Lietuvis Oksforde tyrinėja Lietuvos tarpukario ekonomiką: „prie Smetonos“ ne viskas buvo taip, kaip matoma

Pasaulio ekonominį augimą Vakaruose tyrinėjantys mokslininkai neretai į Baltijos šalis žiūri kaip į juodąją skylę. Skaičių ir informacijos stygius leidžia tik spėlioti, kaip iš tiesų tarpukariu ir sovietmečiu gyveno žmonės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Adomas Klimantas jau ne vienus metus skaičiuoja ir renka duomenis, kurie padeda susidaryti tikrąjį mūsų ekonominės istorijos vaizdą.

„Esu skaičių žmogus, bet mane domina ilgalaikiai ekonominiai procesai. Ši sritis Lietuvai nepažįstama, ekonominę istoriją tyrinėjančių mokslininkų nėra daug. Istorikai į finansinius duomenis retai gilinasi, o ekonomistai be patikimų makroekonominių rodiklių į praeitį žiūrėti apskritai negali. Tad mano darbas – šiuos rodiklius išskaičiuoti, kad būtų galima sudaryti nenutrūkstamą kreivę, kaip keitėsi Lietuvos ekonomika nuo 1918 m. iki dabar“, – apie savo tyrinėjimus studijuojant doktorantūrą Oksfordo universitete pasakojo pašnekovas.

Teigia, kad ekonominė situacija Lietuvoje tarpukariu ir sovietmečiu mažai tyrinėta, todėl jo darbu susidomėję ir Vakaruose pasaulio ekonomiką tyrinėjantys mokslininkai.

„Jie žiūri į bendrą pasaulio vaizdą ir mato skylių: yra šalių, kurios dabar auga fantastiškais greičiais, bet nematyti ilgalaikių tokio ekonominio augimo priežasčių. Taigi ir bandome tas skyles po truputį kamšyti“, – kalbėjo lietuvis. A. Klimantas, atlikdamas savo mokslinį darbą, bendradarbiauja su latviais, estais, norvegais ir kitais lietuviais mokslininkais, tarp jų – ir su VU profesoriumi Zenonu Norkumi.

Lietuvis įsitikinęs, kad tikslūs skaičiavimai padėtų išsiaiškinti, kaip iš tiesų vystėsi skirtingos ekonomikos sritys Lietuvoje, kokiomis sąlygomis šalies ekonomika geriausiai augo, kaip ją paveikė krizės, kas gali padėti formuoti ateities ekonomikos politiką.