant apie verslo liudijimus, siūloma juos palikti tik tiems asmenims, kurie gauna nedideles pajamas. 84 proc. verslo liudijimų turėtojų pokyčiai nepaveiks, jie turės įtakos tik aukštesnių pajamų gavėjams, jie turėtų registruoti veiklą pagal individualios veiklos pažymą, teigė ministrė.
Apmokestinimo pasikeitimai didesnes pajamas gaunantiems
Dabar, pajamoms viršijant 60 VDU, mokamas progresinis 32 proc. GPM tarifas. Siūloma metinių pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU (daugiau nei 101 tūkst. eurų), taikyti papildomą 5 proc. GPM tarifą (prie 20 proc.), o metinių pajamų daliai, viršijančiai 180 VDU (daugiau nei 303 tūkst. eurų) – 7 proc. GPM tarifą. (Ankstesnis ministerijos siūlymas pastarajai ribai buvo 120 VDU).
„Toks mokesčių naštos aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims perskirstymas lemtų, kad mokėtojų, mokančių papildomą GPM nuo pajamų, viršijančių 60 VDU, skaičius padvigubėtų, o didesnę papildomai apmokestinamų pajamų krepšelio dalį, ypač kai pajamos viršija 180 VDU, sudarytų apmokestinamosios pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos papildomai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Turimos omenyje individualios veiklos, dividendų pajamos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos, kurios, vertinamos atskirai, nesiekė pajamų ribos, nuo kurios taikomas progresinis apmokestinimas.
„Kartu tarifų pokyčiai lemtų, kad aukštoms darbinėms pajamoms tenkanti mokesčių našta sumažėtų“, – rašoma dokumente.
Pokyčiai dėl nedarbo išmokų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad pakeitimais vienodinama apmokestinamųjų pajamų bazė ir socialinio draudimo įmokų „lubos“ visiems dirbantiesiems, į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai.
Taigi, savarankiškai dirbantiems asmenims maksimalių apmokestinamųjų pajamų „lubos“, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suvienodinamos su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams ir pakeliamos nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai.
Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba apie 12 eurų per mėnesį, jie, netekę pajamų, galės gauti nedarbo draudimo išmoką. Jos mokėjimas susietas su įmokų mokėjimo trukme. Apsaugą nuo nedarbo įgis apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi, teigia SADM.
Peržiūrint individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, siūloma neleidžiamiems atskaitymams priskirti nuo tokios veiklos pajamų sumokėtas VSD ir PSD įmokas, kurios iš esmės skirtos ne pajamoms uždirbti, o gyventojo socialinei apsaugai užtikrinti.
Keičiama NT mokesčio schema, pokyčių bus nuomos sektoriuje
Nekilnojamojo turto nuomos pajamoms siūlomas taikyti 15 procentų GPM, kartu atsisakant galimybės mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų ir užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas GPM galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla.
Tuo metu viršijant 1,5–2 medianas būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas, o viršijant 2 medianas, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas. Vidutiniškai gyventojai mokėtų 16 eurų mokesčio per metus. Tokio mokesčio išvis nemokėtų du trečdaliai pirmojo būsto savininkų (taip pat nemokėtų tie, kam bus priskaičiuota mažiau nei 5 eurai mokesčio).
Pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. Pajamos iš NT mokesčio keliautų į savivaldybės biudžetus, kad jos galėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo. Dabar savivaldybės gauna pajamas iš apmokestinamo komercinio NT, o lėšos iš nekomercinio keliauja į valstybės biudžetą.
Be kita ko, siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą, praneša ELTA.
Atsisakoma lengvatų – dovanų apmokestinimas sukėlė klausimų
Finansų ministerija siūlė nebeleisti pasinaudoti GPM lengvata kaupiantiems pinigus III-oje pakopoje ar turintiems investicinį gyvybės draudimą.
Šiuo metu iš apmokestinamųjų pajamų leidžiama atimti ilgalaikio gyvybės draudimo įmokas bei įmokas į II ir III pakopos pensijų fondus. Norima iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus (lengvata toliau galios gyvybės draudimui ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, bet ne ilgiau 10 metų).
Taip pat siūlyta apmokestinti dovanas iš artimųjų. Aiškinta, kad mokestis nebūtų taikomas dovanoms iki 300 tūkst. per metus iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių arba dovanoms iki 150 tūkst. eurų per metus iš brolių, seserų. Dovanos iš artimųjų šiuo metu neapmokestinamos.
Seimo Teisės departamentas konstatavo galimą prieštaravimą asmenų lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijoje. Pasak jo, visas artimųjų dovanas mokesčių reformos pakete siūloma apmokestinti, o žemės ūko veikloje naudojamo turto apmokestinti nenumatoma, skelbia naujienų agentūra ELTA.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė Teisės departamento išvadai.
G. Skaistė antradienį sakė, kad galėtų būti išlyga, jog žemės ūkio veikla užsiimantis ūkis, perduodant artimam giminaičiui, taip pat galėtų būti neapmokestintas.
Žada ambicingiausią regione investicinę sąskaitą
Finansų ministerija gegužę pristatė atnaujintą Investicinės sąskaitos pasiūlymą, padarant jį ambicingiausią regione. Atnaujintame projekte siūloma neriboti įnašo sumos, taip pat neriboti norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų ar geografijos, svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma sąskaita Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija.
Taip pat planuojama sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, su galimybe juos perkelti, o per Investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.
„Atsisakome visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – Investicine sąskaita, kuri bus ambicingiausia regione“, – apie pakeitimus gegužę ministerijos pranešime kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Nori pagerinti smulkiojo verslo apmokestinimą
Išlaikant tikslą skatinti smulkaus verslo plėtrą nestabdant augimo, į pasiūlymų paketą įtrauktas naujas siūlymas – įmonių apyvartoms augant nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų per metus, pelno mokestis augs palaipsniui nuo 5 proc. iki standartinio 15 proc. tarifo, todėl daugiau smulkių įmonių mokės mažesnį pelno mokesčio tarifą ir galės organiškai augti, teigia Finansų ministerija.
Kartu siūloma nustatyti didesnę pajamų ribą iki šiol avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalėjusioms mokėti įmonėms – nuo kitų metų siūloma pajamų kartelę padidinti iki 500 tūkst. eurų.
Nuo 2024 metų siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų ir taip sudaryti daugiau erdvės verslo augimui.
Siūloma didinti algas prokurorams
Prezidentūra yra registravusi įstatymo projektą, kuriuo dar šiemet siūloma padidinti prokurorų atlyginimus.
Prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis antradienį Seime teigė, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus užtikrintas ne tik adekvatus prokuroro darbo užmokestis bet ir veiksmingas prokuratūros funkcijų vykdymas.
„Prokuroro atlyginimai nekonkurencingi, neleidžia išlaikyti auktos kvalifikacijos profesionalų, prokuroro profesija tampa nepatraukli“, – dabartinę situaciją nusakė Prezidentūros Teisės grupės vadovas A. Kabišaitis.
Anot jo, tam, kad būtų galima nuo spalio 1 dienos padidinti atlyginimus prokurorams, šiems metams reikia apie 3 mln. eurų. Pradedančiojo prokuroro alga po pakeitimų turėtų būti apie 10 proc. mažesnė už atitinkamo lygmens teisėjų.
„Jeigu skaičiuotume atlyginimą „į rankas“ – apylinkės teismo teisėjo 3740 eurų, tai 10 proc. mažesnis būtų apylinkės prokuroro darbo užmokestis“, – sakė A. Kabišaitis.