Taip Julija pratęsė trijų bitininkų kartų tradicijas ir prasmingai sunaudoja ūkyje gaunamą bičių vašką ir gali saugiai jaustis savo krašte.
Požiūrį į aplinką pakeitė studijos
Gyventi be atliekų – tikslas, kurio labai daug žmonių dar nesuvokia. Atliekų konteineriai pilni ne tik pakuočių, bet ir plastiko produktų, kuris sąvartyne gali išgulėti šimtus metų. Studijuojant Nyderlanduose Julija matė, kad ten niekam net nekyla mintis išmesti nerūšiuotų atliekų, ir pati susimąstė apie aplinkos tausojimą – kaip gyventi ir kokį rinktis mastą, kad darytų kuo mažiau įtakos klimato pokyčiams.
Draugui padovanojus Amerikoje pagamintų vaško drobelių, Julija ir pati panoro tokių pasidaryti – trečios bitininkų kartos namuose vaško niekada netrūko. Keturis mėnesius trukusią praktiką, mokantis pagal YouTubo filmukus, vainikavo sėkmė, kuria Julija labai norėjo pasidalinti su Nyderlanduose sutiktais draugais iš viso pasaulio.
„Kai iš Maltos, Austrijos, Olandijos sulaukiau pačių šilčiausių atsiliepimų, negalėjau patikėti. Tokių vaško drobelių niekada anksčiau nematę mano bičiuliai sutartinai džiaugėsi atradę ilgalaikes pakuotes, kuriose nėra nei gramo aplinkai kenksmingo plastiko. Vienas į drobeles suko duoną, kitas rašė, kad puikiai tinka sūriui – ilgai išsilaiko šviežias“,– pasakojo šakietė, neseniai suskaičiavusi, kad vienas rinkinukas vaško drobelių gali pakeisti 47 rulonus maistinės plėvelės.
Atsiradus naudojančių vaško drobeles, pasipylė ir prašymai pagaminti jų dovanoms. „Žmonės pastebėjo, kad tai geras dalykas, todėl atsirado pirmieji užsakymai. Kad man būtų patogiau, prie bityno tėtis įrengė mažas dirbtuvėles. Lydydama į auksą panašų skystą vašką, jausdavausi laiminga ir laisva, bet kad tai gali tapti verslu, tada dar negalvojau“,– prisipažino Julija.
„planBee“- planas tvaresniam gyvenimui
Grįžusi į Lietuvą iš studijų užsienyje, J. Mozurevičiūtė įsidarbino vienoje Vilniaus laboratorijoje vadybininke. Po darbo ir savaitgaliais nuomojame bute vaškuodavo drobeles, ir darė tai ne tik dėl papildomo uždarbio. Mergina neslepia, kad šiluma, medaus kvapas, ryškiai geltona vaško spalva ją nuramindavo ir tarsi sugrąžindavo namo, į vaikystės pievas, kur bičių dūzgimas žieduose tapdavo pačia gražiausia muzika. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Julija visą laisvą laiką skirdavo vaškavimui.
Pirmą kartą drobeles J. Mozurevičiūtė pristatė Vilniuje surengtoje mugėje „Be atliekų“ – ir tada įsitikino, kad jos gaminiai tikrai patinka savo aplinka besirūpinantiems žmonėms. Nors šakietė niekur savo gaminių nereklamavo, po mugės sulaukdavo dar daugiau prašymų atsiųsti vaško drobelių. Tačiau gyvenimas dideliame mieste Juliją sekino, jautėsi vis vienišesnė ir svetimesnė aplinkai, kuri ją supo. Nors darbdaviai pasiūlė geresnes pareigas, prieš pusantrų metų Julija nusprendė grįžti gyventi į Šakius.
„Tada negalvojau, kad vaškas bus mano varikliukas, kuris man uždirbs pinigus. Atrodė, kad išėjau į niekur, baugino nežinomybė dėl ateities. Bet kai nurimau, susidėliojau mintis, išsiaiškinau, ką noriu gyvenime veikti, pajutau, kad nieko keisti nereikia – traukinys įsivažiavęs, yra klientų ratas, ir nubraukti tai, kas padaryta, būtų neatsakinga“,– apie verslo, kurio imtis ją nuo pat pradžių ragino imtis seserys, pradžią pasako Julija. Apsisprendus, padaugėjo ir užsakymų, o susikūrus internetinės prekybos puslapį, pasipylė dovanų užsakymai kalėdinėms dovanoms.
J. Mozurevičiūtės sukurtas prekinis ženklas „planBee“ ne tik ragina vartoti bičių produktus, bet ir įspėja, kad nėra planetos B, kurioje žmonės galės prisiglausti. Todėl visiems mums turi būti svarbu tausoti aplinką ir gyventi po savęs paliekant kuo mažiau atliekų. Savo klientus ir sekėjus neseniai paraginusi dalyvauti akcijoje „Liepa be plastiko“, J. Mozurevičiūtė pareiškė, kad jei bent vienas žmogus ar šeima sumažins plastiko naudojimą, tai bus didelis žingsnis tvaraus gyvenimo link.
Pamačiusi, kad dauguma klienčių yra jaunos mamos arba vyresnio amžiaus moterys, kurioms svarbi ekologija, Julija iš vaško pradėjo lieti mažas, šiltų spalvų gimtadienio žvakutes. Ji parduoda ir įvairių formų vaško žvakes, tačiau iki šiol populiariausiu produktu yra 100 proc. natūralios medvilnės vaškuotos drobelės.
Pasigaminti tokią drobelę, pasak Julijos, visai nesudėtinga, tik reikia turėti priemonių. Medvilnės skiautę ji merkia į ištirpintą bičių vašką, kuriame yra įmaišyta truputis pušų sakų – jie užtikrina lipnumą. Nustūmus vaško perteklių, drobelės išdžiovinamos, apkerpami krašteliai. Pradžioje darydavo dar paprasčiau: paprastu lygintuvu kaitindavo tarp kepimo popieriaus lakštų įdėtą drobelę su vaško trupinėliais. Taip gaminamos drobelės per edukacijas – išbandę žmonės pripažįsta, kad tas užsiėmimas turi raminantį poveikį. Ir viena, ir kita technologija reikalauja rankų darbo ir nemažai laiko.
„Mugėse dažnai girdžiu sakant, kad brangu, nežinia, ar verta. Bet drobelę galima naudoti kone visus metus, tai reikėtų suskaičiuoti, kiek per tą laiką žmogus sunaudoja plastiko plėvelės, ir būtų aišku, kas brangiau ir ką labiau apsimoka naudoti“,– siūlo J. Mozurevičiūtė.
Mažame miestelyje gyventi ramiau
Šakietė neslepia, kad studijuodama Nyderlanduose dažnai pagalvodavo, kad nebūtų blogai pasilikti aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje, tačiau nerimą kėlė abejonės dėl ateities ir nežinojimas, kuo nori užsiimti.
„Niekada nemaniau, kad norėsiu grįžti gyventi į Šakius, tačiau dabar nedidelio miestelio bendruomenę vertinu ir branginu. Būdama arčiau gamtos jaučiu gyvenimo kokybę. Taip, čia mažiau pramogų, parduotuvių, žmonių, tačiau tą laiką, kurį Vilniuje iššvaistydavau stovėdama automobilių kamštyje, dabar galiu leisti su artimaisiais, būti gamtoje, klausytis tylos. Maistas čia ekologiškesnis, daug daržovių ir vaisių auginame patys arba nusiperkame pas vietoje auginančius ūkininkus. Iki Kauno – valanda kelio, tad visos pramogos“,– tikina šakietė.
Pasak Julijos, gyventi tokiuose miestuose kaip Šakiai yra daug paprasčiau ir saugiau, nei didmiesčiuose, kur nei minutei nesustoja bėgimas per gyvenimą, daugelį žmonių taip nuvarginantis, kad sušlubuoja jų sveikata. Grįžusi namo Julija pajuto, kad tapo ramesnė, labiau savimi pasitikinti, o kartu su tuo atsirado ir žinojimas, kuo nori užsiimti.
„Jaučiu, kad mano gyvenimas tapo tikrai prasmingas. Kiekvienam žmogui psichologiškai svarbu žinoti, kad yra savi namai, supa žmonės, kuriais gali pasitikėti. Būtent tai ir suteikia saugumą, kuri labai svarbus ir kuriant verslą, ir galvojant apie ateitį“,– įsitikinusi J. Mozurevičiūtė.
Kaip tik šiuo metu šakietė įsirenginėja patalpas, kuriose planuoja rengti edukacijas. Julija ne tik mokins vaikus ir suaugusius pasigaminti vaško drobelių, pasakos apie bites ir nepaprastą jų gyvenimo būdą, bet ir aiškins, koks svarbus mums patiems yra tvarumas, skatinantis mažinti vartojimą, o tuo pačiu ir atliekų kiekį.