Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“, už jas valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų. Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.
Galutinė tiksli suma, už kiek buvo įsigyta gynybos obligacijų, paaiškės pasibaigus emisijos platinimui – spalio 29 d. Antrąją emisiją ministerija ketina platinti lapkričio 4-18 dienomis, o trečiąją – gruodžio 2-16 dienomis.
Spalio 10-21 d. „Swedbank“ sudaryta 612 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 2,9 mln. eurų, SEB – 386 sutartys už 1,7 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo kur kas aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys).
Gyventojai taip pat valstybei skolino kur kas daugiau nei verslas – apie 96 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 75 proc. – SEB.
„Tarpiniai emisijos rezultatai džiugina, nes rodo palyginti nemažą susidomėjimą gynybos obligacijomis, atsižvelgiant į vyravusį skepticizmą dėl santykiniai nedidelių palūkanų. Jau dabar per 12 dienų iš gynybos obligacijų surinkta suma yra didesnė nei kai kurių Vyriausybės taupymo lakštų emisijų per dvi savaites“, – pranešime sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Valstybės gynybos fondui taip pat galima aukoti – nuo spalio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas. Naujausiais spalio 21 d. duomenimis, Gynybos fonde yra surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų savanoriškų įmokų.
Visos šios lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.
Kaip yra kalbėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, šios lėšos bus renkamos į atskirą KAM fondą ir skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui, papildomi mokėjimai taip pat leis „lanksčiau žiūrėti“ į vokiečių brigados priėmimui skirtas lėšas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimui skiriama dalis siekia virš 3,1 proc. BVP.