Mokesčių pertvarkos klausimu pagrindiniu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pradėjo klausymus, nors išsamesnis reformos siūlymų nagrinėjimas numatytas vėliau, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.
Ketvirtadienį laiko užteko tik individualios veiklos apmokestinimo tematikai, tačiau diskusijų kilo ir dėl duomenų interpretavimo, techninių detalių.
Nuo kritikos iki palaikymo: abejonės nauda ir palaikymas siekiui mažinti nelygybę
Kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Dalius Rudokas teigia, kad vairuotojai ir kurjeriai sudaro labai didelę dalį savarankiškai dirbančiųjų, o dabartinė siūloma mokesčių reforma lems šešėlio augimą.
„Nešama vėliava, kad mokesčių reforma bus mažinama pajamų nelygybė, bet kaip tai gali būti matematiškai, jeigu mokesčiai didės ir mažiausiai pajamų gaunantiems? Pajamų nelygybės mažinimas taps šešėlio didinimu – bijau, kad taip viskas nepasisuktų. (…)
Yra tokių kolegų, ypač iš užsienio, jie neketina mokėti mokesčių, ir jie jau dabar keičia tuos vietinius žmones, pralaiminčius konkurencinėje kovoje“, – sakė D. Rudokas.
„Mokesčių reforma palies visus iki vieno, kurie vykdo individualią veiklą: prezumpcinių sąnaudų mažinimas, nedarbo draudimo atsiradimas, „Sodros“ įmokų bazės pokytis, tarifo pokytis lies visus. Mokesčių įvedimas neišlaikant 6 mėn. yra galimas Konstitucijos pažeidimas“, – argumentus vardijo M. Kukaitis.
Jis prašo, kad būtų atliktas reformos poveikio vertinimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigia, kad nėra įvertintos dabartinės ekonominės realijos, sakydamas, kad „situacija pramonei kelia didžiulių iššūkių“. Jis teigia, jog vertėtų svarstyti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Mokesčių reformos nereikia šiame etape, užtenka priimti svarbiausius sprendimus, kurių reikia Lietuvai“, – sako jis.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Socialinės politikos analitikė Rimgailė Baltutė teigė, kad reformą palaiko, tačiau reikia ieškoti biudžeto pajamų didinimo priemonių.
„Siūlymus, kurie susiję su darbo santykiais ir individualios veiklos apmokestinimu, mes palaikome, nes atliepia teisingumo principus. Bet norisi bendrai pasakyti, kad pasigendame aiškaus siekio ženkliai didinti biudžeto pajamas.
Nes pajamų nelygybės ir skurdo mažinimui itin svarbu, kad didėtų socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos finansavimo adekvatumas“, – sakė R. Baltutė.
Lietuvos verslo konfederacijos direktorius Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad mokesčių reforma palies kur kas daugiau asmenų, nei pristato ministerija. Jis taip pat pabrėžė, kad negalima tapatinti individualios veiklos ir darbo santykių, nes veikla skirtinga.
„Visas šitas procesas ir emocijos parodo, kad vienas svarbiausių dalykų – mokesčių peržiūra – nevyko taip, kaip turėjo vykti. (…) Kada kalbame apie individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus, niekaip negaliu sutikti, kad tai palies vos keletą asmenų“, – sako A. Romanovskis.
„Noriu pritarti Andriui (Romanovskiui) dėl dialogo. Paskutiniai pakeitimai rodo, kad nereikia dramatizuoti situacijos su individualia veikla (…) Ką sveikiname, tai papildomą socialinę garantiją (nedarbo išmoką – red.), kuri kažkiek sukels tam tikrus mokesčius – bet individualios veiklos savininkai turės tam tikrą grąžą“, – sako I. Ruginienė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teiravosi, kada įsigalios reforma, jeigu jai būtų pritarta Seime rudenį. Finansų ministrė teigė, kad tai paaiškės po diskusijų su teisininkais.
Pastabų išsakė ir parlamentarai
Seimo narys Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad reformos rengimas užsitęsė ir diskusijoms laiko liko per mažai. Jis klausė, ar nebus prieštaraujama Konstitucijai, jeigu kai kurie pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio. Parlamentaras taip pat domėjosi, ar dabar palankus metas keisti mokesčius ir koks bus poveikis investiciniam šalies patrauklumui.
Kartu jis įžvelgė ir galimų prieštaravimų tarp siūlymų.
„Per vieną pusę NPD didinate žmonėms, kurie gyvena vidutinėmis pajamomis, vidutiniu darbo užmokesčiu arba minimalia alga, bet per PVM lengvatos naikinimą visuomeniniam maitinimui jūs tą dalį pinigų atimsite, ypač šeimoms, turinčioms du tris vaikus“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Butkevičius.
G. Skaistė sakė, kad karo, pandemijos akivaizdoje diskusijos dėl mokesčių būtų buvusios dar labiau „toksiškos“.
„Diskusija, ar per vėlai ar per anksti, – turbūt niekada nėra gero laiko. Šiuo metu pats laikas pristatyti pokyčius ir apie juos diskutuoti. Manau, kad Vyriausybės įsipareigojimas pateikti reformos metmenis yra vykdomas“, – sakė G. Skaistė.
Dėl PVM lengvatos ji replikavo, kad didžiausią naudą gauna ne pirkėjai.
„Kalbant apie PVM lengvatą – ji kainuoja biudžetui per 100 mln. eurų, ir tokiu atveju reikia spręsti, kur geriau tuos pinigus panaudoti: ar valstybės paslaugų teikimui, mokytojų darbo užmokesčio kėlimui, tų pačių socialinių išmokų didinimui (…).
Pagal pagrindinius naudos gavėjus – tai yra greitojo maisto restoranai, tinklinės picerijos ir kiti subjektai, kurie pasiima liūto dalį, tai tikrai nėra mokyklų valgyklos, kaip bandoma pateikti“, – sakė G. Skaistė.
„Laisvės partijos“ atstovas Vytautas Mitalas sako, kad pajamų nelygybė yra „figos lapelis“, kuriuo bandoma prisidengti rengiant reformą, kartu abejojo, ar reforma gerina perskirstymą šalyje. Jis padarė prielaidą, jog reformos tikslas – gauti ES lėšas.
„Prisižadėta RRF, įdėta rodiklių, kad gautume Europos Sąjungos pinigus (…). Mano klausimas: kadangi Lietuva persidera RRF klausimus, sugebėjome 1 mlrd. eurų gauti paskolinę dalį energetikai, ar persiderėjome mokestinę dalį?
Antras klausimas su GPM: ar nesvarstėte atsakyti spartaus NPD didinimo, mažinti bendrą GPM tarifą kokiu 1 proc., taip paliečiant didžiausią dalį dirbančiųjų?“, – klausė parlamentaras.
Finansų ministrė teigia, kad dėl RRF yra klaidingas įsivaizdavimas, jog „kažkas privertė kažką daryti“. Pasak jos, RRF įsipareigojimai buvo rengiami kartu su Vyriausybė programa“. Kalbėtasi su Europos Komisija, ar galima koreguoti rodiklius, bet dėl vienintelio dalyko, dėl kurio pavyko susitarti, tai įgyvendinimo terminai.
„Diskusijos su Europos Komisija nėra lengvos“, – sako G. Skaistė.
Pasak ministrės, efektyviau nelygybę mažinti padės būtent NPD didinimas, o GPM bendras mažinimas sukurtų didesnę naštą biudžetui.
„Nesakau, kad pakeitimai didins perskirstymą, sakau, kad mažinti perskirstymo nėra galimybių. Ir kadangi nuosekliai įvairių politinių jėgų buvo sakoma, kad reikia didinti NPD, sulyginti su MMA, tas ir yra yra daroma. Tam, kad būtų didinimas NPD, reikia mokestinių pajamų kitur – surinkti iš žmonių, kurie turi gebėjimą mokėti.
Ar būtų galima mažinti bendrą GPM? Dabar liūto dalį pajamų suneša pagal darbo sutartį dirbantys asmenys. Tai reikštų didelę skylę biudžete. Vis dėlto efektyvesnis instrumentas – NPD didinimas“, – sakė G. Skaistė.
„85 proc. individualia veikla pagal pažymą besiverčiančių asmenų, iki 15 tūkst. eurų pelno per metus uždirbančių, – jų mokestinė našta neaugtų arba augtų minimaliai. Taip pat šie asmenys įtraukiami į darbo draudimo sistemą. Pakeitimai individualioje veikloje paliečia tik aukštesnių pajamų gavėjus“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, reforma labiau paliestų apie 17,5 tūkst. asmenų. Verslo liudijimų klausimu mažinama riba nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų metinių pajamų (84 proc. verslo liudijimų turėtojų pokyčių nepajus).
Kalbėdama apie aukštų pajamų apmokestinimą, G. Skaistė sakė, kad Lietuvoje yra 16,5 tūkst. žmonių, kurių pajamos viršija 60 VDU.
„Siūloma, kad virš 60 VDU iki 180 VDU būtų taikomas 5 proc. tarifas, o tiems, kurie gauna apie 180 proc. – 7 proc. Didžiausias pokytis asmenims, kurie gauna didelius dividendus, tarkime, virš 1 mln. eurų per metus, – tokių 2021 metais buvo 218 žmonių“, – sako G. Skaistė.
Ji palietė ir dovanų apmokestinimo temą.
„Kitose šalyse dovanos, kaip ir paveldėjimas yra apmokestinami. Siūlome didelės vertės dovanas apmokestinti ir dovanas iš giminaičių, kurios viršija 300 tūkst. eurų per metus. Taip pat siūloma verslo perleidimo artimiems asmenims neapmokestinti, jeigu užtikrinama, kad veikla bus tęsiama“, – teigė G. Skaistė.
„Turbūt tai rečiausiai atliepiamas klausimas teikiamose pozicijose. Turbūt niekas nesiginčys su faktu, kad nelygybė Lietuvoje didžiausia. Tas buvimas šalia Bulgarijos garbės ir pasididžiavimo nekelia (…) Kviesčiau peržengti atstovaujamų interesų slenksčius“, – kalbėjo M. Lingė.
Jis teigė, kad reformos siūlymai palies visus, bet svarbu pabrėžti, kad „labai nevienoda apimtimi“. Pasak jo, dabar kyla klausimas, „ar saugoti vieną didžiausių pajamų nelygybių, ar saugoti aukštesnes pajamas gaunančių asmenų komfortą“.
Reformai jau teikiama naujų siūlymų
Šiuo metu reformos siūlymuose yra neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) laipsniškas sulyginimas, mokesčių individualiai dirbantiesiems keitimas. 2024 metais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas individualiai veiklai lieka 15 procentų, 2025 metais – 17 proc., nuo 2026 metų – 20 proc.
Pasak Finansų ministerijos, daugumai individualia veikla besiverčiančiųjų situacija iš esmės nesikeis.
Dabar, pajamoms viršijant 60 VDU, mokamas progresinis 32 proc. GPM tarifas. Siūloma metinių pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU (daugiau nei 101 tūkst. eurų), taikyti papildomą 5 proc. GPM tarifą (prie 20 proc.), o metinių pajamų daliai, viršijančiai 180 VDU (daugiau nei 303 tūkst. eurų) – 7 proc. GPM tarifą.
Į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai. Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba apie 12 eurų per mėnesį, jie, netekę pajamų, galės gauti nedarbo draudimo išmoką, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jos mokėjimas susietas su įmokų mokėjimo trukme.
Finansų ministerija siūlė nebeleisti pasinaudoti GPM lengvata kaupiantiems pinigus III-oje pakopoje ar turintiems investicinį gyvybės draudimą.
Nuo 2024 metų siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų.
54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos pirmadienį, išplatino kreipimąsi Seimo frakcijoms ir komitetams, kritikuodamos mokesčių reformos siūlymus.
Individualios veiklos pagrindu veikiantys įvairių sričių profesionalai ir visoje Lietuvoje veikiančio verslo organizacijos sako „vieningai neigiamai“ vertinantys įstatymų projektus, kuriais, jų požiūriu, „siūloma didinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą ir įvesti progresinius mokesčius didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems Lietuvos gyventojams“.
Mokesčių reformos paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje. Trečiadienį projektus svarstė papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Tuo metu BFK žada grįžti prie reformos 21–23 dienomis.