26 straipsnių
Gyvenimas būna trapus, tik tą trapumą kiekvienas pajunta skirtingai. Vienam garsiausių Lietuvos rašytojų, kuris kitoje epochoje galėjo būti minimas greta iškiliausių pasaulio autorių, likimas nepagailėjo nuotykių ir išgyvenimų. Toks buvo Balys Sruoga.
Šios savaitės įvykio – Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – šviesoje prisiminiau dažnai išgirstamą raginimą ar palinkėjimą kauniečiams.
Tarpukaryje Palangoje gerai šėrė, kurorto policija reikalavo dėvėti senoviškus, ištiso kirpimo maudymosi kostiumėlius ir vakarais gaudė neprisiregistravusius. Įsimylėjėliai raižė pušų kamienuose širdutes, o nuotykių ieškotojai iki paryčių ūždavo restoranuose ir kurhauzuose. Pliažuose tualetai dažnok...
Sumanymas rinkti gražiausią lietuvaitę kilo dar 1914 m., bet pirmąjį konkursą lietuviai paskelbė tik 1925 m. Pasaulyje buvo įprasta, jog tokius konkursus organizuodavo koks nors šalies žurnalas ar laikraštis. Ne kitaip nutiko ir Lietuvoje. To ėmėsi žurnalas „Krivulė".
Pasaulio ekonominį augimą Vakaruose tyrinėjantys mokslininkai neretai į Baltijos šalis žiūri kaip į juodąją skylę. Skaičių ir informacijos stygius leidžia tik spėlioti, kaip iš tiesų tarpukariu ir sovietmečiu gyveno žmonės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Adomas Klimantas jau ne vienus metus skaičiu...
Lietuva tik kuriasi, o nusikalstamas pasaulis klesti. Senasis turgus (dabar Steigiamojo seimo aikštė) – mėgstamiausia vagių susiėjimo vieta, nes čia galima įsigyti ir ginklų. Pavojingiausias rajonas – Aleksotas. Plėšikai beveik visad ginkluoti. Plėšia butus ir netgi atvirai puola gatvėse. Kai kurie ...
2010 m. gruodį lankiausi Jungtinėse Valstijose – su kūrybine grupe filmavome dokumentinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“ (2011). Su prof. Tomu Remeikiu susitikau ir kalbėjausi jo namuose. Tada parengtas išsamus interviu filme nepanaudotas dėl surinktos medžiagos gausos, liko jis ir nepublikuotas. Vis d...
Artėjant 96-osioms „smetoninio“ 1926-ųjų perversmo metinėms, netyla ginčai, kas gi paskatino Antaną Smetoną pučui: jo paties autoritarinės ambicijos ar vidinės bei išorinės aplinkybės, pavyzdžiui, kairiųjų stiprėjimas. Taip pat ginčijamasi, ar šiandien, iškilus grėsmėms, mums nereikia „kietos rankos...
1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, valstybės gyventojai patyrė daugybę iššūkių. Po 123 metus trukusių Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijų šalis susidūrė su sunkumais siekdama tarptautinio pripažinimo, dėl kovų su bermontininkais, bolševikais ir Lenkija nemažai kilo ir val...
Įsijungė kumečių refleksas. Baudžiauninkai, maži žmogeliai išsigandę. Ausys kaista klausant.
1929-ųjų pabaigoje ir 1930-ųjų pradžioje savaitraštis „Diena“ išspausdino keletą vienos ministerijos mašininkės laiškų, kurie neva buvę tikri. Net jei juos sukūrė koks nors anų laikų žurnalistas, juose turėjo būti daug tiesos, kurios nebuvo įmanoma kaip nors kitaip pateikti, kaip tik tokiu būdu. Tom...
Artėjant Vasario 16-ajai tikiu, kad šiai šventei ruošiasi ne tik Lietuvos institucijos, bet ir visi Lietuvos piliečiai, kad ir kur bebūtų. Mums dažnai net nereikia ieškoti būdų, kaip švęsti, – kiekviena savivaldybė kasmet paruošia šventinę programą, į kurią kviečia gyventojus ir svečius. Žinoma, išk...
Tarpukariu Laikinosios sostinės gyventojai prieš Kalėdas tūkstančiais išvykdavo į provinciją, o kai kurie patraukdavo į kapines eglutės pastatyti. Kiti gi užguldavo paštus. Mėgo tuoktis ir krikštyti vaikus, nes taip buvo pigiau. Šelpė varginguosius ir bedalius, prekiavo per galines duris, nors kalėd...
Tarpukario Lietuvą dažnas mūsų įsivaizduoja kaip gana romantišką laikotarpį: Kauno gatvėmis važinėjančius senovinius automobilius, ponus su skrybėlėmis, papirosais ir laikrodžiais ant grandinėlės, ponias dailiai garbanotais plaukais ir pirštinėmis iki alkūnių, preferanso lošimą, siurbčiojant krupnik...
Lalauninkai, netikros silkės mušimas, šventinamas maistas ir pirties kūrimas šventa ugnimi. Artėjant bene gražiausiai pavasario šventei, etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė primena senąsias lietuvių Šv. Velykų tradicijas. Dauguma jų šiandien – jau pamirštos, tačiau etnologė tikina, kad kai kuriais iš...
Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio pavidalo Vilniuje turėtų atsirasti paminklas Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Darbo grupė svarsto, kuri iš savivaldybės siūlomų viešųjų erdvių labiausiai tiktų tokiam paminklui ir koki...
Gastronomija – sąvoka, kurią neretas lietuvis vis dar supranta kaip šių dienų reiškinį, tačiau jos istorija mena kur kas senesnius laikus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo atsiminimuose, mininčiuose 1918 m. vasario 16-ąją parašyta: „Paskui paprasčiausiu būdu, tarytum nieko nebūtų...
1. Akmens ant akmens… Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje birželio 19 d., svarstant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires, Seimo narys Gintaras Steponavičius mojavo prieš kurį laiką išleista knyga „Lietuvių kalbos ideologija“, ją citavo ir pagal tos knygos nuostatas reikalavo...
Neseniai smagiai praūžė neeilinė Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osios metinės. Tokio garbingo jubiliejaus proga Lietuvos miestai ir miesteliai lūžte lūžo nuo gausybės įvairiausių renginių. Tikrai buvo ką pažiūrėti ir kuo pasidžiaugti. O be to, visur jautėsi tikrai masinė patriotinė...
