Prekybos centras internete „Pigu“ pandemijos aplinkoje užfiksavo naują visų laikų ne kalėdinės prekybos rekordą – per dieną trijose Baltijos šalyse veikiančioje platformoje prekių buvo parduota už 1 mln. 210 tūkst. eurų.
Apie spartų įmonės augimą, pandemijos įtaką, elektroninės komercijos sektoriaus ypatumus bei „Pigu.lt“ įvaizdį kalbėta naujoje „Verslo požiūrio“ laidoje, jos svečias – generalinis „Pigu.lt“ direktorius Dainius Liulys.
– Elektroninė prekyba dabar gyvena tikrai gerus laikus. Kodėl taip yra? Ar tai tik pandeminė pasekmė, ar galite įvardinti kažkokius kitus veiksnius?
– Elektroninė prekyba auga jau gerą dešimtmetį. Jeigu žiūrėti iš vadybinių vadovėlių pusės – kai kompanija metai iš metų auga daugiau negu 20 proc., reiškia, kompanija gyvena krizėje. Tai mes, kaip kompanija, visą laikotarpį nuolat gyvenome valdymo krizėje. Pandemija mums buvo kaip katalizatorius – pagreitino mūsų augimo ir vystymosi tempą.
Ypač kai buvo pirmoji banga – labai griežtas karantinas kompanija per kelis mėnesius buvo priversta pereiti 2–3 metų laikotarpį. Tai buvo labai labai greitas vystymasis, ypač iš operacijų pusės, nes paklausa labai smarkiai išaugo ir mums reikėjo prie to prisitaikyti. O ką reiškia prie to prisitaikyti? Mums reikėjo sugebėti apdoroti visus pakilusius kiekius.
Kai atėjo antra banga, mes jau buvome susitvarkę – paruošėme pakankamą kiekį žmonių savo sandėliuose, prekių atsiėmimo punktuose, užtikrinome jiems saugumą. Taip pat smarkiai praplėtėme savo prekių atsiėmimo punktų tinklą – kai praeitų metų kovo mėnesį turėjome aštuonis, tai jau birželio mėnesį mes turėjome virš 20 visose Baltijos šalyse.
– Sakote, pandemija privertė išaugti tuos 2–3 kartus. Ar tai nebuvo dirbtinis išaugimas? Jūs investavote į daugiau darbuotojų, plėtėtės, turite rekordą, džiaugiatės juo, bet gal tai viskas? Gal tai yra ta viršūnė? Ar vis tik manote, kad tai tik kelio pradžia?
– Tai, be abejo, yra pati pradžia. Kodėl? Nes prieš pandemiją elektroninės komercijos rinkos dalis buvo apie 5 proc., pandemiją ją pakėlė iki 8 proc. Bet jei lyginant su kitomis, išsivysčiusiomis šalimis, ten skaičiuojama, kad e. komercija užima arti 20 proc. rinkos dalies, tai mes dar labai smarkiai atsiliekame.
Rekordas buvo pasiektas, kai visi apribojimai buvo nuimti. Žmonės galėjo eiti į parduotuves, apsipirkti parduotuvėse, vis dėlto, labai daug žmonių liko pirkti interneto prekyboje. Ir dabar matome, kad mes augome daugiau negu 30 proc. lyginant su praėjusiais metais, kai buvo pandemijos laikotarpis, didesni apribojimai ir žmonės labiau bijojo. Pandemija atnešė į el. prekybą daug naujų klientų ir mes, kaip įmonė, patys daug investavome, kad kai nauji klientai pirmą kartą apsipirks, jų pirkimo patirtis būtų teigiama. Dėl to mes sudarėme labai platų parduotuvių prekių atsiėmimo punktų tinklą – pamatėme, kad kurjerinės tarnybos nesugebėjo aptarnauti tokių srautų, klientų užsakymai vėlavo po savaitę ar netgi dvi. Įsivaizduok, sėdi namie, tau reikia kažkokios prekės ir ta prekė geriausiu atveju atvažiuos už savaitės arba dviejų.
– Būtent dėl to tos fizinės parduotuvės ir buvo atidarytos?
– Taip, mes būtent dėl to jas atidarėme ir sąmoningai investavome į teigiamą klientų patirtį, nes žinojome, kad kai pandemija baigsis, žmonės, kurie turėjo neigiamą patirtį sakys: „ačiū Dievui, pandemija baigėsi, grįšiu į parduotuvę pirkti, daugiau internete niekada nepirksiu, nes mano patirtis buvo bloga.“
Mes investavome į gerą patirtį – (siekėme – red.) parodyti, kiek elektroninė prekyba yra geriau ir matome, kad tikrai didelė žmonių dalis liko elektroninėje prekyboje. Kad ir kiek minusų turėtų pati pandemija, bet ji turi ir pliusų – ji parodė žmonėms, kad laiką galima leisti kitaip – eiti pasivaikščioti į gamtą, sportuoti, kažkur važiuoti, o ne leisti laiką prekybos centruose.
– Nors sakote, kad per visą šį laikotarpį matėte augimą, kokią įtaką jums daro pats karantinas, jo paskelbimo data, kai konkurentai, turintys fizines parduotuves, yra uždaromi? Kiek paskelbus karantiną išaugo jūsų pardavimai ir ar atlaisvinus jie vėl sumažėja?
– Vienareikšmiškai tai turi įtakos, nes karantinas yra priverstinis dalykas. Kai uždarė, pamenu, pas mus užsakymų skaičiai augo gal tris kartus, bet kai vyko atidarymas mūsų pardavimams įtaką padarė apie 10 proc. Iš esmės, smarkiai išaugo, bet nenukrito tiek, kiek išaugo.
– Neseniai paskelbta naujiena, kad „Mid Europa Partners“ investuotojai nusipirko „Pigu“ ir „Hobby Hall Group“ akcijas. Po šio sandorio tapote didžiausias elektroninės prekybos žaidėjas Baltijos šalyse. Kaip tai pakeitė visą veiklą?
– Dabar esame tokiame integracijos procese: yra dvi kompanijos, tos kompanijos turi tapti viena. Norėčiau pasidžiaugti, kad „Mid Europa“ kaip elektroninės komercijos centrą Baltijos šalyje pasirinko Lietuvą. Be abejo, pasirinko mūsų kompaniją – mūsų būstinė yra Lietuvoje. Tai reiškia, kad Lietuva tampa pagrindinė elektroninės komercijos šalis iš kurios ir toliau bus vystoma e. komercija Baltijos šalyse.
„Mid Europa“ mus įsigijo dėl kelių dalykų. Vienas dalykas – mes, „Pigu“ grupė, ir „Hobby Hall“ grupė buvome lyderiai savo srityse, buvome lyderiai Baltijos šalyse. Iš esmės, įsigijo dėl to, kad turime didžiausią klientų ratą, galime pirkti prekes didesniais kiekiais, geresnėmis kainomis.
Kitas dalykas – „Mid Europa“ ateina padėti sukurti prekybos centrą internete. Karantino metu pamatėme, kad verslai nebuvo pasiruošę eiti į internetą prekiauti. Kai atėjo uždarymas, mes jau buvome sukūrę prekybos centro internete platformą ir labai greitai pradėjome pajunginėti pardavėjus. Vienu metu turėjome virš 3 tūkst. pardavėjų, kurie sėkmingai prekiavo per mūsų platformą.
Svarbu, kad mes sugebėjome lietuviams pasiūlyti prekiauti ne tik Lietuvoje, bet į visas Baltijos šalis, papildomai dar ir Suomiją. Tada rinka vietoj 6 mln. gyventojų jiems atsiranda 11,5 mln. Šioje vietoje „Mid Europa“ investavo būtent į mus, kad visose Baltijos šalyse galėtumėme sukurti ir įtvirtinti būtent prekybos centro internete platformą. Nes jie turi labai sėkmingą patirtį Lenkijoje, kai investavo į kompaniją „Allegro“ 2017 metais, kuri jau tuo metu buvo rinkos lyderis ir dar sustiprino savo poziciją, „Mid Europa“ labai sėkmingai išvedė šitą kompaniją į akcijų biržą 2020 metų pabaigoje.
– Esate pasakęs, kad dabar tikslas yra tapti platforma smulkiam ir vidutiniam verslui. Kiek čia yra potencialo?
– Mūsų kompanijos apyvarta šiais metais bus apie 300 mln. eur. 2025 metais mūsų kompanijos apyvarta bus 1 mlrd., tai yra toks potencialas.
– Vienaragis, apie kurį taip pat esate kalbėjęs, panašu, bus pasiektas, ar ne?
– Taip, mes matome, kaip prie šio tikslo ateiti, ir tai planuojame padaryti vien tik organinio augimo būdu, be jokių papildomų įsigijimų.
– Pasikalbėkime apie jūsų konkurentus, kurių, ko gero, yra nemažai – mes kalbame tikrai ne tik apie Lietuvą, bet ir apie pasaulį. Toks verslas – elektroninė prekyba – šiek tiek atsiriboja nuo pačios lokacijos. Tokios pasaulio milžinės kaip „Alibaba“, „Amazon“, „Ebay“ irgi, ko gero, yra konkurentai? Baltijos šalių rinka taip pat tuo naudojasi. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip atrodote tame kontekste? Ar realu nueiti iki tokių milžinių?
– Savo regione mes esame didžiausi, esame didesni už visus jūsų išvardintus žaidėjus. Jie yra didesni pasauliniu mastu, kai veikia eilėje rinkų, bet jeigu žiūrėti į apklausas, kurias darome – kiek klientai perka, kur perka ir t. t., mes esame visose rinkose nr. 1 ir šioje vietoje mes esame didesni. Vis dėlto, būti lokaliu yra labai svarbu, nes kai esi tarptautinis žaidėjas, tu gali turėti daug prekių, tam tikras prekes gali pirkti didesniais kiekiais ir jas pasiūlyti už gerą kainą, tačiau mes būdami čia ir šalia sugebame užtikrinti geresnį klientų aptarnavimą, spartesnį prekių pristatymą. Ir kai prekės kaina skiriasi keliais eurais, žmogui yra daug svarbiau, kaip jis perka, kaip jis gauna prekes, kada gauna – ar jis turi laukti savaitę, dvi ar tris, ar gali prekę gauti net šiandien.
Pasaulinė patirtis rodo, kad tokie tarptautiniai žaidėjai turi tam tikrą rinkos dalį visose rinkose – pasauliniu mastu yra labai dideli, bet visą laiką vietinėje rinkoje yra vadinamas vietinis žaidėjas – „local champion“, kuris pasiima didžiąją dalį elektroninės komercijos rinkos dalies, nes tiesiog yra vietinis ir geriau žino, kaip patenkinti vietinių pirkėjų poreikius.
– Vis tik, pats principas yra panašus tiek „Pigu.lt“, tiek mano jau išvardintų pasaulio milžinių. Gal teko bendrauti su tų įmonių atstovais, vadovais ar įkūrėjais? Štai 2019 metais Lietuvą aplankė „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma, gal teko susitikti?
– Mes šitų faktų komentuoti negalime. Bet, be abejo, mes neišradinėjome jokio dviračio – mūsų šalims adaptuojame tai, kas pasaulyje yra geriausia, kas žinoma, kas išdirbta. Be abejo, bendraujame su daug kompanijų, semiamės iš jų patirties, žiūrime, kas suveikė, kas nesuveikė.
Mūsų regionas pagal e. komerciją atsilieka nuo kitų regionų, nuo kitų kompanijų, kurios yra labiau pažengusiose rinkose, tai mes pasirinkome labai sėkmingą strategiją – neišradinėti dviračio, o tiesiog adaptuoti tai, kas veikia pasaulyje geriausiai ir kuo greičiau tai suteikti mūsų gyventojams.
Mes turime šiek tiek apribojimų, veikiame mažose rinkose – turime veikti efektyviau negu didieji žaidėjai, nes, kai veiki labai didelėje rinkoje, gali sau leisti tam skirti didelius resursus. Mūsų IT padalinys yra arti 100 žmonių. Atrodo, lyg ir daug mūsų rinkai, bet lyginant su kitų didžiųjų žaidėjų, pas juos yra 10 tūkst. arba 50 tūkst. programuotojų.
– Vieni investuotojai jumis susidomėjo, išsiplėtėte, jus nupirko. Ar yra domėjęsi ir kiti? Kiek Lietuvoje esantis nedidelės rinkos verslas yra įdomus didiesiems?
– Kai pasiekei tam tikrą dydį, tu tampi įdomus visiems. Toks žaidėjas kaip „Mid Europa“ prieš penkerius metus mūsų, kaip potencialaus įsigijimo taikinio, nesvarstė. Mums labai pasisekė, kad pavyko pritraukti investuotoją iš Lenkijos, kuris buvo labiau linkęs investuoti į mažesnes kompanijas.
Kiekvienas investuotojas yra nusistatęs bent minimalią sumą, už kurią jis investuoja. Mes per tuos penkerius metus paaugome tris kartus, tada į mus investavo jau didesnis fondas. Kai kurie fondai mumyse matydavo ribotas galimybes, o kiti fondai – atvirkščiai – mato mūsų rinkose didžiulį potencialą.
Mūsų rinkos nėra tiek patrauklios tiems didiesiems žaidėjams, nes yra pakankamai mažos: Baltijos šalys – 6 mln. gyventojų, trys valstybės, keturios kalbos. Tu supranti, kad tai yra trys skirtingi reguliavimai iš valstybinių institucijų, vienai kalbai tenka, tarkime, 1,5 mln.
Mūsų sudėtingumas yra daug didesnis negu, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos rinkos, kur yra 90 mln. gyventojų ir viena kalba. Ten daryti verslą yra daug lengviau. Čia – pakankamai mažos rinkos, sudėtingumas didelis, bet jeigu sugebi tai padaryti, konkurencijos iš kitų tarptautinių kompanijų sulauki mažiau, nes joms taip pat reikia nueiti kelią, kurį tu čia nueini.
– Trys Baltijos šalys, kur dabar veikia „Pigu.lt“, – ar tai jau viskas? Viena investicija ką tik įvyko, bet lūkesčiai, ko gero, yra didesni?
– Mes veikiame Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Su „Hobby Hall“ grupe tampame viena kompanija. Estijoje mes valdome „Kaup24“ ir „Hansapost“, Suomijoje turime „Hobby Hall“.
Mes jau padarėme žingsnį – jau keturios rinkos. Laikotarpiu nuo trejų iki penkerių metų mes neplanuojame plėstis į kitas rinkas, planuojame fokusuotis į šitas.
Matome, kad elektroninė prekyba Lietuvoje ir toliau augs, kokių 15 proc. kasmet. Mes planuojame augti ne mažiau negu 30 proc. kasmet, planuojame didinti savo rinkos dalį ir mes matome, kad fokusuojantis į šitas rinkas turime tikrai daug potencialo.
– 30 proc. augimas kasmet yra labai daug. Gal „Pigu.lt“ kažkada taps nauju „Alibaba“?
– Bendrąja prasme mes tokie jau esame ir tokie būsime mūsų regione. Nuo 2008 metų, kai pradėjome prekiauti internetu, švietėme vartotojus, kaip pirkti internete, dabar mes ateiname į naują etapą, kai pradedame edukuoti pardavėjus, kaip pardavinėti internete.
Kokia situacija iki šiol buvo mūsų rinkose? Yra didieji prekybos centrai, kuriuose yra didieji pardavėjai. Ką daryti mažam arba smulkiam, vidutiniam verslui? Jiems beliko prekiauti užkampiuose – ne ten, kur yra didieji klientų srautai, o ten, kur jie gali gauti pigią nuomą ir tikėtis, kad kažkas netyčia užsuks į jų parduotuvę. Mes atveriame galimybę visam smulkiam ir vidutiniam verslui prieiti prie 1,5 mln. aktyvių pirkėjų. Jeigu turi gerą prekę, gali būti sėkmingesnis negu bet kuris didelis žaidėjas, kuris dabar yra pasiėmęs geriausius prekybos plotus, nes moka dideles nuomos. Prekybos centrams geriau dirbti su keliais dideliais nuomininkais negu su keliais šimtais mažų nuomininkų. Tai mes duodame jiems galimybę į sukurtą platformą, į kurią investuota milijonai eurų, įkelti savo prekes – tiesiog moki mažą mėnesinį mokestį ir mes pardavinėjame, lygiai taip pat, kaip savo prekes, tiesiog už kiekvieną pardavimą jie gauna pinigus, mes gaunam iš to komisą.
– Kontrolės mechanizmas, ko gero, čia irgi turėtų būti? Juk kai pardavinėjate savo prekes, svarbu, kokia ta prekė, jos kokybė, gamintojas, iš kur ji atkeliavusi, galų gale, legalumas. Kaip tuos smulkiuosius, mažuosius verslus suvaldyti?
– Vienas dalykas, tai susiję su edukacija, kitas dalykas – sutartiniai įsipareigojimai. Mes dirbame su įmonėmis. Įmonės, prekiaudamos tam tikromis prekėmis, neša atsakomybę. Ne tik moralinę, bet neša ir teisinę atsakomybę. Jeigu pradėsi prekiauti padirbtais daiktais, paprastai kalbant, tau gresia kalėjimas. Tai vienas dalykas yra juridiniai dalykai, kitas dalykas – sutartiniai įsipareigojimai, baudos, kurias mes taikome griežtas – jeigu prekiausi ne tomis prekėmis, padirbtomis prekėmis arba nuolatos vėluosi išsiųsti užsakymus
Tą 13–14 metų įdirbį, kurį darėme, mes dabar atiduodame pardavėjams, atiduodame savo prekės ženklą. Tai darydami duodame didžiulį įsipareigojimą savo pirkėjams, kad mes kontroliuosime procesą, kad jų kliento patirtis bus ne blogesnė, nei perkant iš „Pigu.lt“.
Labai dažnai elektroninė prekyba šiek tiek skiriasi nuo parduotuvės. Tarkim, prekiauji drabužiais – turi eilę pakabų, sukabinai drabužius ir daugiau nesirūpini niekuo. Žmogus ateina, nusiperka, susimoka ir išeina. Internetinėje parduotuvėje – nuolatos likučiai – turi sekti likučius, atnaujinti, nes jeigu klientas nusipirks ir tu jam pasakysi: „oi, atsiprašome, nėra prekės.“, jis liks nepatenkintas. Arba lauks savaitę laiko, po savaitės gaus žinutę: „atsiprašome, jūsų užsakymas vėluos dar vieną savaitę“. Tokie dalykai klientui yra nemalonūs. Kartais prekybininkai to nesupranta. Mes turime didžiulę komandą – apie 100 žmonių, dirbančių vien su prekybos centro internetu projektu – vadybininkai, kurie ieško naujų pardavėjų, esamų klientų aptarnavimo vadybininkai, turinio valdymo vadybininkai, operacijų vadybininkai. Bendromis pastangomis dirbame su pardavėjais, kad jie atitiktų klientų lūkesčius, kokybę, kurią mes garantuojame ir paslaugų lygį, kurį mes pažadame.
– Pakalbėkime apie patį „Pigu.lt“ prekės ženklą, kuris per keliolika metų tikrai keitėsi. Po „Pigu.lt“ ženklu yra įvairiausių prekių, tarp kurių – ir pakankamai prabangios prekės, parfumerija, kosmetika, rūbai, elektronika. Ar „Pigu“ įvaizdis neatnešė tam tikros meškos paslaugos?
– Šis klausimas, be abejo, mums aktualus ir apie tai kalbama nuolat. Pačioje veiklos pradžioje tikrai turėjome iššūkių su pavadinimu – mes turėjome koncepciją, kad tas pačias prekes pirkdamas internete tu gali įsigyti pigiau, dėl to buvome pasirinkę šitą pavadinimą. Laikui einant mes turėjome iššūkių su prabangesniais prekės ženklais, kurie sakydavo „mes nenorime būti pigūs“, tačiau yra toks svarbus momentas – skaičiai kalba apie save.
Kai mes pradėjome pardavinėti labai daug prekių, netgi prabangių prekės ženklų prekių, pardavėjai matė skaičius ir suprato, kad jeigu nedalyvaus internete, tai jie tiesiog praloš.
Vienas dalykas – mes esame lyderiai šitame regione. Antras dalykas – mes taip pat sekame savo prekės ženklo suvokimą – darome apklausas, smarkiai investuojame į kokybę, į greitą pristatymą.
Dabar rinkoje „Pigu.lt“ jau neasocijuojasi vien tik su pigiomis prekėmis, o asocijuojasi su tuo, kad greitai ir kokybiškai gausi geros kokybės, žinomų prekės ženklų prekes ir galbūt už protingą kainą. Kokia kaina yra protinga? Kiekvienam prekės ženklui, kiekvienai prekei kaina yra nustatoma. Yra tam tikrų prekių, kur mes galime pasiūlyti labai didžiules nuolaidas, yra tam tikrų prekių, kur mes negalime pasiūlyti nuolaidų, nes toms prekėms nuolaidų nelabai ir būna, mes tiesiog galime jas pasiūlyti su greitu pristatymu klientams. Kaip mes anksčiau turėjome tam tikrų iššūkiu su šiuo pavadinimu, tai dabar kuo toliau, tuo mažiau turime.
– Dar noriu aptarti duomenų apsaugos temą. Prieš keletą mėnesių nuaidėjo duomenų nutekėjimo skandalai, taip atsitiko žinomoms įmonėms. Ir išlindo tokia yla iš maišo, kad įmonės galbūt ne tiek daug ir investuoja į tą duomenų apsaugą. Kiek jūs apie tai galvojate? Kiek investuojate į duomenų apsaugą?
– Tiek, kiek reikia.
– Jaučiatės saugūs dėl savo klientų duomenų – nebūsite tas kitas žinomas prekės ženklas, kur žiniasklaida paskelbs: štai, nutekėjo „Pigu.lt“ duomenys?
– Kalbant apie paskutinius pavyzdžius, kurie buvo rinkoje, tai, mūsų manymu, kartais tiesiog pritrūkdavo bazinių dalykų, kad užtikrintų tam tikrus dalykus.
Mes, be abejo, žiūrime labai rimtai, nes tai yra mūsų verslo pagrindas: mes tikrai daug į tai investuojame, draudžiamės nuo šitų dalykų, turime tam paskirtus atsakingus asmenis, kurie nuolatos dirba ties šitais dalykais. Mes esame šitos rinkos lyderis ir mūsų klientų duomenų saugumas mums yra aukščiausias prioritetas. Tu visą laiką dedi maksimalias pastangas, kad tai užtikrintum. Aš naktį galiu pakankamai ramiai miegoti, nes žinau, kad mes turime stiprią profesionalų komandą, samdome kibernetinio saugumo paslaugas iš išorės, kurios nuolatos testuoja mūsų saugumo skyles, ieško spragų – tai yra būtinybė.
– Kiekvienas verslas, ko gero, išsikelia ir tam tikras grėsmes. Jūsų lūkesčiai ir planai yra tikrai optimistiški, bet kokios galėtų būti grėsmės? Ar įsivardijate kažkokias grėsmes, kad šis verslas galėtų sustoti, pradėti veikti prasčiau, nebeskaičiuoti tokių rekordų?
– Jeigu mes būtume toje rinkoje, kuri yra pirmaujanti pasaulyje, tarkime, Kinijoje ar Amerikoje ir užimtumėm pakankamai didelę rinkos dalį – virš 20 proc. ar Kinijoje link 40 proc., tada galėtum galvoti: „kur čia tos lubos?“ Kai mes dabar turime mažiau negu 10 proc., kai žinome, kad kaimyninėse šalyse yra 15 proc., o dar pavažiavus kokį 1000 km – po 20 proc. rinkos dalies, mes suprantame, kad mums apie tas lubas nėra laiko galvoti.
Vienintelė grėsmė – kad mes blogai valdytume šitą kompaniją ir priiminėtume neteisingus sprendimus. Mūsų atveju tiesiog reikia priiminėti teisingus sprendimus, fokusuotis į gerą klientų patirtį, edukuoti pardavėjus pardavinėti internetu. Visa kita ateis tiesiog savaime.
– Vis tik pirmais, antrais, trečiais skaičiuoti verslas save mėgsta – „pirmaujantis Baltijos šalyse“ atrodo tikrai gražiai. Jūsų konkurentai, ko gero, pasiskirsto plačiai – fizinės parduotuves, didieji prekybos centrai, „Senukai“, „Ermitažas“ ir visi kiti, kurie parduoda panašias prekes, kurias parduodate jūs. Vis tik, ar kažkas jums alsuoja į nugarą? Ar turite kažkokį konkretų konkurentą, kur vis pasižiūrite, kad jis neiššoktų, kad į jį kažkas nesuinvestuotų?
– Maloniausias dalykas, kai gali pasakyti, kad mes priimsime pas save į mūsų prekybos centrą prekiauti visas kompanijas, visus konkurentus, nes mes neturime konkurentų – esame platforma, per kurią visi prekybininkai gali prekiauti.
Jeigu visi konkurentai, kuriuos įvardinote norėtų ateiti prekiauti per mus, mes tą pačią dieną susitiktumėm, nes mūsų pagrindinis tikslas yra sukurti prekybos centrą, kuriame būtų maksimaliai platus prekių asortimentas, būtų kuo daugiau pardavėjų ir klientas rinktųsi kurią prekę iš kurio pardavėjo pirkti. Mes tiesiog teikiame paslaugą pardavėjams, kad jie būtų kuo sėkmingesni pardavinėdami klientams. Kitaip sakant, mums galėtų pasakyti: jūs, „Pigu“ grupe, nuo kitos dienos patys nepardavinėjate prekių, o pardavinėja visa rinka per jus. Mes sutiktumėm su tuo, nes tu vienas niekada negali būti geriausiu visur.
Mes matome, kad prekybininkai, kurie ateina prekiauti per mus, atranda labai gerų produktų geromis kainomis, jie sugeba būti labai konkurencingi. Kiekvienoje srityje mes galime atrasti už mus geresnių prekybininkų, kurie tikrai gali būti daug sėkmingesni už mus pačius.
– Ir pabaigai ateikime į šios dienos aktualijas. El. prekybos verslas galbūt nėra tas, kuriame yra labai daug vienas prie kito sėdinčių darbuotojų, bet vis tik – jungia visas žmonių tinklas. Kokią jūs, kaip verslininkas, kaip vadovas, esate pasirinkęs poziciją šiame kontekste? Štai Indrida Šimonytė sako, kad reiktų sekti latvių pavyzdžiu, kurie įstatymu priėmė leisti darbdaviui atleisti nepasiskiepijusį darbuotoją. Tai sulaukė įvairiausios kritikos. Kaip jūs, kaip verslininkas, kaip vadovas manote teisingai elgtis? Galbūt turite patirties iš savo paties įmonės – kiek yra pasiskiepijusių darbuotojų, kaip jūs skatinate ir ar imtumėtės griežtų priemonių, jeigu būtų galimybė?
– Pas mus pasiskiepijusių yra virš 75 proc., ir mes, kaip įmonė, matyt, buvome viena iš pirmųjų, kuri gavusi šansą skiepytis, nuėjo pasiskiepyti. Dabar priiminėjame daug naujų žmonių, jie taip pat eina skiepytis. Įmonėje netgi buvome įdiegė papildomą motyvacijos sistemą – už kiekvieną skiepą kiekvienam darbuotojui sumokėjome po 50 eurų, pridėjome prie algos.
Mes laikomės principo, kad visi turime rūpintis vieni kitais. Esame pasakę, kad į biurą žmonės gali ateiti pagal teisės aktus – turi būti arba pasiskiepijęs, arba testuotis kas tam tikrą laiką. Nes aš suprantu, kad kiekvieno žmogaus teisė yra rinktis skiepytis arba ne, bet kai žmogus renkasi, jie turi galvoti apie kitus, ne tik apie save. Tai pas mus politika yra tokia, kad žmogus gali dirbti iš namų ir mes suprantame jo pasirinkimo laisvę, bet jeigu nori ateiti į biurą, mes žiūrime visų kitų biure esančių darbuotojų saugumą ir laikomės rekomendacijų.
– Ir labai trumpai – jūsų prognozė rudeniui stebint pandeminę, politinę situaciją. Ar tikitės, kad jeigu pandeminė situacija prastės, jūsų pelnas augs?
– Iš tikrųjų, mes nesame kompanija, kuri šiuo metu orientuota į pelną, mes esame ta kompanija, kuri orientuota į augimą, į kuo daugiau klientų aptarnavimą ir vertės jiems suteikimą.
Be abejo, kai žmonės bus namie ir jiems bus apriboti patekimai į prekybos centrus, tai turės įtakos pačios elektroninės komercijos apimtims. Bet ar tai bus didžiulis stimulas, kaip anksčiau buvo? Nemanau. Manau, kad dar nemaža dalis pasiskiepys, nes Vyriausybė, matydama kitų šalių patirtį, pradės patirtį diegti čia ir daug žmonių bus tiesiog priversti pasiskiepyti tam, kad galėtų tiesiog patogiai gyventi.