Ekonomikos vargo indeksas skaičiuojamas kaip suminis nedarbo lygio, BVP ir kainų augimo rodiklis. Visi šie trys komponentai naudojami ir vertinant, ar šalis susiduria su stagfliacija. Taigi, kuo indekso vertė aukštesnė, tuo didesnį vargą patiria šalis, o tai signalizuoja ir apie stagfliacijos riziką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos vargo indeksu vertinama ne skurdo situacija šalyje, o ekonomikos sveikata.
Nepaisant slopstančio infliacijos pagreičio, ekonomikos lėtėjimas lėmė, kad Lietuva susidūrė su didesniu ekonomikos vargu nei vidutiniškai Europoje. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas BVP kritimas (–0,5 proc.), o kainų augimo tempas išliko spartus ir sudarė 1,8 proc. Tuo metu pagal užimtumo situaciją Lietuva buvo ES vidutiniokė – šis rodiklis identiškas Bendrijos vidurkiui (6,1 proc.).
Lėtėjanti Lietuvos ekonomika rodo, kad nepaisant ilgą laiką siųstų signalų apie infliacijos metamus iššūkius bei rizikas, mokesčių aplinka ir verslo sąlygos nebuvo atitinkamai tobulinamos.
„Pirmieji signalai apie infliacijos riziką buvo pasiųsti tuomet, kai pandemijos laikotarpiu Europos centrinis bankas ėmė aktyviai didinti pinigų kiekį apyvartoje. Jis Lietuvoje išaugo daugiau nei trečdaliu.
Tai, kad mokesčių įstatymuose numatytų rėžių pokyčiai yra neišvengiami, dar labiau išryškėjo 2021 m. rudenį, kai infliacija Lietuvoje jau buvo dviženklė. Tačiau mokesčių sistema ir toliau nebuvo pritaikoma pagal reikšmingai pasikeitusias sąlygas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Dabar, kai Lietuva jau susidūrė su recesija, dar aiškiau matyti, kad mokesčių sistema neatitinka smarkiai pasikeitusios ekonominės aplinkos. Vienas iš nelankstumo pavyzdžių – avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarka, dėl kurios įmonės susiduria su absurdiška situacija, kai tenka mokėti delspinigius valstybei už netiksliai prognozuotą ir per mažą sumokėto pelno mokesčio sumą.
„Tik nuo investicijų intensyvumo priklausys, kaip greitai Lietuva įveiks ekonomikos lėtėjimą. Jau dabar girdime siūlymų įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti investicinio projekto nuostatos galiojimą dar penkeriems metams.
Tačiau pasigendame investiciniam projektui ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros nuostatoms taikomų apribojimų peržiūros, kuri didintų šių nuostatų prieinamumą, leistų įmonėms didinti investicijas ir stiprinti gamybinius pajėgumus lengviau ir paprasčiau. Šie sprendimai apsaugotų šalies ekonomiką nuo rizikos patirti depresiją. Svarbu, kad įmonėms aktualūs mokesčių pokyčiai nebūtų atidėliojami, ir valdžia suskubtų juos priimti dar iki liepos 1 d.“, – tvirtina LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Didesnį nei Lietuva ekonomikos vargą 2022 m. IV ketv. patyrė Italija, Ispanija, Švedija, Vengrija, Suomija ir Prancūzija. Kitos dvi Baltijos šalys ilgą laiką rikiavosi tarp didžiausią ekonominį vargą patiriančių šalių, tačiau metus užbaigė pasiekusios geresnę padėtį nei ES vidurkis. Latvijos padėtį pataisė atsigavęs BVP augimas, o Estijos ekonomikos patiriamą vargą mažino ketvirtinė defliacija.
Itin sparčiai tarp didžiausią ekonominį vargą patiriančių šalių praėjusiame ketvirtyje patekę Nyderlandai, 2022 m. IV ketv. vėl tapo viena iš mažiausius ekonominius sunkumus patyrusių šalių. Šios valstybės padėtį reikšmingai pataisė kritusios kainos ir išlaikytas BVP augimas. Kita mažiausią ekonominį vargą patyrusi ES šalis buvo Malta.